- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- Ik-590-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01422-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- D. C.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
nedalyvaujant atsakovo – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. C. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2010-12-13 sprendimo panaikinimo, įpareigojimo priimti naują sprendimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2010-12-13 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3455-4300, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 3 p.
2) įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti naują sprendimą.
Pareiškėja skunde (b.l. 6-7) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2010-12-08 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka dėl jos šmeižimo (įžeidimo). 2010-12-13 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3455-4300, kuriuo atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. 2010-12-13 sprendimas buvo priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nurodė, jog pareiškėja nepatyrė turtinės žalos, nors Tarnybai buvo pateikti asmenų, kurie yra trauktini baudžiamojon atsakomybėn tarnybiniai pranešimai, raštai ir kiti pranešimai, esantys šmeižikiško, įžeidžiančio pobūdžio, kurių pagrindu pareiškėja buvo atleista iš darbo. Kadangi atleidimo iš užimamų pareigų kaip pagrindu Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi asmenų, trauktinų baudžiamojon atsakomybėn pranešimus, tai turtinė žala yra negautas pareiškėjos darbo užmokestis, kurį ji būtų gavusi, jei toliau dirbtų įstaigoje, tai pat neturtinė žala dėl patirto pažeminimo tiek įstaigoje, tiek apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų. DK 257 str. numato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. CK 6.251 str. yra nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.250 str. yra nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmenys, dėl kurių nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str., 155 str., padarymo ji kreipėsi antrinės teisinės pagalbos teikimo, pareiškėjos manymu padarė nusikalstamas veikas. Dėl sunkios materialinės padėties pareiškėja neturi galimybės pasinaudoti mokamomis advokato paslaugomis ir tokiu būdu praranda Konstitucinę teisę į gynybą. Tik suteikus valstybės garantuojama teisinę pagalbą ir nustačius asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, remiantis BPK 109 str. pareiškėja įgyja teisę į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, rėmėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 3 p., tačiau analizuojant šio teisės akto turinį matyti, kad ten nėra kalbama apie žalą. Iš to seka, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne ta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo straipsnio dalimi. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat paaiškino, kad rašant skundą per apsirikimą vadovavosi šiuo metu jau negaliojančia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo straipsnio redakcija.
Atsiliepimas
Atsakovas - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 17-18) nurodė, kad 2010-12-08 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje buvo gautas pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka dėl jos šmeižimo (įžeidimo). Prašyme pareiškėja nurodė, kad nori kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl 12 asmenų šmeižiančių ir įžeidžiančių veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Šie asmenys įvairiais raštais kreipėsi į pareiškėjos darbdavį, nurodydami, kad nesutinka dirbti su pareiškėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 3 p. numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2010-12-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3455-4300 atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1904-752/2010 nebuvo nustatyta, jog asmenys, liudiję ir teikę skundus dėl pareiškėjos veiksmų, būtų tai darę neteisėtu būdu ar nepagrįstai. Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad iš darbo ji buvo atleista dėl paminėtų 12 asmenų šmeižikiškų ir įžeidžiančių raštų, taip pat nurodė, jog turtinė žala, kurią ji patyrė dėl šmeižimo ir įžeidimo, yra jos negautas darbo užmokestis, kurį ji būtų gavusi, jeigu būtų toliau dirbusi įstaigoje. Toks pareiškėjos teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1904-752/2010 buvo atmestas pareiškėjos ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Šiame sprendime teismas vertino visas faktines aplinkybes, nagrinėjo pateiktus asmenų skundus, šiuos asmenis apklausinėjo kaip liudytojus ir nenustatė, kad jų skundai buvo nepagrįsti. Iš to seka, kad teismas nenustatė, jog asmenų, kuriuos pareiškėja norėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka, veiksmai buvo neteisėti, todėl nenustačius neteisėtos veikos (t.y. šmeižimo ar įžeidimo) negali būti ir iš to kylančios žalos. Dėl to Tarnyba pagrįstai sprendimu Nr. TP-(2.2)-10-N-3455-4300 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja skunde taip pat teigė, kad Tarnyba skundžiamame sprendime nurodė netinkamą atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindą, nes Tarnybos nurodytame Įstatymo 11 str. 6 d 3 p. kalbama apie tai, jog Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jei iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjos turtinių reikalavimų dydį. Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo 11 str. 6 d. 3 p. (2008-04-30 redakcija) nurodoma, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Pareiškėja savo skunde vadovavosi sena (2005-05-01) Įstatymo redakcija, kuri yra nebegaliojanti ir pakeista nuo 2008-04-30. Be to, pagal Įstatymo 11 str. 8 d. nuostatas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai netaikomi baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymams dėl proceso atnaujinimo, skundus ir pareiškimus privataus kaltinimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja 2010-12-08 atsakovui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Nr. TP-1-(2.1)-3455 bei būtinus dokumentus, patvirtinančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 10-15, 19-23). 2010-12-08 prašyme pareiškėja prašė atsakovą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kuri iškeliama ir nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, dėl patrukimo baudžiamojon atsakomybėn 12 fizinių asmenų už nusikalstamų veikų, numatytų 154 str., 155 str. (šmeižimas, įžeidimas), padarymo. Pareiškėja nurodė atsakovui, jog tie asmenys jos darbdaviui pasirašė individualius ir kolektyvinius raštus apie tai, jog nesutinka dirbti su pareiškėja dėl jos asmeninių savybių (b.l. 24-26). Atsakovas 2010-12-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-3455-4300 (b.l. 8, 27) atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 3 p.. Atsakovas motyvavo, jog pareiškėja kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau ji nepatyrė turtinės žalos. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1094-752/2010 (b.l. 28-35, 36-37) nustatė, kad pareiškėja ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo Kauno vaiko raidos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 129 str. 1 d. neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo Kauno vaiko raidos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą darbo užmokestį 363 Lt, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas pareiškėjos ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 363 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, o kitoje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nustatė, kad 2006-07-23 įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo atsakovas nurodė, kad ieškovė atleidžiama iš darbo ir dėl jos netinkamo elgesio darbe. Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė pakankamą pagrindą įrodymų, jog ieškovė dėl jos elgesio darbe negali eiti jai pavestų pareigų. Ieškovės konfliktišką elgesį su jai pavaldžiais darbuotojais, nepasitikėjimo jais demonstravimą, netgi žeminimą dėl einamų pareigų įrodo byloje apklaustų liudytojų R. D., T. D., V. J. parodymai, taip pat byloje pateiktas 2009-08-26 dvylikos Ūkio skyriaus darbuotojų raštas, kuriame jie nurodė, jog atsisako tolau dirbti su ieškove. Darbuotojai rašte nurodė, kad ieškovė juos žlugdo morališkai, terorizuoja, sekioja iš paskos, klausosi pokalbių prie uždarytų durų, vaikšto po kliniką laidydama liežuvį ir ieško ūkio dalies darbuotojams psichiatro, todėl tokio teroro ir įžeidimo toliau pakęsti negali. Be to, ieškovė akiplėšiškai meluoja, kad neranda jų darbo vietoje, nei klinikos teritorijoje, jog ieškovė kelia kolektyvinę įtampą, sudaro stresinę situaciją, trukdo ramiai ir kokybiškai atlikti pareigas. Analogiškas aplinkybes darbuotojai nurodė ir 2009-08-17 tarybiniame pranešime. Daugybė kitų byloje esančių darbuotojų raštų (pasiaiškinimų) dėl nepagrįstų ieškovės skundų dėl jų nebuvimo darbe tam tikromis darbo valandomis, kuriuose darbuotojai neigė ieškovės nurodytas aplinkybes apie jų nebuvimą darbe (vairuotojo P. G. paaiškinimas, santechniko A. G., darbininko V. J., siuvėjos G. B., kiemsargio R. D., techniko T. V. paaiškinimai), skundai dėl ieškovės duodamų nurodymų dirbti nelogiškus darbus (2009-08-18 Ūkio skyriaus darbuotojo kiemsargio R. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2009-08-11 gavo iš ieškovės nurodymą nugabenti išardytos smėlio dėžės statybines atliekas prie rekonstruojamo pastato statybinių atliekų konteinerio. Nurodymo neįvykdė, nes ankščiau ieškovė uždraudė eiti į statybų teritoriją be jos leidimo ir be šalmo, nepravedė saugos instruktažo, nedavė šalmo), ūkio skyriaus darbuotojo kiemsargio R. D. 2009-08-20, 2009-08-24 tarybiniai pranešimai apie nesuprantamus ieškovės nurodymus, kuriuose jis nurodė apie tai, kad ieškovė liepė genėti obelis kartu su obuoliais, atlikti kitus darbus, kurių jis atlikti negali. Nusiskundimus neprotingais ieškovės sprendimais skundėsi ir kiti darbuotojai, ką patvirtina V. J., P. G. paaiškinimai. Kauno miesto apylinkės teismas padarė išvadą, jog šie duomenys pagrindžia aplinkybę, kad ieškovės elgesys darbe, jos vadovavimo metodai sukėlė kolektyve psichologinę įtampą.
