Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-256, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. buvo nuteistas 2014-07-25 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. sausio 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 13 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis bus atlikęs 2021 m. gegužės 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. lapkričio 30 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 4 metai 1 mėnuo 14 dienų.

R. J., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad Komisijos nutarimas yra neobjektyvus ir priimtas neatsižvelgus į realiai egzistuojančias aplinkybes, neįvertinus jo, kaip nuteistojo, asmenybės bei dedamų pastangų mažinti nusikalstamą riziką bausmės atlikimo metu, taip pat padarius netinkamas išvadas apie jo asmenybę, kas lėmė neteisingą procesinį sprendimą jo atžvilgiu. Net du Komisijos nariai – visuomenės atstovai išreiškė atskirąją nuomonę ir siūlė taikyti lygtinį paleidimą, nes jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, tik skatintas, padarė didelę pažangą mažinant nusikalstamą riziką. Baigė visus pasiūlytus kursus, susijusius su alkoholio vartojimu ir daroma žala. Pažymi, jog visuomenės atstovų nuomonė yra labai svarbi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Nepateikta informacija apie jo sistemingai ir neatlygintinai atliekamus gerbūvio darbus, apie jo pastangas darbu įrodyti, kad jis nebėra linkęs nusikalsti. Pažymi pataisos namų administracijos išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu dėl atliekant bausmę rašytų skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, kas pareiškėjo manymu, lėmė neigiamą sprendimą. Prašo atsižvelgti, jog jis yra perkeltas į be sargybos leidžiamų išeiti už pataisos įstaigos ribų asmenų būrį, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Nuo 2020-06-05 yra perkeltas į Pusiaukelės namus, iš kurių kas savaitgalį yra paleidžiamas į namus. Visa tai lėmė nuoseklus nusikalstamumo pakartotinės rizikos mažinimas ir jo asmenybės teigiami įvertinimai. Neigiamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo paremtas tik formaliu ir vienašališku administracijos nuomonės taikymu. Prašo atsižvelgti, jog jis turi finansiškai ir buityje padėti savo sergančiai, vienišai (duomenys neskelbtini) metų motinai, nes yra vienintelis jos sūnus. Mama gyvena nuosavame name, turi ūkį, jo pagalba ūkyje būtina. Jis dirba ir aktyviai iš darbo užmokesčio moka priteistą žalą, kas mėnesį iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojama 30 % suma įsiskolinimams pagal vykdomuosius raštus padengti. Iš to paties atlyginimo jis pragyvena pats ir dar finansiškai padeda motinai. Remdamasis išdėstytu prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis R. J. akcentuoja, jog jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatytus kriterijus, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. O jo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo objektyviai įvertinti, netgi nuslepiant dalį teigiamai jį charakterizuojančių ir lygtiniam paleidimui svarbių aplinkybių, buvo remtasi tik subjektyvia ir iš anksto jam priešiška pataisos namų administracijos atstovų nuomone apie jį. Su tokiu nuteistojo vertinimu teismas nesutinka.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo neužtenka. Būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis neabejotinai atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos bei iki įstatymo numatytos bausmės dalies – dviejų trečdalių, yra likę mažiau nei 6 mėnesiai, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra galimybę. Vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, tuo tikslu atsižvelgia ne tik į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

R. J. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Nors pareiškėjas kaltina Komisiją subjektyvumu ir išankstiniu neigiamu nusistatymu jo atžvilgiu, pažymėtina, jog Komisija ginčijamame nutarime paminėjo daugumą teigiamai nuteistąjį apibūdinančių ir lygtinio paleidimo svarstymui svarbių aplinkybių: kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jo nusikalstamam elgesiui nėra būdingas elgesio modelis, kad šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, 5 kartus buvo skatintas, kad vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išvardijo turimą išsilavinimą, laisvėje ir pataisos namuose įgytas specialybes bei kompetencijas, darbinę patirtį, dalyvautas prevencines bei intervencines priemones, skirtas lavinti streso įveikos, emocijų valdymo įgūdžius. Galiausiai net jei visos nuteistojo charakteristikos nebuvo preciziškai išvardintos nutarime, jas puikai atspindi detali ir išsami socialinio tyrimo išvada bei nuteistojo asmens byla, kurios yra prieinamos ir žinomos sprendimą dėl lygtinio paleidimo priimantiems Komisijos nariams, o vėliau ir teismui. Komisija spręsdama lygtinio paleidimo galimybę vertino tiek teigiamų, teik neigiamų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o nutarimo motyvacijos baigiamojoje dalyje tiesiog išskyrė būtent tas aplinkybes, kurios lėmė neigiamą jos verdiktą dėl lygtino paleidimo.

