Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašius protokolą, t.y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. I., gim.(duomenys neskelbtini) surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 198 straipsnio 1 dalį (du nusižengimai), 198 straipsnį 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. I. nuo 2017 m. vasario 20 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių : 1 ) nuo 2017-02-15 iki 2018-05-07 nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - PPTFPĮ) numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, tuo pažeisdama šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį. 2) FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-55 „D. B. apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau - nurodymai Nr. V-55) (galiojo nuo 2015-03-10 iki 2017-12-16) 70 p., ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1 85 „D. B. apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms Įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau - Nurodymai Nr. V-l 85) 36 p. (galioja nuo 2017-12-16). Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat R. I. nuo 2017-09-13 iki 2018-03-09 neatliko tinkamo kliento-juridinio asmens - atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daromos klientų: 2017-09-13 UAB „ (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini) atstovo - direktorės L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017-10-03 UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) atstovo - direktoriaus L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018-01-11 UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini) atstovo - direktoriaus A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018-03-09 UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini) atstovo - direktorės A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tapatybę patvirtinančių dokumentų puslapių, kuriuose yra išvardintų fizinių asmenų nuotraukos, kopijos ir/arba nenuskenavo šių dokumentų, nors pagal PPTFPĮ (redakcija nuo 2017-07-13) 19 str. 10 d. jų kopijas privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, tuo pažeidė įstatymo 10 str. 3 d.; Nurodymų Nr. V-185 6 p. Šiais savo veiksmais R. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. I. nuo 2017-09-13 iki 2018-03-09 neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2017-09-13 UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini). 2017-10-03 UAB (duomenys neskelbtini) (į.k.duomenys neskelbtini), 2018-01-11 UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. duomenys neskelbtini)), 2018-03-09 UAB (duomenys neskelbtini) (į.k.(duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai); pavardė (pavardės); asmens kodas (užsieniečiui - gimimo data (jeigu yra, - asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, tuo pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017-07-13) 12 str. 1 d., 2d. ir 4 d. Šiais savo veiksamais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios protokolą, FNTT atstovas A. M. paaiškino, kad buvo atliktas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, buvo užfiskuoti pažeidimai, kurie reikalauja asmens tapatybės kliento identifikavimo. Šį reikalavimą įmonė įvykdė iš dalies, nebuvo daromos dokumentų kopijos. Įmonė turėjo asmenį, kuris užtikrintų šią procedūrą įmonėje, tačiau nebuvo apie tai pranešta T. Š. metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo noriai bendradarbiauja su FNTT, yra pateikti visi reikiami dokumentai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. paaiškino, kad dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų kalta prisipažįsta ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nežinojo, kad FNTT reikia pranešti apie atsakingą asmenį, paskirtą organizuoti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikyti ryšius su T. M., kad klientus pažįsta gerai, pasų kopijas turi prie bylų, nes skaičiuoja darbo užmokesčius, bet minimų dokumentų tose anketose nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 (septynias) darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, privalo pareikalauti iš kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų: 1) vardas (vardai); 2) pavardė (pavardės); 3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data).

Vadovaujantis LR ANK 198 straipsnio 1 dalimi straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.

Vadovaujantis LR ANK 198 straipsnio 3 dalimi kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad R. I. padarė jai inkrimuojamus administracinius nusižengimus.Jos kaltę įrodo jos pačios prisipažinimas, kiti byloje ištirti duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 59), tarnybinis pranešimas (b.l. 1), pavedimas atlikti patikrinimą (b.l. 2), 2018-05-07 patikrinimo aktas (b.l. 3-5), 2018-05-07 dokumentų paėmimo aktas (b.l. 6-7) bei kita bylos rašytinė medžiaga. Atsiželgus į aukščiau išdėstytą, pažeidėjos R. I. kaltė dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų LR ANK 198 straipsnio 1 dalyje (du nusižengimai) bei 3 dalyje įrodyta visiškai.

Dėl nuobaudos skyrimo.

R. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažįsta padariusi nusižengimus ir dėl to gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą (-as) atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šiuo metu pažeidimai pašalinti. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, tiek pats Institucijos surašiusios protokolą atstovas nurodė, kad šiuo metu įmonė pažeidimus pašalino, bendradarbiauja su FNTT. Be to, pažeidimai įvykdyti ne tyčia, o dėl neapdairumo.

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga teismas vertina, kad R. I. pažeidimai yra labiau formalaus pobūdžio, jie negali būti pripažinti šiurkščiais, todėl net minimalios baudos numatytos LR ANK 198 straipsnio 1 dalyje bei 3 dalyje paskyrimas teismo vertinimu būtų pernelyg griežtas, neproporcingas ir neabejotinai pažeistų protingumo bei teisingumo principus, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama. Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei R. I. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK ANK, 198 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

R. I., gim.( duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

R. I., gim (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 220 (dviejų šimtų dvidešimties) eurų dydžio baudą.

R. I. gim (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. I. paskirti galutinę nuobaudą - 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1)paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18083852238. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).