Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-830/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
1-113-830/2013
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00306-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
T. S.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Jonas Milčius, Rima Keblienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-830/2013Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00306-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 8 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Rasai Samėnienei,dalyvaujant prokurorams Loretai Simaitytei, Pauliui Jasiukaičiui,nukentėjusiajam T. S., jo atstovei advokatei Rimai Keblienei,gynėjui advokatui Jonui Milčiui,nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, šiuo metu atlikinėjantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

1) 1998-12-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. (1961 m. BK) - laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 1999-08-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. (1961 m. BK) – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;

3) 1999-10-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 178 str. 2 d. (1961 m. BK). BK 42 str. pagrindu bausmė subendrinta su 1999-08-18 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir ½ turto konfiskavimas;

4) 1999-12-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. (1961 m. BK). BK 42 str. pagrindu bausmė subendrinta su 1999-10-04 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;

5) 2002-03-07 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, 2003-09-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

6) 2004-01-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2004-03-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2004-03-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

7) 2004-05-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 str. 8 d., bausmę BK 63 str. 8 d. pagrindu subendrinus su 2004-01-21 nuosprendžiu paskirta bausme galutine bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams;

8) 2004-05-13 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 63 str. bausmė subendrinta su 2004-01-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;

9) 2004-08-19 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. bausmę subendrinus su 2004-05-13 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams;

10) 2004-09-23 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 63 str. laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams;

11) 2005-06-16 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. subendrinus su 2004-05-10, 2004-08-19, 2004-09-23 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams;