Teismas konstatuoja, kas ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą paduodant skundą privataus kaltinimo byloje, siekiant patraukti fizinius asmenis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str., 155 str., pagrįstumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 3 d. nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 11 str. (speciali administracinėje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams sureglamentuoti skirta teisės norma) yra išvardinti atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai. Atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jeigu tai buvo padaryta tiksliai vadovaujantis Įstatymo 11 str. 6 d. 1 – 9 p., 7 d. 1 p. - 4 p. numatytais pagrindais. Pagal Įstatymo 11 str. 6 d. antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; 3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos; 4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos; 5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; 6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; 7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 8) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis; 9) pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įstatymo 11 str. 7 d. numatyta, jog Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu: 1) iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį; 2) iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis; 3) nustato, kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus; 4) pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiam daugiau kaip 3 bylose. Nustačius bent vieną iš Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodytų aplinkybių, antrinė teisinė pagalba asmeniui negali būti teikiama. Įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Tai iš esmės atitinka Įstatymo 1 str. įtvirtintus šio Įstatymo tikslus ir Įstatymo 3 str. nustatytus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principus (ABTĮ 57 str.). Konstitucijos 30 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Įstatymo 11 str. 6 d. punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo Įstatymo nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka ir prašyme nenurodė, jog ji šioje proceso stadijoje siekia neturtinės žalos atlyginimo. Iš to seka pagrįsta išvada, jog atsakovas nurodė neteisingą atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagal teisinį pagrindą (ABTĮ 57 str.). Be to, atsiliepime į skundą ir pats atsakovas nurodė atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą motyvus, kurie savo turiniu taikomi pagrinde Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p. nuostatoms (b.l. 17-18). Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad atsakovas 2010-12-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3455-4300 nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, neturėdamas faktinio ir teisinio pagrindo motyvuoti atsisakymą tuo, jog pareiškėja kreipėsi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau ji nepatyrė turtinės žalos. Pareiškėjos prašymas turėjo būti tenkintas (arba netenkintinas - atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą) pagrinde vadovaujantis Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p., 8 d. nuostatomis (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad konstatuoti ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir ar pareiškėjo teisės pažeistos, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. prasme reiškia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT administracinės bylos Nr. A-20-104/2008, Nr. A-261-1458/2008 ir kt.). Svarstant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiam baudžiamojoje byloje, keliamoje tik pagal nukentėjusiojo asmens skundą privataus kaltinimo tvarka, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str., 155 str., padarymo, būtina įvertinti ir iš esmės suformuotą teisminę praktiką (Kauno apygardos teismo 2005-01-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-19/2005, 2009-11-10 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465-31/2009 ir kt., CK 2.24 str. 9 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1998-05-15 Senato nutarimas Nr. 1).
Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovo 2010-12-13 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3455-4300, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 3 p., naikintinas ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu ir atsakovas per protingą 10 darbo dienų terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nes pareiškėja atsakovui jau pateikė visus reikalingus duomenis) įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) pagal pareiškėjos 2010-12-08 prašymą (registracijos Nr. TP-1-(2.1)-3455) (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. C. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2010-12-13 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3455-4300, kuriuo atsisakyta D. C. teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 3 p..
Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą per 10 darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) pagal pareiškėjos D. C. 2010-12-08 prašymą (registracijos Nr. TP-1-(2.1)-3455).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.