Telšių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.1.8.7.9; 1.2.20.3.1 (S)

2025 m. gegužės 8 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, teistas:

2024 m. vasario 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs, teistumas neišvykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. L. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2025 m. kovo 1 dieną, apie 20 valandą, J. T. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), virtuvėje, keikė necenzūriniais žodžiais „žiurkė, padla, aferistė, vagis“ nukentėjusiąją J. T. ir tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį J. T. į kairįjį skruostą. Baudžiamoji atsakomybė už šią L. M. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, L. M. siekė paveikti nukentėjusį asmenį ir nepilnametį liudytoją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent: 2025 m. kovo 5 d., apie 10.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, einant Gamyklos gatve, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia, po ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07581-25 tarp jo ir nukentėjusiosios J. T. atliktos akistatos, susitikęs nukentėjusiąją J. T., siekdamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07581-5 jos nepilnametis sūnus A. J. duotų melagingus parodymus 2025 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, V. Kudirkos g. 4A, Mažeikiai, pas ikiteisminio tyrimo teisėją paskirtoje nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. apklausoje, bei siekdamas, kad nukentėjusioji J. T. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07581-25 duotų melagingus parodymus, pats būdamas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07581-25, kai jam 2025 m. kovo 5 d. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siekė paveikti nukentėjusiąją J. T. ir nepilnametį liudytoją A. J., įkalbinėdamas nukentėjusiąją J. T., bei nurodydamas, kad J. T. atsisakytų savo parodymų ir pasakytų, kad ji melavo, bei kad J. T. prikalbintų savo nepilnametį sūnų A. J. liudytojo apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakyti, jog A. J. nieko nematė ir niekas jai netrenkė, t. y, kad jie duotų melagingus, L. M. teisinei padėčiai naudingus, parodymus, o jis šių melagingų parodymų pagrindu galėtų išvengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Šioje L. M. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2. 2025 m. balandžio 24 d. įariamasis L. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su sugyventine V. A. gyvena (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus L. M. ir B. M.. B. M. yra neįgalus. J. T. yra jo buvusio bendradarbio, vardo nepamena, buvusi sugyventinė, su ja pažįstami apie 5 metus, ji yra jų vaikų krikšto mama. 2025 m. vasario pradžioje jam būnant namie su V. A. ir vaikais, atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, kurios informavo, kad buvo gautas pranešimas, jog jie neblaivūs ir neprižiūri vaikų. Patikrinimo metu juos abu su V. A. rado neblaivius. Specialistės jiems rekomendavo susirasti artimą asmenį, kuris galės laikinai prižiūrėti jų vaikus. Tada jie pasikvietė vaikų krikšto mamą J. T. ir paprašė, kad jų vaikai laikinai pagyventų pas ją. Nuo tada jų vaikai gyveno pas J. T. 2025 m. kovo 1 d. vakare būdamas blaivus atvedė sūnų B. M. pas J. T. (dieną laiką leido kartu su sūnumi) ir prieškambaryje pradėjo kalbėti su J. T. dėl paskolos mokėjimo. J. T. pradėjo sakyti, kad automobilio nebeturi ir nemokės paskolos. Jis susinervino ir jau konfliktui tęsiantis virtuvėje kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairįjį skruostą, ją iškeikė necenzūriniais žodžiais bei iš buto išėjo. Tiksliau abu vienas kitą iškeikė žodžiais. J. T. sūnus A. visą tą laiką buvo prie jos, ramino mamą, gal galėjo matyti, kaip jis sudavė smūgį. 2025 m. kovo 5 d. buvo atlikta akistata tarp jo ir J. T., po akistatos buvo labai susijaudinęs, susinervinęs, ėjo kartu su J. T. namo, kalbėjosi apie bylą, gal ir pasakė, kad būtų paprasčiau išspręsti tą bylą, jei ji atsisakytų savo parodymų arba jos sūnus A. neduotų parodymų, norėjo, kad greičiau baigtųsi tyrimas. Tikrai jos nebaugino, tik norėjo draugiškai susitarti, kad sumokės pinigus, konkrečios sumos nesakė. Jei ji pamanė, kad daro poveikį, tai nuoširdžiai gailisi ir prašo ikiteisminio tyrimo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 187-190).

