Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. (toliau – ir pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 3 d., apie 17 val. 20 min., Ozo – Buivydiškių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 169 punkto reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

KET 169 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Tai, kad V. V. 2009 m. lapkričio 3 d., apie 17 val. 20 min., Ozo – Buivydiškių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), Institucijos pareigūno D. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 9), liudytojo Institucijos pareigūno V. T. parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 18). Nors pareiškėjas nurodo, kad į sankryžą jis įvažiavo, mirksint žaliam šviesoforo signalui, šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai. Pareigūnas D. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilis Volvo, vairuojamas V. V., į Ozo - Buivydiškių gatvių sankryžą įvažiavo, 2-3 sekundes degant geltonam šviesoforo signalui, ir nesustodamas pravažiavo sankryžą, jau degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 9). Pareigūnas V. T., kartu patruliavęs su pareigūnu D. M., teismo posėdžio metu patvirtino pastarojo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad tarnybinį automobilį vairavo pareigūnas D. M., jis bendravo su vairuotoju, todėl būtent jis surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 18). Iš pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nubraižytos įvykio schemos matyti, kad policijos pareigūnų buvimo vieta leido jiems aiškiai matyti įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.