- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1836-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27617-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nenusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, toliau tęsti darbą, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiosios, pradėti dirbti arba tęsti darbą;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
jis 2016 m. birželio 13 d. apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,04 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu, sudavė du kartus kumščiu savo motinai L. J. per kairį šoną, ir taip smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną L. J., sukėlė jai fizinį skausmą.
V. J., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. birželio 13 d. apie 11.30 val. grįžo namo, buvo labai girtas, nes tą dieną šventė klasioko gimtadienį, išgėrė degtinės ir alaus. Kaip grįžo namo, nelabai atsimena, taip pat dėl neblaivumo neatsimena, kas buvo bute, bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti motinai, nes kai jis būna neblaivus, dažnai įvyksta konfliktai su tėvais, nes jiems nepatinka, kai jis būna išgėręs. Geria, nes nesiseka gyvenime, dabar dirba, stengiasi, lankosi priklausomybės ligų centre, gydosi jau 4 mėnesius. Parodė, kad išgėręs tampa agresyvus, galėjo suduoti motinai gal delnu. Motinai sudavė jau ne pirmą kartą. Nurodė, kad gailisi.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. taip pat pripažino savo kaltę. Parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su mama L. J. ir močiute. Butas priklauso motinai. 2016 m. birželio 13 d. nuo 09.00 val. pradėjo švęsti draugo gimtadienį pas jį namuose, išgėrė labai daug, gėrė degtinę su alumi. Kaip grįžo namo, jau nepamena, kas vyko namuose taip pat nepamena. Kad būtų sudavęs savo motinai irgi neprisimena. Kadangi motinai nepatinka, kai jis būna girtas, greičiausiai tarp jų galėjo įvykti konfliktas ir galėjo jai suduoti. Neprisimena, nei kur, nei kiek kartų sudavė motinai. Tarp jo ir mamos ne kartą yra kilę žodiniai konfliktai dėl jo gėrimo. 2016 m. kovo 4 d. yra paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo 40 parų areštą dėl konflikto su močiute, bausmę atliko visą. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi (b. l. 22).
Nukentėjusioji L. J. parodė, kad V. J. yra jos sūnus, gyvena kartu su ja, savo tėvu ir močiute viename bute. Apie 13-15 metų V. vartoja alkoholį. Konfliktai šeimoje kyla dėl to. Taip pat konfliktai darbe, su merginomis - viskas dėl alkoholio. Dabar jau V. pradėjo kelti ranką prieš ją, pradėjo muštis. Muša ir ją, ir močiutę. V. jau buvo iškeltos 3 bylos dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis buvo teistas už tai, tačiau tai padeda tik kažkuriam laikui, o po to - vėl tas pats. Sutikimo gydytis nuo alkoholizmo neduoda. Iki šios dienos V. gėrė dvi savaites, po to buvo sustojęs dviem dienoms, o vakar vėl pradėjo. Visą naktį nemiegojo, gėrė alų. Ryte kažkur išėjo, grįžo apie 11.25 val. visiškai girtas. Iš karto puolė muštis, ji norėjo paimti rankinę, kurioje buvo pinigai, tačiau tuo metu, kai ėmė rankinę, V. spėjo suduoti kumščiu du kartus per kairįjį šoną, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po to greitai išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Bėgo su šlepetėmis į lauką. Šį kartą namie nieko nebuvo, ji buvo viena. Pas teismo medikus daryti tyrimo neis, nes akivaizdžių sužalojimų kol kas nėra (b. l. 10).
Šalies argumentai
L. J. 2016 m. birželio 13 d. pareiškime nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. sūnus atėjo į namus girtas ir pradėjo ją įžeidinėti, keletą kartų sudavė jai kumščiu į nugaros sritį. Tai tęsiasi jau ilgą laiką, neįmanoma gyventi savo bute (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio K. I. 2016 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė L. J., nes apie 11 val. Adresu (duomenys neskelbtini) į buto duris paskambino neblaivus V. J., kuris užėjo į butą ir puolė mušis, konfliktuoti, vėliau užmigo virtuvėje. L. J. buvo sutrikusi, susijaudinusi, smurto žymių nesimatė. Ji paaiškino, kad V. J. dešinės rankos kumščiu sudavė L. J. į kairį šoną, tada L. J. išbėgo į kiemą ir paskambino į 112. Sužalojimų nesimatė, tačiau L. J. nurodė, kad į tarnybiniame pranešime nurodytą sritį V. J. sudavė kumščiu (b. l. 6-7).
Alkotesterio kvite užfiksuota, kad V. J. 2016 m. birželio 13 d. 12.09 val. nustatytas 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: V. J. 2016 m. birželio 13 d. apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,04 promilių girtumo laipsnis), du kartus ranka savo motinai L. J. per kairį šoną ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Nors teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad kadangi buvo labai neblaivus, tiksliai neatsimena, kas įvyko, tačiau neatmetė galimybės, kad galėjo suduoti motinai ranka, kadangi dėl to, kad jis vartoja alkoholį, pastoviai kyla konfliktai. Taigi įvertinus šiuos jo parodymus, kuriais iš esmės neneigiama, jog jis galėjo suduoti du kartus ranka motinai nurodytomis aplinkybėmis, taip pat tai, kad 2016 m. birželio 13 d. 12.09 val. V. J. buvo nustatytas net 3,04 promilių neblaivumas, taip pat įvertinus L. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs – šias aplinkybes ji nurodė tiek policijos pareigūnams, atvykusiems pagal iškvietimą iš karto po įvykio, tiek ir apklausta kaip liudytoja, pripažintina, kad nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos. Pažymėtina, kad nors V. J. nurodė, kad galėjo suduoti ranka – delnu, tačiau ne kumščiu, kelis kartus, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje situacijoje nėra reikšminga tuo aspektu, kad veikos kvalifikacijos ji nekeistų. Taip pat pripažintina, kad V. J. nurodytus veiksmus atliko dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaip jis parodė – būtent dėl alkoholio vartojimo kyla konfliktai, taigi pripažintina, kad jo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, taip pat aplinkybę, kad L. J. yra V. J. motina, jis gyvena bute kartu su motina (ir kitais šeimos nariais), teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis, vietoje ir būdu suduodamas smūgius L. J., t. y. mušdamas, V. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai L. J.. Taigi pripažintina, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinė, nukreipta prieš kaltinamojo motiną, tyčinė (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.
Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 10 p.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi 2016 m. birželio 13 d. 12.09 val. jam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 12).
Atsižvelgtina ir į V. J. asmenybę: išsilavinimas – profesinis, dirba (šiuo metu nedarbingas dėl traumos, kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu), administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-42), teistas tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 33-36, 43-52).
Įvertinęs minėtas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, spręsdamas klausimą dėl V. J. parinktinos bausmės rūšies, teismas pirmiausia akcentuoja aplinkybę, kad jis yra teistas tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi ši paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, nustatant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimas vieneriems metams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiosios (L. J.), pradėti dirbti arba tęsti darbą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. J. buvo skirtas papildomas įpareigojimas - gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Taigi V. J. už anksčiau padarytas BK 138 str. 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jau buvos skirtos švelnesnės Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės – laisvės apribojimas bei areštas (pakeitus laisvės apribojimą į areštą), tačiau jos, kaip matyti, teigiamo poveikio nepadarė ir nepasiekė bausmės paskirties. Be to, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu jam skirta ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, teismui nusprendus, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nes V. J. stengiasi pasitaisyti, kad užsikodavo nuo alkoholizmo, susitaikė su nukentėjusiąja. Nepaisant to, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką – būdamas neblaivus, mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai L. J.. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti, kad anksčiau paskirtos nei švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, nepasiekė bausmės paskirties, įtvirtintos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje šios bausmės rūšies vidurkis (BK 61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nukentėjusioji nagrinėjant bylą prašė skirti kaltinamajam gydymą nuo alkoholizmo. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad V. J. jau buvo skirti įpareigojimai gydytis nuo alkoholizmo (kaip laisvės apribojimo bausmės bei kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu skiriamas įpareigojimas), tačiau nepaisant to, jis nagrinėjamoje byloje teisiamas už nusikalstamos veikos, padarytos būnant apsvaigusiam nuo alkoholio (kai nustatytas net 3,04 promilių neblaivumas) padarymą. Taigi ir ši Baudžiamojo kodekse numatyta priemonė nagrinėjamu atveju nepasiteisino. Savo ruožtu kitų priemonių, kiek tai susiję su gydymųsi nuo alkoholizmo, nei kad BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte – gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka – įstatymas nenumato.
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, kad V. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realų laisvės atėmimą, taigi jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Skirtina bausmė, kadangi kaltinamasis prisipažino kaltas ir byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas V. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 13 d. 11.30 val. iki 2016 m. birželio 14 d., 10.00 val. (b. l. 14, 25), t. y. 1 para (BK 66 str.).
V. J. nusikaltimą įvykdė 2016 m. birželio 13 d., t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimas vieneriems metams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 15 d.
Atsižvelgiant į tai, kad V. J. naują nusikalstamą veiką padarė jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra pagrindas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio nuostatomis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, t. y. prie didesnės bausmės pridedant dalį kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į bausmę įskaitytinas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – naikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš V. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 34,74 eurus. Advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė paskirta V. J. gynėja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2016 m. birželio 14 d. nutarimu pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų paneigiama būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. J. nepriteistinos.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir V. J. skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 13 d. 11.30 val. iki 2016 m. birželio 14 d., 10.00 val., t. y. 1 parą, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį į bausmę įskaitytą laikinojo sulaikymo laikotarpį – 1 parą, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendį įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką – 2 paras, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamąjį įsakymą įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką – 2 paras.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (34,74 eurų) iš V. J. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.