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtinama ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu bet ir kitais bylos duomenimis:

3.1. Informaciniame pranešime ROIK 0125000118001 nurodyta, kad 2025 m. kovo 2 d., 17:20 val., pranešėja J. T. pranešė, kad ji yra paėmusi globai du mažamečius, vakar atėjo vaikų tėvas ir vaikų akivaizdoje trenkė kumščiu jai į veidą, GMP atsisakė, laukia namuose, namuose 4 mažamečiai, užpuoliko šalia nėra (t. 1, b. l. 23).

3.2. 2025 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-34).

3.3. 2025 m. kovo 2 d. J. T. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 2 d., apie 20:10 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas L. M., kuris pradėjo žodžiu konfliktuoti bei ją įžeidinėti, konflikto metu trenkė vieną kartą rankos kumščių jai į veidą, pataikydamas į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. Į medikus nesikreipė ir ateityje nesikreips (t. 1, b. l. 36-39).

3.4. 2025 m. kovo 2 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint J. T. veido sritį jokių sužalojimų nėra. Daugiau sužalojimų nepastebima (t. 1, b. l. 56-59).

3.5. 2025 m. kovo 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad stenografuojamas garso įrašas iš BPC ID 95488092070 prie ROIK 0125000118001, apžiūrimas vaizdo įrašas iš pareigūnų kūno kameros. Atidarius garso įrašą iš BPC ID 95488092070 2025/03/02_17:20:18 stenografuojama, girdisi, kaip paskambinusi moteris sako: „Aš su tokia problemyte, žinokit, didele biški“, klausia, kaip išsikviesti vaikų teises, kad atvažiuotų, nurodo adresą - (duomenys neskelbtini). Moteris sako, kad yra apsiėmus laikiną priežiūrą, vienas vaikas neįgalus, visiškai nebesusitvarko, sako, kad „Nu yr baisi situacija tiesiog, nes mon vaka traumonas“. Į klausimą, ką daro tas vaikas, atsako, kad „Ne tas vaiks, vakar tėvs atėjo prigėręs man dėjo į snukį, mano vaikai matė“. Paklausus, ar vakar nekvietė, atsako, kad vakar buvo vėlai, nelabai norėjo kviesti, traumuoti vaikus. Moteris sako, kad greitosios nereikia, kad jai vakar trenkė tų vaikų tėvas. Moteris prisistato esanti J. T., sako, kad jis vakar užtrenkė, jai nepatiko, kad vaikai pamatė, namuose keturi mažamečiai, jų du yra ir jos du. Atidarius vaizdo įrašą PSS-20250302-174541UTC+0200 matyti, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, duris atidaro J. T., kuri su pareigūnais nueina į virtuvę, ji pradeda pasakoti, kad yra pervargusi, yra paėmusi priežiūrai V. A. du vaikus. Vakar atėjo prižiūrimų vaikų tėvas ir davė jai į snukį, ji yra pažįstama apie tris metus su minėta šeima, yra krikšto mama jų vaikams, jis atėjęs grasino, terorizuoja. J. T. išreiškė norą rašyti pareiškimą dėl suduoto smūgio, nori atsisakyti laikinos globos, sako, kad nesusitvarko su jų neįgaliu sūnumi. J. T. pasako, kad vakar apie 20.10 val. atėjęs neblaivus L. M., gyv. (duomenys neskelbtini), į jos butą virtuvėje iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais, nes nenupirko jam kremo, bei sudavė kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą, 10 balų skalėje skausmą vertina 5 balais. Iš J. T. priima protokolą-pareiškimą, apžiūri jos kūną, sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 115-117).