12) 2012-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. 2012 m. balandžio 9 d., apie 05.00 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: dūrė vieną kartą peiliu T. S. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas durtinę – pjautinę kairės šlaunies žaizdą su daliniu keturgalvio raumens pažeidimu, tai yra nežymiai sutrikdė T. S. sveikatą.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis Ž. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo, kuriuo kaltinamas jis nepadarė, 2012-04-09 apie 05.00 val. Stetiškių g. nebuvo. 2012-04-08 vakare su drauge J. Š., buvo klube „Puntukas“, Panevėžyje. Klube prabuvo iki antros valandos nakties (2012-04-09). Po to, paskambino savo buvusiai klasiokei K. B., gyvenančiai Pušalote, paprašė kad parvežtų namo. Atvykusi K. B. juos (jį ir J. Š.) parvežė į Pušaloto kaimą. K. atvažiavo su savo sugyventiniu S., automobiliu Ford Mondeo. Vairavo K. B., kiek žino - čia jos automobilis. Už kelionę sumokėjo K. B. - tą patį vakarą, užpylė dujų, už 30 litų. 2012 m. balandžio 9 d. apie 2.30 val. buvo Pušalote pas savo tėvus, tą dieną į Panevėžį nebevažiavo. 2012-04-08 dieną išties buvo atvažiavęs pas draugą M. G., gyvenantį Stetiškių g. ir atvežė savo daiktus, nes turėjo iki tos dienos iškraustyti daiktus iš ankstesnio buto. Tą dieną buvo susitikęs ir su M. G. kaimynais. Anksčiau jis su J. Š. gyveno Ramygalos gatvėje. Tą vakarą, kai važiavo į klubą, jis jau gyveno Pušalote. Nuo 2012 m. balandžio 7 d. jau gyveno Pušalote. Su J. Š. gyveno iki pat gegužės mėnesio. Gegužės mėnesį jis išvažiavo į užsienį. Po balandžio 9 d. gyveno tai pas tėvus, tai pas draugę. T. S. nepažįsta.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2012-04-09 apie 3.00 val. nakties grįžo į namus. Nuėjo miegoti, vėliau tėtis prikėlė ir sako „einam pas kaimyną R. O., nes girdisi triukšmas“. Girdėjo R. O. ir jo žmonos rėkavimus. Koridoriuje R. O. paaiškino, kad jį jaunuoliai užrakino iš lauko pusės ir paliko. Su tėčiu išėjo į kiemą, per kitas duris. Per kitą namo pusę išėjo į kiemą pamatė nepažįstamą vaikiną, paklausė vaikinuko kur raktai, šis atsakė, kad ne pas jį. Toliau stovėjo Ž. K., kurį atpažino, kaip asmenį, kurį ankščiau buvo matęs kaip nešėsi daiktus pas M. G.. Ž. K. atpažino iš išvaizdos. Ž. K. toje vietoje buvo vienas, laukė kito draugo kitoje pusėje. Asmenį, kuris buvo su Ž. K., taip pat buvo ankščiau matęs. R. O. paprašė Ž. K. gražinti raktus. Ž. K. metė raktus kaimynui R. O. į veidą, bei norėjo jam suduoti. Ž. K. puolė ant R. O., o jis (T. S.) stojo tarp jų, nes norėjo apginti kaimyną. Su Ž. K. apsikumščiavo, pataikė vieną smūgį Ž. K. į krūtinę, o Ž. K. pataikė jam į žandikaulį, susistumdė ir viskas. Paskui pajuto, kad kaista koja. Be Ž. K., prie jo niekas kitas nebuvo priėjęs. Nematė kokiu ginklu buvo sužalotas, nieko nepastebėjo. Sužeista buvo kairė koja, pakėlė kelnes, pamatė kad kelnėse skylė. Bėgo kraujas, su delnu uždengė žaizdą. Ž. K. paėjo kažkur apie 100 metrų ar 160 metrų, o paskui nubėgo. Išsikvietė greitąją pagalbą. Su Ž. K. iki šio įvykio nebendravo, tik tiek, kad pažinojo iš matymo, vardo ir pavardės nežinojo. 7.00 val. ligoninėje susiuvo žaizdą ir paleido namo. Sugalvojo pasižiūrėti internete adresu www.facebook.com M. G. draugus. Ir vienas iš jų buvo Ž. K. su jo nuotrauka, taip jį atpažino. Nuotrauką parodė ir kaimynui R. O., šis taip pat atpažino Ž. K.. Reiškia civilinį ieškinį, turtinei žalai - 175 litai, už žaizdų perišimą, už vaistus. Panevėžyje prastai susiuvo žaizdą, nes sunkiai gijo, teko važiuoti į Kauno klinikas konsultacijai, išrašė kitus vaistus, po dviejų savaičių buvo pagerėjimas, žaizda užgijo savaime. Neturtinė žala 5000 litų, nes buvo nedarbingas 2 mėnesius, šeima neteko 2-jų mėn. pajamų, reikėjo lankytis pas psichologą, naktimis ramiai nemiegojo. Pas psichologą buvo porą kartų rajono poliklinikoje. Dirba ekspeditoriumi, kelionėje praleidžia daug valandų prie vairo, ir po kelių valandų pradeda jausti skausmą. Gydytojai sako, kad taip bus visada, nes pažeisti audiniai, skausmą jaučia pastoviai ir matyt teks dėl to sužalojimo keisti darbą.

Iš 2012-09-21 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. S. iš trijų asmenų atpažino Ž. K., kaip jaunuolį, su kuriuo susistumdė ir buvo sužalotas. T. S. atpažino Ž. K. iš veido bruožų. (b.l. 36-39).

