- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-472-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00627-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- kreditorės Anykščių
- Kreditorius
- Anykščių
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 472 - 252 - 2012
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00627-2012-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto turto savininkų R. D. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-900-839/2012 pagal pareiškėjos – kreditorės Anykščių kredito unijos pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė pradėti 251 408,54 Lt dydžio priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko V. D. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Nurodė, kad pagal 2008-08-13 paskolos sutartį Nr. 08-00146 skolininkui suteikė 220 000 Lt dydžio paskolą, kurios galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2011-08-13. Suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2008/0001455, įkeistas nekilnojamasis turtas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis V. D. ir R. D.: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4883 ha bendro ploto; ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nustatytu skolos grąžinimo terminu skolininkas V. D. skolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012-02-22 nutartimi 251 408,54 Lt skolos grąžinimo kreditorei Anykščių kredito unijai užtikrinimui areštavo Hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį V. D. ir R. D.. Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus V. D. ir R. D., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo (nutarties dėl įkeisto turto arešto kopijos) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Šalies argumentai
Pakartotiniu pareiškimu kreditorė Anykščių kredito unija prašė parduoti iš varžytynių įkeistą turtą ir išieškoti iš skolininko V. D. 251 408,54 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad per teismo nutartyje nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai su hipotekos kreditoriumi neatsiskaitė ir skolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi, motyvuodamas tuo, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkai per nustatytą terminą neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, tuo padarė kreditorei nuostolius, Anykščių kredito unijos pareiškimą tenkino ir nutarė išieškoti iš skolininko V. D. 251 408,54 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos 251 408,54 Lt skolos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo 2012-05-18 iki visiško skolos išieškojimo bei 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2008/0001455, kreditoriaus naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, priklausantį V. D. ir R. D.: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4883 ha bendro ploto; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkai V. D. ir R. D. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 nutarties dalį, t. y. 1 ir 2 punktus, kuriais teismas nutarė kreditorės Anykščių kredito unijos naudai išieškoti 251 408,54 Lt skolą. Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino faktines aplinkybes, pažeidė civilinio proceso bei materialinės teisės normas. Nesutinka su 200 000 Lt sumą viršijančia 51 408,54 Lt dalimi, nes ši suma susidarė ne dėl skolininkų kaltės, o dėl to, kad šiuo Anykščių kredito unijai įkeistu turtu nuo 2009-11-05 iki 2012-05-11 be teisinio pagrindo faktiškai naudojosi K. C.. Apie tai, kad K. C. 2,5 metų neteisėtai naudojosi išieškotojai įkeistu turtu, išieškotoja buvo raštu informuota ir žinojo, kas turėjo esminę reikšmę papildomiems nuostoliams – apie 51 000 Lt sumai atsirasti. Tuo atveju, jeigu K. C. dar 2009-11-06 būtų atlaisvinęs įkeistą turtą, šis turtas būtų parduotas pagal tuo metu rinkoje buvusias kainas, todėl nebūtų susidarę papildomi nuostoliai. Šiuo atveju pati kreditorė, žinodama apie esamą situaciją, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, nesiėmė atitinkamų priemonių savo, kaip kreditorės, interesams apginti ir tokiu būdu leido nuostoliams padidėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Atskirajame skunde nėra nurodyti jokie materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, o tik iš esmės ginčijamas prievolės dydis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Pagal CPK 442 str. 11 p., bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d., hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CPK 558 str. 2 d. nustato, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžintina, hipotekos kreditorius kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Taigi kreditoriui pateikus pareiškimą, pradedamas turto realizavimo arba administravimo procedūros, kurias atlikus savininkas gali netekti nuosavybės teisių į įkeistą daiktą.
Skolininkai V. D. ir R. D. atskiruoju skundu iš esmės neginčija, jog yra praleidę terminą grąžinti 200 000 Lt paskolą, tačiau nesutinka su likusia dalimi – 51 408,56 Lt, kadangi ši suma, jų teigimu, susidarė dėl K. C. kaltų veiksmų, kuris kreditorei įkeistu turtu nuo 2009-11-05 iki 2012-05-11 faktiškai naudojosi be teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jo hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartyje pabrėžė, jog hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras ir nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas suformuotą teismų praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, pažymi, jog net ir kvalifikuojant skolininkų su pareiškėja sudarytą paskolos sutartį kaip vartojimo, sutarties sąlygos negali būti vertinamos kaip nesąžiningos. Paskolos 2.2. punkte nustatyta, kad paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2011 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėja dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2012 m. vasario 20 d. pareiškimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Anykščių kredito unija kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo tik suėjus sutartyje nurodytam terminui ir po prievolės neįvykdymo praėjus protingam terminui. Byloje nėra duomenų apie skolininkų prašymus pakeisti sutarties sąlygas, pratęsti sutarties galiojimą ir pan., todėl konstatuoti, jog kuri nors sutarties sąlyga yra nesąžininga vartotojų atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose, hipotekos teisėjas, nagrinėdamas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, net ir kvalifikavus pagrindinę arba hipotekos sutartį kaip vartojimo, neprivalo detaliai tirti pateiktų paskaičiavimų. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas skolos paskaičiavimas (civilinė byla Nr. 2-50-3-00286-2012-1, b. l. 10-11). Tokiu būdu, hipotekos teisėjas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, įvertinęs jų atitikimą įstatymo reikalavimams, visiškai pagrįstai atliko išieškotojos prašomas procedūras. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, tenkinti skolininkų atskirojo skundo jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas skolininkams išaiškina, jog manydami, kad skolos dalis – 51 408,54 Lt paskaičiuota nepagrįstai, jie gali iš sutarties kilusius ginčus spręsti CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nurodytos kategorijos bylose, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.