3.6. 2025 m. kovo 2 d. nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2025 m. kovo 2 d., apie 20:10 val., į namus atėjo L. M., kuris buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, bei pradėjo žodžiu konfliktuoti ir ją vadinti necenzūriniais žodžiai „žiūrkė, padla, aferistė, vagis“ ir panašiai. Jai būnant virtuvėje jis priėjo ir trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į veidą, pataikydamas į kairės pusės skruostą, bei taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. 2025 m. kovo 4 d. nukentėjusioji J. T. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir patikslino, jog vykstant konfliktui virtuvėje, jai stovint priešais jį, L. M. kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairę veido pusę (skruostą). Daugiau smūgių jai nesudavė, nuo minėto laiko ji daugiau su juo nekalbėjo.

3.7. 2025 m. balandžio 24 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. T. parodė, kad po minėto įvykio ji su L. M. buvo susitikusi tik akistatos metu, po akistatos iš policijos ėjo į tą pačią pusę. L. M. kalbėjo apie bylą, akistatą ir prašė, kad jos sūnus A. J. neduotų parodymų prieš jį, kai bus apklausiamas. Akistatos metu L. M. neprisipažino, todėl jos ir prašė, kad ji pakalbėtų su sūnumi, kad šis pameluotų, jog netrenkė, t. y, kad jos sūnus pasakytų, kad nieko nematė ir niekas netrenkė jai. Ji L. M. pasakė „yr kaip yr, meluoti negaliu ir niekas nemeluos, už tai yra baudžiamoji byla ir meluoti negalima“. Jis pasakė, jei sūnus pasakys, kad nieko nematė, o ji atsisakytų parodymų, pasakytų, kad melavo, tai gautų tik baudą, kurią jis sumokės. Ji jam nieko neatsakė ir jie išsiskyrė, jis išėjo namo, ji taip pat (t. 1, 36-39, 44-47, 52-55).

3.8. 2025 m. kovo 5 d. akistatos tarp nukentėjusiosios J. T. ir įtariamojo L. M. metu abu proceso dalyviai pasiliko prie savo duotų parodymų, įtariamasis neigė smurtavęs prieš J. T. (t. 1, b. l. 80-83).

3.9. 2025 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose ikiteisminio tyrimo teisėjos Linos Klimaitės buvo apklaustas nepilnametis liudytojas A. J., kuris parodė, kad įvykis įvyko šiais metais, (duomenys neskelbtini), apie 8 valandą vakaro, kai L. pabeldė į duris, mama įleido, keikė mamą necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie mamos pasakė „tu man neaiškinsi“ ir trenkė į veidą, nematė, kuo trenkė, delnu ar kumščiu, nes buvo už L. nugaros. Į psichologės klausimą nepilnametis A. J. atsakė, jog, kad čia reikės ateiti, jam pasakė mama, ji sakė, kad reikės eiti į teismą apklausai, kad jis turi pasakoti apie įvykį, kad turi tiesą sakyti. Kai jo mama ėjo iš policijos, L. prašė jo mamos, kad A. J. pameluotų, kad pasakytų, jog nieko nebuvo. Sakė, kad už tai duos kelis šimtus. Jis pats, kai buvo sutikęs L., šis nebandė jo nieko prašyti, telefonu, žinutėmis nebendravo su juo (t. 1, b. l. 110-112).

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

5. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiam asmeniui ar kitiems asmenims, elgiasi neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą, kartu numato, kad siekiama melaginga informacija, jeigu ji būtų pripažinta byloje įrodymais, gali nulemti jam palankaus sprendimo priėmimą.

6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą L. M. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 233 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis pats pripažino padaręs veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Šias aplinkybes be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios ir nepilnamečio liudytojo nurodytos aplinkybės bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji parodė, kad jai sudavė į kairįjį skruostą kaltinamasis, tai patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas, kuris matė patį įvykį. Be to, iš BPC pagalbos įrašo bei pareigūnų kūno kamerų įrašų taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė, kad jai į kairįjį skruostą kumščiu sudavė L. M. Nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl to pajuto skausmą, kurį įvertino 5 balais iš 10. Taigi šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvertinus kaltinamojo veiksmus, akivaizdu, kad jis suprato savo neteisėtų veiksmų esmę ir galimas atsirasti pasekmes, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju kaltinamojo L. M. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