Liudytojas R. O. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Name gyvena kelios šeimos. 2012 m. balandžio 9 d. apie 4.00 val. nakties išgirdo triukšmą. Namas buvo užrakintas, kažkas beldėsi, kad įeitų. Nuėjo pažiūrėti, kas ten beldžiasi. Pamatė prie durų stovintį Ž. K.. Jo nepažįstą, tačiau matęs jį ankščiau - 2012 m. balandžio 8 d. Ž. K. buvo atvažiavęs su taksi, atsivežė įvairius daiktus: patalynę, muzikinį centrą, rūbus, sakė, kad gyvens pas M. G., t.y. jo (R. O.) kaimyną. Atpažino Ž. K. pagal veido bruožus. Tą naktį buvo atėję trys asmenys, vienas iš jų lygtai M. G. sugyventinės Dovilės brolis. Ž. K. veržėsi į vidų, jis įėjo į bendrą koridorių, kiti du laukė lauke. Nuo Ž. K. sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi agresyviai. Ž. K. koridoriuje buvo apie penkias minutes. Jis (R. O.) paprašė, kad netriukšmautų. Duryse buvo jo (R. O.) aktai. Tada Ž. K. ištraukė iš durų raktus, užrakino iš lauko pusės ir išėjo. Tada jis pasiėmė atsarginius raktus, atsirakino ir išėjo į lauką. Ėmė vytis Ž. K., kad atiduotų raktus. Tada Ž. K. užsimojo dešine ranka duoti jam (R. O.) į veidą. Išgirdę triukšmą, į lauką išėjo kaimynai, J. S. ir jo sūnus T. S.. T. S. jį užstojo, šoko į vidurį tarp jo (R. O.) ir Ž. K., susistumdė. J. S. stovėjo šalia, stebėjo viską. Į susistumdymą nesikišo ir kiti du likę Ž. K. draugai. Paskui Ž. K. ištiesė ranką link T. S. kojos ir T. S. susirietė. Ką rankoje turėjo Ž. K. nematė. Tada Ž. K. su savo draugais nuėjo. Iš T. kojos, kirkšnyje per rūbus bėgo kraujas. Iškvietė greitąją, policiją. Policija nieko jau neberado. Susistumdymas vyko tarp 26 ir 27 namo ant gatvės. T. S. pasakė „padūrė“. T. S. norėjo tik užstoti jį. Vėliau, prie namo, žmonos sesuo rado medžiaginį dėklą, atidavė tyrėjams. Kam dėklas priklauso nežino, matė šį dėklą pirmą kartą. Apie 5 val. ryto buvo pakankamai tamsu, bet apsipažinti dėl Ž. K. negalėjo.

Iš 2012-09-21 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas R. O. iš trijų asmenų atpažino Ž. K. iš veido bruožų kaip jaunuolį, su kuriuo kilo konfliktas dėl raktų bei kuris, konflikto metu su T. S., ištiesė ranką link T. S. kirkšnies; po to, T. S. suklupo, o Ž. K. su kitu jaunuoliu pasišalino. (b.l. 47-50).

Liudytojas J. S. parodė, kad įvykis vyko Velykų antrą dieną. Gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje kartu su sūnumi T. S.. 2012-04-09 apie 4.00 val. ryte išgirdo triukšmą, kaimynų balsus. Pakėlė sūnų ir kartu išėjo į lauką pažiūrėti. Nuėjo ir pamatė, kad kaimyno M. G. draugai ėjo gatve. Kaimynas R. O. pasakė, jie paėmė jo raktus. Vienas iš M. G. draugų buvo matytas, lygtai jo (M. G.) pusbrolis: nedidelis, vidutinis kūno sudėjimas, virš dvidešimt metų. Gatve link šių jaunuolių ėjo jis (J. S.), sūnus T. S., R. O. ir jo žmona. R. O. jiems pasakė: „atiduokit raktus“. Ž. K., kurio iki tol nepažinojo, stovėjo toliau nuo jų, su draugu. Raktų pareikalavo R. O.. Ž. K. metė R. O. raktus. Ž. K. atpažino iš kūno sudėjimo, iš veido bruožų. R. O. pagavo raktus. Tada įsikyšo sūnus – T. S.. Ž. K. ėjo artyn. Ž. K. su T. S. susistumdė. Sūnus ėjo link jo, Ž. K. atsitraukė tolyn, tada sūnus vėl artyn. Ž. K. draugas stovėjo šalia, konflikte nedalyvavo. Niekas nieko neramino, smūgių nebuvo suduota. Sūnus ėjo artyn Ž. K., o šis tada smogė su dešine ranka. Sūnus susiėmė, bėgo kraujas. Paties dūrio nematė. Viskas truko apie minutę. Sūnus tą dieną prieš tai nebuvo sužalotas, pats nesusižeidė, jokie kiti asmenys, be Ž. K., konflikto metu prie sūnaus nebuvo priėję. Tiktai su Ž. K. buvo konfliktas. Su kuo Ž. K. dūrė nežino, peilio nematė. Pats sūnus, kai susilenkė pasakė kad jam įdūrė peiliu. Ž. K. nuėjo tolyn. Kelnėse, kur įdūrė, matėsi skylė. Prie namo buvo rastas peilio dėklas, anksčiau nematytas, gulėjo tuščias. Sūnus Ž. K. nepažinojo, todėl internete paieškojo tarp M. G. draugų ir taip surado.