Vien faktai, kad nuteistasis neturi nuobaudų, dalyvauja renginiuose ar pozityvaus užimtumo programose, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą – kito asmens nužudymą. Iki šiol kaltę pripažįsta tik iš dalies, savo elgesį linkęs aiškinti alkoholio vartojimo poveikiu, provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu ir t.t. Socialinio tyrimo išvadoje pastebima, jog nuteistojo gyvenimo būdas iki nusikaltimo padarymo tam tikrais aspektais stokojo socialinio atsakingumo. Dažnai būdavo keičiamos darbo vietos, pastebima orientacija į socialines pašalpas, įsipareigojimų nebuvimas, darbinės veiklos neapibrėžtumas, prasmingo laisvalaikio stoka lėmė piktnaudžiavimo alkoholiu epizodus, vieno iš jų metu ir buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Nurodoma, jog R. J. buvo būdingi piktnaudžiavimo alkoholiu sunkumai, kurie neigiamai veikė jo socialinio gyvenimo kokybę bei buvo tiesiogiai susiję su įvykdytu smurtiniu nusikaltimu. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti pakankamai teigiamos, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Tačiau nuteistojo socialinio tyrimo išvados teiginiai neduoda pakankamo pagrindo tokiam manymui. Joje nurodoma, jog R. J. analizuodamas savo praeitį iš dalies pripažįsta alkoholio vartojimo sunkumus, tačiau yra įsitikinęs, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos jis nebesusidurs su žalingu vartojimu, kadangi turi sveikatos problemų, yra pakeitęs požiūris į laisvalaikio praleidimo būdus ir pan. Teismas pažymi, jog nors nuteistasis ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamas alkoholio vartojimo prevencijos, tačiau dalyvavimas šiose programose neturėjo nuoseklaus ir ilgalaikio pobūdžio. Intervencinėse, alkoholio vartojimo problemų sprendimui skirtose programose pradėjo dalyvauti tik nuo 2019 metų (bausmė atliekama nuo 2014 m.). Taip pat išvadoje pažymima, jog padarytas nusikaltimas yra susijęs su pykčio jausmu konfliktinėje situacijoje, taip pat susikaupusiose kituose jausmuose ir netinkama šios emocijos išraiška. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo programose, skirtose tobulinti neigiamų emocijų valdymą – agresijos, autoagresijos valdymo, streso valdymo, bendravimo įgūdžių ugdymo bei emocijų valdymo programose, tačiau nepaisant to, vis dar pastebimi tam tikri bendravimo ir emocijų valdymo sunkumai. Nuteistasis lengvai įsižeidžia ir gali ilgai laikyti pyktį, o susidariusioje problemoje pasirenka ne visai tinkamas sprendimo strategijas, pavyzdžiui kito asmens ignoravimą. Pastebėta gebėjimo atleisti stoka. Savo priimamuose sprendimuose greitas, ryžtingas, reaguojantis kibirkščiuojant. Pats R. J. pripažįsta turintis sunkumų tinkamai susidoroti su neigiamomis emocijomis ir jį frustruojančiomis situacijomis, tačiau klaidingai mano anksčiau buvusių sunkumų gyvenime gali nebūti, taip pat nenoriai pripažįsta alkoholio vartojimo įtaką ir to vaidmenį jo gyvenime. Pernelyg kategoriškas požiūris į situacijas apsunkina teisingų strategijų pasirinkimą. Psichologai pažymi, jog su R. J. pakartotiniu nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susijusios emocijų kontrolės ir raiškos problemos, netinkamos problemų sprendimo strategijos bei atkreiptinas dėmesys į nerezultatyvią sritį - kategoriškumą. Iš socialinio tyrimo išvados seka, jog nors pats nuteistasis yra motyvuotas išvengti nusikalstamumo ateityje, nori dirbti, mokėti priteistą žalą, rūpintis senyvo amžiaus motina, tačiau minėtos jo asmenybės charakteristikos, nepaisant išklausytų elgesio korekcijos programų, gali apsunkinti sėkmingą integraciją laisvėje.

Tokiu būdu, vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Dėl išdėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-256, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti R. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-256, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.