7. Be o, byloje taip pat įrodyta, kad L. M. veiksmuose yra ir visi nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymiai. L. M. neginčijo, kad jis nukentėjusiosios prašė atsiimti savo parodymus ir pameluoti jo naudai, kad prašė paprašyti ir sūnaus, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją duodamas parodymus pasakytų, kad jis nieko nematė. Nukentėjusioji J. T. parodė kad L. M. ją įkalbinėjo atsiimti parodymus ir pameluoti, tvirtino, kad už tai ji tik gautų baudą, kurią jis apsiima sumokėti. Be to, jos prašė nurodyti sūnui, kad pastarasis apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pasakytų, jog nieko nematė. Tokiais veiksmais L. M. akivaizdžiai darė poveikį nukentėjusiajai ir nepilnamečiam liudytojui, siekdamas, kad pastarieji duotų ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus. Įvertinus kaltinamojo veiksmus, akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, kad tokiu būdu ji siekia paveikti nukentėjusiąją ir nepilnametį liudytoją ir tokiu būdu trukdo įgyvendinti teisingumą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

8. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. M. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos pagrįstai ir teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

10. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis lankė gydytojo psichiatro konsultacijas, jam nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10.1. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis šiuo baudžiamuoju įsakymu nagrinėjamas veikas padarė būdamas teistas, kas suponuoja pagrindą spręsti klausimą dėl recidyvo taikymo jo atžvilgiu. Dėl asmens pripažinimo recidyvistu teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

10.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas – paskutinį kartą nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2024 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu, paskiriant laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad dėl šios nusikalstamos veikos L. M. į probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas 2024 m. kovo 15 d., o išregistruotas kaip atlikęs bausmę 2025 m. kovo 11 d. Kaip nustatyta šioje byloje kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė 2025 m. kovo 1 d., o nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, atliko 2025 m. kovo 5 d., taigi, dar nebuvo atlikęs bausmės, paskirtos 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu. Be to, 2024 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu dėl smurtinės veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (smurtinį nusikaltimą).

10.3. Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nenurodytas recidyvas kaip L. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismo vertinimu, tokie aukščiau aptarti duomenys sudaro pagrindo kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tačiau skiriant griežtesnes sąlygas. Teismas pažymi, kad anksčiau kaltinamajam buvo skirta analogiška bausmė taikant švelnesnes jos taikymo sąlygas, tačiau akivaizdu, kad tai jam neturėjo teigiamos įtakos ir toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl nurodytų priežasčių, įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė nustatant jos trukmę artimesnę šios bausmė vidurkiui – 1 (vienerius) metus ir (tris) mėnesius, 3 (tris) mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad kaltinamasis nuo 22:00 val. iki 6:00 val. turi būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, bei atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taikant įpareigojimus: 9 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

12. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę taip pat taikant intensyvią priežiūrą bei kartu su intensyvia priežiūra įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį, paskirtos už BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, ir L. M. paskirtina subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, ir 3 (tris) mėnesius skirtina intensyvi priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad kaltinamasis nuo 22:00 val. iki 6:00 val. turi būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, bei taikant įpareigojimus: 9 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė paskiriant 3 (tris) mėnesius intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad kaltinamasis nuo 22:00 val. iki 6:00 val. turi būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, bei taikant įpareigojimus: 9 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, BK 64¹ straipsnis).

15. L. M. 2025 m. kovo 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ bei ir 140 straipsnio 1 dalimi ir 233 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą 3 (tris) mėnesius - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti, kad L. M. 3 (tirs) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, ir įpareigoti:

- 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

-visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą 3 (tris) mėnesius - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti, kad L. M. 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, ir įpareigoti:

- 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą 3 (tris) mėnesius - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti, kad L. M. 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, ir įpareigoti:

- 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

-visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. paskirti galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą 3 (tris) mėnesius - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti, kad L. M. 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, ir įpareigoti:

- 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

-visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

L. M. pripažinti recidyvistu.

L. M. 2025 m. kovo 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam L. M.

Išaiškinti L. M., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Išaiškinti L. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti L. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.