Liudytoja K. B. parodė, kad Ž. K. yra buvęs jos klasiokas. Kartu ankščiau mokėsi, gyveno viename miestelyje. Kiek atsimena 2012 m. per Velykas, ar prieš Velykas t.y. švenčių išvakarėse, tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti Velykų išvakarės, vėlai vakare, gal apie 12 – 01 val. jai paskambino Ž. K. ir paprašė, kad ji parvežtų jį iš Panevėžio. Ji, kartu su savo sugyventiniu S. nuvažiavo į Panevėžį ir nuo kavinės „Puntukas“ paėmė Ž. K. su drauge J. Š.. Ž. K. prašydavo ir anksčiau parvežti, daug kas jos prašo. Juos nuvežė į Pušalotą pas tėvus, gal apie pusę dviejų nakties, tiksliai nepamena. Ž. K. buvo išgėręs. Ž. K. sėdėjo gale, nes priekyje nebuvo vietos. Už kelionę Ž. K. davė 30 litų.

Liudytoja J. Š. parodė, kad ji ankščiau buvo Ž. K. sugyventinė. 2012 m. Rugsėjo mėnesį buvo metai, kaip draugauja. Panevėžyje kartu gyveno Stoties gatvėje. Gyveno kartu nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio. Tada nusprendė pabūti atskirai, kartu nebegyveno. Kartais su Ž. K. susitikdavo mieste. 2012 m. balandžio mėn. su Ž. K. atsitiktinai susitiko naktiniame klube „Puntukas“. Tai buvo per Velykas, ar prieš Velykas, tikslios datos neatsimena, nes seniai buvo. Atsimena, kad tai buvo Velykų laikotarpis. Tuo metu gyveno atskirai, ji Daujėnų kaime, o kur Ž. K. – nežino. Klube „Puntukas“ buvo kartu gal tris ar keturias valandas, klube prabuvo gal iki pirmos, pusę dviejų nakties. Į klubą ji atvyko pati, ten su Ž. K. susitiko atsitiktinai, prie įėjimo. Nuėjo į klubą pasišoko ir nusprendė grįžti namo. Juos parvežė K. B., jai paskambino Ž. K.. Grįžo apie antrą valandą, po dviejų, į Pušalotą, pas Ž. K. tėvus. Parvežė K. B., automobiliu „Ford Mondeo“, vairavo K., šalia sėdėjo jos draugas. Ar Ž. K. sumokėjo K. B. už kelionę nežino. Su Ž. K. susirašydavo ir tiek. Vėliau su Ž. K. susipyko, nes sužinojo, jog šis turi kitą merginą. Todėl ankščiau, apklausiant tyrėjai, nieko ir nesakė apie tą vakarą. Tą vakarą (kai buvo klube) Ž. K. tikrai nieko nesužalojo.

Iš 2012-04-09 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (T. S. sužalojimo vieta) yra Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) (gatvėje apie 3 metrus nuo minėto namo vartelių). Prie (duomenys neskelbtini) namo rastas medžiaginis dėklas juodos spalvos (b.l. 7-9). Šis medžiaginis dėklas apžiūrėtas (b.l. 10-11) ir perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą. (b.l. 12-13).

Iš 2012-04-26 Specialisto išvados Nr. G 464/12 (05) matyti, kad T. S. nustatyta durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda su daliniu keturgalvio raumens pažeidimu. Dėl nustatyto sužalojimo T. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Sužalojimas padarytas vienu aštraus, duriančių-pjaunančių savybių daikto, kuo galėjo būti peilio geležtė, poveikiu. (b.l. 15).

