- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-444-2431-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. balandžio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2007 m. birželio 3 d. vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, jį apgadino. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus.
2008 m. balandžio 16 d. Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno nutarimu A. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašė nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad KET 172 punkto reikalavimų nepažeidė, priartėjęs prie automobilio „Chrysler Town Country“, įsitikino, jog niekam negali sukliudyti (priekyje automobilis važiavo 10 km/h greičiu, nerodė kairiojo posūkio signalo, lenkimui būtina juostos atkarpa buvo laisva) ir tik tada pradėjo lenkimą. Mano, kad jo veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis, pažymėjo, kad kito automobilio vairuotojas privalėjo laikytis KET 153 punkto reikalavimo - sukdamas į kairę ne sankryžoje, duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms. Paneigė automobilio „Chrysler Town Country“ vairuotojo teiginį, kad susidūrimas įvyko jam baigiant posūkio manevrą. Nurodė, kad nes 2007 m. gruodžio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-221 (07) nustatyta, jog „techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Chrysler Town Country“ vairuotojo P. L. veiksmai - sukdamas į kairę ne sankryžoje ir, tikėtina, manevrą į kairę pradėdamas ne nuo menamos išilginės važiuojamosios dalies ašies, o automobiliui kairiaisiais ratais būnant ne mažiau nei 1,3 m atstumu dešiniau jos, jis nedavė kelio jo vairuojamą automobilį lenkiančiam automobiliui „Renault Laguna“. Be to, A. J. pažymėjo, jog autoavarijos vietos schemoje indeksu Nr. 3 pažymėta susidūrimo vieta - ta vieta, apie kurią konstatuota ekspertizės išvadose. Paaiškino, kad po susidūrimo „Chrysler Town Country" vairuotojas nesustojo, kaip to reikalauja KET nuostatos, o patraukė savo automobilį iš eismo įvykio vietos, įsukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimą. Jo teigimu, buvo neteisingai nurodyta eismo įvykio situacija – jis atsitrenkė į automobilį, kuris darė manevrą į kairę, o ne į priekyje važiuojantį automobilį.
Atsiliepimas
Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepimu į skundą prašė skundo reikalavimų netenkinti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi skundas patenkintas iš dalies - Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2008 m. balandžio 16 d. nutarimas pakeistas, paskiriant A. J. 150 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad KET 172 punktas nustato imperatyvų draudimą asmenims, vairuojantiems transporto priemones, viršyti leistiną greitį. Nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Pažymėta, kad kiekvienas iš eismo dalyvių turi išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Teismas nusprendė, kad A. J. kaltė dėl eismo įvykio įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 16), autoavarijos vietos schema (b. l. 21-22), tarnybiniu pranešimu (b. l. 20), P. L. paaiškinimu (b. l. 23), ekspertizės aktu (b. l. 31-36) bei kita bylos medžiaga. Įrodymų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, teismas nenustatė. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, nepateikė. A. J. parodymai, kad jis nepadarė pažeidimo, įvertinti kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms. Nuspręsta, jog surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyti. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad techniniu požiūriu priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Renault Laguna“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo, t. y. A. J., veiksmai – važiavimas prieš eismo įvykį ne mažesniu nei 60,7 km/h greičiu, viršijant maksimalų leistiną 50 km/h greitį, dėl to neturėjimas galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki automobilių susidūrimo. Teismas nenustatė teisinio pagrindo abejoti ekspertizės akto teisėtumu bei pagrįstumu.
Teismas vadovavosi ATPK 297 straipsniu, ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad buvo surinkta pakankamai patikimų A. J. kaltės, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymų, tinkamai kvalifikuota jo veika ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio, 259¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus, o priimtas nutarimas atitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimus, jį priėmęs pareigūnas tokią teisę turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
Nors administracinė nuobauda paskirta įstatymo nustatytos sankcijos ribose, nuspręsta, kad pritaikyta sankcija yra per griežta, paskirta tinkamai nemotyvavus, neaptarus griežtesnės nuobaudos skyrimo priežasčių, sunkinančių bei lengvinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių. Nurodyta, kad nutarimo priėmimo dieną A. J. galiojančių nuobaudų neturėjo (b. l. 56). Laikyta, kad sankcijoje numatytos švelnesnės nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, skyrimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimas pakeistas, paskiriant švelnesnę nuobaudą.
III.
