- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-194-460/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- A., A. P.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-194-460/2010
75.8.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. kovo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės N. P. atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-714/2009 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. P. 2008-10-24 pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Juo prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo A. P. santuoką, sudarytą 1977-08- 20, dėl atsakovo kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo kaltę, padalyti santuokoje įgytą turtą: dviejų kambarių butą ir savos gamybos priekabą, nustatyti naudojimosi tvarką butu pagal pateiktą patalpų padalijimo projektą (b. l. 19), po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią pavardę, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. P. 2009- 04-06 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo santuoką su ieškove, po santuokos nutraukimo palikti jiems tas pačias pavardes, priteisti ieškovei visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui priekabą bei 47 878 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto (buto) dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-08-20 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. P. ir N. P., įregistruotą Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1977-08-20, akto įrašo numeris 219. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko tas pačias pavardes: P. ir P.. Padalijo santuokos metu įgytą turtą taip:
N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė 53/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeniškai N. P. skiriant naudotis buto 15,68 m² ploto patalpa, inventorinėje byloje pažymėta indeksu 23-5, ieškovei tenkančios buto dalies vertė – 50 751,21 Lt;
A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė 47/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeniškai A. P. skiriant naudotis buto 12,72 m² ploto patalpa, inventorinėje byloje pažymėta indeksu 23-6, atsakovui tenkančios buto dalies vertė – 45 005,79 Lt;
bendram N. P. ir A. P. naudojimui lygiomis dalimis (po 1/2 dalį), skyrė naudotis šiomis buto patalpomis: 2,77 m² bendro ploto patalpa 23-1; 1,96 m² bendro ploto patalpa 23-2; 4,51 m² bendro ploto patalpa 23-3; 3,52 m² bendro ploto patalpa 23-4; 11,66 m² bendro ploto patalpa 23-7 ir rūsį;
A. P. asmenine nuosavybės teise priteisė transporto priemonę – savos gamybos priekabą, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Lt vertės.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-20 sprendimą ir iš ieškovės N. P. priteisti 5745,42 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas, priteisdamas ieškovei didesnę dalį, kuri savo verte yra didesnė, nepriteisė jam kompensacijos. CK 3.117 straipsnyje numatyta, jog preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. CK 3.123 str. leidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendrų dalių principo, tačiau atsižvelgiama į tam tikras sąlygas, būtent nepilnamečius vaikus, sutuoktinio sveikatą ir pan. Šiuo atveju nepilnamečių vaikų neturi, ieškovės sveikata yra pakankamai gera.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-20 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių ir turto padalijimas yra teismo diskrecijos teisė. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė tik nežymią dalį nekilnojamojo turto, nurodė, jog atsakovo padėtis geresnė, jis turi kitą gyvenamąjį plotą, bei atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepasiūlė jokio kito varianto, kaip padalyti santuokoje įgytą turtą, bei pagrįstai nepriteisė jam kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kadangi atsakovas ginčija tik Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-20 sprendimo dalį dėl kompensacijos dėl netektos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kitos sprendimo dalies neginčija, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad santuokoje įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir savos gamybos priekaba. VĮ Registrų centras ieškovės atstovo prašymu parengė patalpų pasidalijimo projektą bei ieškovė prašė priteisti jai 53/100 dalis buto ir nustatyti, kad ji po santuokos nutraukimo naudosis patalpomis, išvardytomis projekto dalyje Nr. 1, atsakovas – dalyje Nr. 2. Ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo nėra, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, jog atsakovui nepriteista kompensacijos už ieškovei atitenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio reikalavimus, dėl to nepagrįstai nenustatė ieškovei mokėti piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 str. įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik LR CK 3.123 str. nustatytais pagrindais. Nors iš esmės šiuo atveju butas yra nedalus, kadangi pereinami kambariai, tačiau esant konfliktui tarp buvusių sutuoktinių, galima padaryti minėto buto rekonstrukciją Sutuoktinių sūnus šiuo metu pilnametis, tačiau gyvena su ieškove. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, turtinė padėtis yra sunki, todėl priteisė jai didesnį kambarį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors techniškai padalijant butą ieškovei tenkančio buto dalis ir yra šiek tiek didesnė, tačiau atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovui tenkantis kambarys yra suremontuotas, t. y. geresnės būklės nei ieškovės, ieškovės kambarys yra pereinamas, negalima teigti, kad nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo bei dėl to atsakovui turėtų būti priteista kompensacija.
CPK 376 straipsnis bei CK trečios knygos nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose įrodinėjimo tikslas – nustatyti materialiąją tiesą, todėl teismas privalo savo iniciatyva surinkti kiek įmanoma daugiau susijusių su byla įrodymų, jei šalių pateiktų duomenų nepakanka. Nors šalims lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo A. P. ieškovei N. P. priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.