Iš 2012-04-09 Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad T. S. pateikė mėlynos spalvos sportines kelnes (b.l. 21), kurios apžiūrėtos. Sportinėse kelnėse aptikta 3,5 cm dydžio pjovimo žymė (b.l. 22-23). Sportinės kelnės perduotos saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomeninės rimties sutrikdymą kaip pasekmę rodo, kad aplinkiniams kaltininko veiksmais buvo sukeltas išgąstis, aplinkiniai pasijuto šokiruoti, pažeminti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą paprastai rodo, tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Šioje byloje teismo ištirtais ir išanalizuotais įrodymais yra įrodyta, kad Ž. K. 2012 m. balandžio 9 d., apie 05.00 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, elgėsi agresyviai, nepaisydamas visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, panaudojo fizinį smurtą prieš T. S., o būtent: dūrė vieną kartą peiliu T. S. į kairės kojos šlaunį, padarė jam sužalojimą, t.y. nežymiai sutrikdė T. S. sveikatą.

Kad dėl Ž. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, rodo tai, kad prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo sužalotas. Kaip matyti iš bylos duomenų – po nukentėjusiojo sužalojimo buvo iškviesta greitoji pagalba, policija. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą rodo tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, ką patvirtino byloje apklausyti liudytojai bei pats nukentėjusysis.

Nors Ž. K. neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurią kaltinamas, teigia visiškai nebuvęs įvykio vietoje ir T. S. nesužalojęs, tačiau tokie jo parodymai yra paneigti byloje ištirtais įrodymais. Visų pirma tai byloje apklaustų nukentėjusiojo T. S., liudytojų R. O. ir J. S. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis, liudytojai R. O. bei J. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad T. S. sužalojo būtent Ž. K.. T. S. ir R. O. atpažino Ž. K. ir parodymo atpažinti metu. Teisme nenustatyta aplinkybių, kad nukentėjusysis ar minėti liudytojai apkalbėtų Ž. K. ar sakytų netiesą. Iki T. S. sužalojimo, nukentėjusysis ir minėti liudytojai nebuvo artimiau bendravę su Ž. K., nebuvo su juo susipykę, todėl neturi jokių motyvų jį apkalbėti. Įvertinus tai, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. S. bei liudytojų J. S. bei R. O. parodymais. Be to, šių asmenų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.

Tuo tarpu paties Ž. K. parodymai byloje yra prieštaringi, todėl teismas juos atmeta. Nors Ž. K. nurodė, kad įvykio metu jis buvo kitoje vietoje, šių aplinkybių objektyviai nepatvirtino jokie bylos duomenys. Tokie kaltinamojo parodymai vertinti kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis nurodė, kad 2012-04-09, tuo metu kai įvyko įvykis buvo Pušalote su J. Š., su kuria tuo metu draugavo. Liudytojos J. Š. bei K. B. apklausiant teisme tiksliai neatsiminė ir negalėjo patvirtinti, ką Ž. K. veikė ir kur buvo 2012 balandžio 9 d. apie 05 valandą. Teismas turi pagrindo netikėti Ž. K. parodymais, apie tai, kad jis įvykio metu nebuvo įvykio vietoje, todėl kad jo parodymų objektyviai nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys. Priešingai - jo parodymai buvo visiškai paneigti bylos medžiaga, nukentėjusiojo bei liudytojų apklausomis. Ž. K. parodymuose yra ir kitų neatitikimų, duodančių pagrindo netikėti jo parodymais. J. Š. tvirtino, kad jau prieš įvykį ji su Ž. K. nebegyveno, tuo tarpu Ž. K. teismui aiškino, kad su J. Š. jis gyveno iki 2012 m. gegužės mėnesio. Pati J. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu apie 2012-04-09 dieną tyrėjai nieko nepapasakojo, nors iš protokolo matyti, kad tyrėja jai nurodė konkrečią įvykio dieną (1 t., b.l. 53). J. Š. yra artima Ž. K. draugė, buvusi sugyventinė, todėl jos parodymus teismas, įvertinus tai, kad jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, vertina kaip šališkus, kaip siekį padėti Ž. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl juos atmeta.