Apeliaciniu skundu A. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusių pasekmių ir jo atliktų veiksmų. Apeliantas remiasi KET 53 bei 153 punktais, mano, kad automobilio „Chrysler Town Country" vairuotojas, turėdamas bendrąją pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, norėdamas pasukti į kairėje pusėje esančią teritoriją, privalėjo įsitikinti, atsižvelgdamas į eismo sąlygas bei eismo situaciją, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms, įvažiuodamas į kelių sankirtą, neatsidurti priešpriešinio eismo juostoje (KET 152, 153 punktai). Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pažeidė KET 172 punkto reikalavimus ir tai buvo transporto priemonių apgadinimų priežastis. Apelianto teigimu, eismo įvykio vietos schema, o būtent, jo automobilio stabdymo pėdsakai, jo paaiškinimai patvirtina, kad jo vairuotas automobilis atlikinėjo lenkimo manevrą, t. y. buvo visiškai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Apeliantas pažymi, kad toje vietoje lenkimo manevras nebuvo draudžiamas. Kadangi priekyje automobilis važiavo lėčiau nei 10 km/h, matėsi, kad jis yra stabdomas (degė galiniai STOP žibintai), jis važiavo arčiau dešiniojo kelio krašto, tiek iki jam pradedant lenkimo manevrą, tiek jau pradėjus manevrą nerodė jokių ženklų, kad rengiasi sukti, apeliantas mano tinkamai, laikydamasis KET 180 punkto reikalavimų, atlikęs lenkimo manevrą, eismo įvykio nesukėlęs. Apeliantas remiasi 2007 m. gruodžio 3 d. ekspertizės akte Nr. 11K-221 (07) išdėstyta išvada, pažymi, kad automobilio „Chrysler Town Country" vairuotojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET 153 punkto pažeidimą, nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirtos administracinės nuobaudos neskundė, pripažino padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo. Be to, iš jo pateikto paaiškinimo matyti, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepastebėjo, kad jo automobilis jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą. Apeliantas pažymi, kad pagal ekspertizės akto išvadas automobilių išorinių sužalojimų pobūdis ir eismo įvykio vietos apžiūros schemoje užfiksuotos automobilių padėtys duoda pagrindą teigti, kad susidūrimas įvyko automobilio „Chrysler Town Country" vairuotojui sukant į kairę (šis vairuotojas klaidino teismą, kad susidūrimas įvyko jau jam įvažiavus į kiemą; iki susidūrimo dalis jo vairuoto automobilio, atliekant posūkio manevrą, jau buvo išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą). Apelianto teigimu, būtent automobilio „Chrysler Town Country" vairuotojas pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, nes tinkamai neįvertino eismo situacijos, neįsitikino, kad nėra lenkiamas, pažeidė KET 53, 127, 131, 145, 150, 153 punktų reikalavimus. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N5-1440/2006.
Atsiliepimas
Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
A. J. neigia padaręs pažeidimą, nurodo, kad jo vairuotas automobilis jau atlikinėjo lenkimo manevrą, buvo visiškai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kai priekyje lėčiau nei 10 km/h greičiu važiavęs automobilis, kuris buvo stabdomas ir važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nerodė jokių ženklų, kad rengiasi sukti, pradėjo posūkį į kairę. Apeliantas mano tinkamai, laikydamasis KET 180 punkto reikalavimų, atlikęs lenkimo manevrą, eismo įvykio nesukėlęs.
Iš policijos pareigūno E. L. tarnybinio pranešimo (b.l. 20) matyti, kad abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojams buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai (A. J. už KET 181 punkto pažeidimą, o P. L. už KET 153 punkto pažeidimą), iš vairuotojų paaiškinimų bei autoavarijos vietos schemos įvykio kaltininką nustatyti buvo sunku. 2007 m. birželio 3 d. paaiškinime (b.l. 23) P. L. nurodė, kad prieš posūkį pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, įsitikino, jog iš galo bei priešpriešiais atvažiuojančių automobilių nėra. Teigė, kad susidūrimas įvyko jam jau baigiant posūkio manevrą. A. J. 2007 m. birželio 3 d. paaiškinime (b.l. 24) nurodė, kad jam pradėjus lenkti priekyje lėtai važiavusį ir stabdžiusį automobilį, šis staiga, neparodęs kairiojo posūkio signalo, nuo pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto pasuko į kairę. Paaiškino, kad vengdamas susidūrimo jis pasuko dešiniau, tačiau atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. 2007 m. gruodžio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-221 (07) nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Chrysler Town Country“ vairuotojo P. L. veiksmai - sukdamas į kairę ne sankryžoje ir, tikėtina, manevrą į kairę pradėdamas ne nuo menamos išilginės važiuojamosios dalies ašies, o automobiliui kairiaisiais ratais būnant ne mažiau nei 1,3 m atstumu dešiniau jos, jis nedavė kelio jo vairuojamą automobilį lenkiančiam automobiliui „Renault Laguna“ – o taip pat, kad techniniu požiūriu priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo ir automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo A. J. veiksmai – jis, viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, prieš eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 60,7 km/h greičiu ir dėl to neteko galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį, neprivažiavęs automobilių susidūrimo vietos.
Konstatuotina, jog išdėstyti įrodymai patvirtina, kad nustatyta, jog dėl aptariamo eismo įvykio iš dalies kaltas yra ir A. J., kuris pažeidė KET 172 punkto reikalavimus, viršijo maksimalų leistiną greitį ir dėl to negalėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, neprivažiavęs automobilių susidūrimo vietos. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tai, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Chrysler Town Country“ vairuotojo P. L. veiksmai, net jei jis pripažino KET pažeidimo padarymą, nėra pagrindas konstatuoti, kad A. J. už KET pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padarymą nubaustas nepagrįstai.
Šiuo atveju pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (jis pažeidimo padarymą neigė), teismo A. J. paskirta administracinė nuobauda vertintina kaip paskirta teisėtai ir pagrįstai. Išdėstytomis aplinkybėmis A. J. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.