Nors niekas iš įvykio liudytojų, tame tarpe ir nukentėjusysis, nematė pas Ž. K. peilio, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju kaltinimas, jog Ž. K. T. S. sužalotojo peiliu yra tikslus. Specialisto išvada patvirtino, kad T. S. sužalojimas padarytas aštraus, duriančių - pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, poveikiu. Įvykio vietoje buvo rastas medžiaginis dėklas, kuris paprastai naudojamas peilio nešiojimui. T. S. kelnėse, kurias T. S. dėvėjo įvykio metu kairės pusės klešnėje, aptikta 3,5 cm dydžio pjovimo žymė (b.l. 22). Sužalojimo pobūdis, atrastas dėklas, nukentėjusiojo kelnių apžiūrą, leidžia daryti išvada, kad T. S. buvo sužalotas peiliu.

Todėl teismo manymu, visų šių įrodymu visetas, neabejotinai patvirtina, kad Ž. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajame akte neteisingai nurodyta įvykio diena, nurodyta, kad veika padaryta 2012-07-09, tuo tarpu išties veika buvo padaryta 2012-04-09. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida. Ši rašymo apsirikimo klaida buvo aptarta teismo posėdyje su proceso dalyviais.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę Ž. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. Ž. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Ž. K. ankščiau teistas 12 kartų, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, jis niekur nedirba, baustas ATPK tvarka už smulkias vagystes bei viešosios tvarkos pažeidimą (b.l. 110-112). Veiką, už kurią jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusi teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis laikytinas recidyvistu. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymo teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę teismas įvertina ir tai, kad Ž. K. padarė šią veiką praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo iš esmės už analogišką veiką (2012-03-12 nuosprendis).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei vidurkis. Paskirta bausmė, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu, bendrintina su 2012-03-12 nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį. Nuosprendžio priėmimo dienai (2013-02-08) Ž. K. yra atlikęs nepilnus 5 mėnesius ankstesniu nuosprendžiu (2012-03-12) paskirtos bausmės (vykdant 2012-03-12 sulaikytas 2012-09-17).

Civilinis ieškinys ir kiti bylos klausimai

Byloje nukentėjusysis T. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 175,88 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra pilnai pagrįsta byloje esančiais, nukentėjusiojo pateiktais dokumentais, todėl tenkintina pilnai, priteisiant ją iš kaltinamojo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad Ž. K. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, peiliu. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Po sužalojimo nukentėjusysis gydėsi ne tik Panevėžyje bet ir Kaune, turėjo įvairių nepatogumų. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad kaip nurodė nukentėjusysis, tam tikros gydymo komplikacijos atsirado dėl to, kad Panevėžio medikai galimai netinkamai susiuvo žaizdą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad padarytas sužalojimas turės nepataisomas pasekmes, susijusias su nukentėjusiojo sveikata ateityje (bent jau tai patvirtinančių medicininių duomenų byloje nėra). Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 2000 Lt. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo Ž. K..

Šioje byloje taip pat civilinį ieškinį 92,56 Lt sumai pareiškė Valstybinė ligonių kasa, kuriai atstovauja Panevėžio teritorinė ligonių kasa (b.l. 71-72). Ieškinys susijęs su nukentėjusiojo T. S. gydymo išlaidomis, kurias apmokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi yra pilnai pagrįstas pateiktais dokumentais (b.l. 73-74), priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš Ž.K. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (23,25 Lt), antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos (240 Lt), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Ž. K. byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 98). Ši kardomoji priemonė panaikintina, kadangi kaltinamasis jau nuo 2012-09-17 atlieką laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį.

Daiktiniai įrodymai byloje – medžiaginis dėklas bei sportinės kelnės, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nubausti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2012-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirti Ž. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Priteisti iš Ž. K. nukentėjusiajam T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 175,88 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus 88 ct) turtinei žalai ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Ž. K. 263,25 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris litus 25 ct) proceso išlaidų valstybei bei 92,56 Lt (devyniasdešimt du litus 56 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į.k. 191351679).

Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Bylos daiktinius įrodymus – medžiaginį dėklą bei sportines kelnes, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas