- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-293-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22259-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. A.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Dainius Gudas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.
E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš E. A. E. B. naudai priteista 100 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusi E. B. civilinio ieškinio reikalavimo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinta.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš E. A. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 85,94 Eur žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. A. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2017 m. gegužės 8 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, kumščiu du kartus sudavė E. B. į galvos ir veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendro sumušimo sindromą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, jog E. A. paaiškinimus, kad jis nukentėjusiosios nesužalojo, kuriuos iš esmės patvirtino liudytoja apklausta E. C. (buvusi M.), paneigia nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje neprieštaraujantys nukentėjusiosios bei liudytojų N. S. ir E. E. parodymai, bei konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodoma, jog viso proceso metu apeliantas savo kaltės nepripažino, patvirtino, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku buvo, pripažino, kad konfliktas su nukentėjusiąja E. B. įvyko, tačiau konfliktą sukėlė ji pati, konflikto metu jokių smūgių E. B. jis nesudavė, nuo E. B. nukentėjo pats, kadangi ji jam sudavė skėčiu. Po suduoto smūgio E. B. traukėsi nuo jo automobilio, dėl ko buvo pargriuvusi ant žemės. Apie šį įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu, nedelsiant pats kreipėsi į gydymo įstaigą, jam buvo nustatytas sužalojimas, atitinkantis jo parodymus. Šiuos nuteistojo parodymus pilnai patvirtino kartu su juo įvykio vietoje buvusi, automobilyje sėdėjusi liudytoja E. M., kuri matė kaip E. B. sudavė smūgį nuteistajam į galvos sritį, taip pat patvirtino, kad nuteistasis jokio smūgio nukentėjusiajai nesudavė, nukentėjusioji traukėsi tolyn nuo nuteistojo, už kažko užkliuvo ir pargriuvo. Teismas šios liudytojos parodymais, nuteistojo paaiškinimais, nuteistojo medicininės apžiūros aktu visiškai nesirėmė, rėmėsi suinteresuoto asmens – nukentėjusios, paaiškinimais bei prieštaringais liudytojų N. S. ir E. E. parodymais, dėl ko priėmė neteisingą nuosprendį. Pažymėtina, jog medicininė nuteistojo apžiūra buvo atlikta tą patį įvykio vakarą, jam nustatytas sužalojimas, kuris pilnai atitinka tiek jo, tiek liudytojos E. M. parodymus. Teismas nesvarstė iš kur galėjo atsirasti nuteistojo sužalojimas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji laiko pyktį jo atžvilgiu, nes pastarasis pasienio pareigūnams pasakė, jog nukentėjusios mama nelegaliai gabena iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką cigaretes. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pati nukentėjusioji, taigi akivaizdu, kad ji nuteistojo atžvilgiu buvo priešiškai nusiteikusi ir turėjo pagrindą jį apkalbėti.
3.2. Grįsdamas skundo argumentus dėl liudytojų N. S. ir E. E. parodymų prieštaringumo, apeliantas nurodo, jog E. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esmingai skiriasi nuo jos parodymų, duotų teisme. Teismo posėdžio metu ji paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad nematė jokio smūgio, kurį nuteistasis būtų sudavęs nukentėjusiajai, taip pat nematė, kad nukentėjusioji suduotų nuteistajam, patvirtino, jog matė kaip E. B. buvo nuėjusi prie nuteistojo automobilio ir pakeltu tonu kalbėjosi su juo. Tuo tarpu liudytojos N. S. parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nukentėjusioji ir ši liudytoja yra asmeniškai pažįstamos, E. B. savo automobiliu atvežė ją į teismo posėdį, o tai rodo, kad N. S. yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi.
3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas Ž. G. jokių nukentėjusios turėtų akinių lūženų nerado. Jis patvirtino, kad nukentėjusioji buvo įvykio vietoje, tačiau jam apie tai, kad buvo sulaužyti jos akiniai, nieko nesakė. Sulaužytus akinius į policijos komisariatą kitą dieną pristatė pati nukentėjusioji.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl E. A. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skunde iš esmės teigiama, jog apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios paaiškinimais bei prieštaringais liudytojų N. S. ir E. E. parodymais, ignoruodamas jį teisinančius įrodymus – jo paties bei liudytojos E. C. duotus parodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su šiais skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados, nesivadovaujama liudytojos E. C. bei nuteistojo duotais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis viso proceso metu neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jų įvyko žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinių veiksmų panaudojimą. Tačiau E. B. teigė, jog jos atžvilgiu smurtą naudojo E. A., sudavęs jai du smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, E. A. nurodė smurtinių veiksmų E. B. atžvilgiu neatlikęs, tvirtino, jog skėčiu į galvos sritį jam trenkė pati nukentėjusioji, po ko, traukdamasi nuo jo automobilio, krito ir galėjo patirti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu ir įvykio vietoje buvo ir konfliktą tarp E. A. ir E. B. tiesiogiai matė liudytojos N. S., E. E. bei E. C., kurių parodymai dėl esminių konflikto aplinkybių taip pat išsiskyrė. N. S. bei E. E. duotais paaiškinimais patvirtino nukentėjusiosios pateiktą versiją, tuo tarpu liudytoja E. C. – nuteistojo. Apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumą, nusprendė atmesti E. A. pateiktą versiją bei nesivadovauti ją grindžiančiais E. C. parodymais. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi E. C. bei E. A. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – ne tik nukentėjusiosios bei liudytojų N. S. bei E. E. parodymams, bet ir byloje surinktiems rašytiniams duomenims. Be to, E. C. ir E. A. parodymai negali būti laikomi patikimais, papildančiais vienas kitą, kadangi jie nesutampa tarpusavyje ir yra nenuoseklūs nurodant nukentėjusiosios kritimo mechanizmą – ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. C. tvirtino, jog nukentėjusioji, sudavusi smūgius E. A., nueidinėjo nuo jo automobilio ir užkliuvusi suklupo, o teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusioji vertėsi „aukštielnika“, tuo tarpu nuteistasis apklausiamas nurodė, jog nukentėjusioji nueidinėjo nuo jo automobilio įprastai ir užkliuvusi krito ant pilvo. Toks parodymų neatitikimas šioje dalyje, kartu vertinat kategoriškus nukentėjusiosios paaiškinimus, jog ji įvykio metu nebuvo nukritusi, ką patvirtino ir liudytojos E. E. ir N. S., bei kitus byloje surinktus įrodymus, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo ir E. C. nurodyta versija, jog E. B. specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus patyrė dėl savo pačios neatsargumo, yra išgalvota.
9. Be aukščiau nurodyto abejoti nuteistojo bei liudytojos E. C. parodymais verčia ir jų elgesys iš karto po kilusio konflikto. Nors policijos pareigūnus į įvykio vietą kvietė ne tik nukentėjusioji, bet ir nuteistasis, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino policijos pareigūnų nesulaukęs. Be to, tai, kad jo atžvilgiu nukentėjusioji panaudojo fizinį smurtą, Bendrojo pagalbos centro darbuotojui E. A. nurodė tik antrojo skambučio metu, praėjus apie 10 minučių nuo pirmojo pokalbio pradžios (b. t. 1, b. l. 154-155). Tuo tarpu nukentėjusioji apie tai, kad E. A. jos atžvilgiu naudojo smurtą, dėl ko, netgi, sulūžo jos dėvimi akiniai, nurodė iš karto paskambinusi skubios pagalbos numeriu 112 (b. t. 1, b. l. 150), ji sulaukė policijos pareigūnų įvykio vietoje, analogiškas aplinkybes nurodė ir protokole-pareiškime apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką (b. t. 1, b. l. 4-5) bei patvirtino suvesta akistaton tiek su E. A. (b. t. 1, b. l. 78-79), tiek su liudytoja E. C. (b. t. 1, b. l. 82-83). Patvirtindama Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodytas aplinkybes dėl sulaužytų akinių, 2017 m. gegužės 8 d. 22.08 val., t. y. praėjus kiek daugiau nei 1 valandai po jos atžvilgiu panaudoto smurto, o ne kitą dieną, kaip klaidingai apeliaciniame skunde nurodo E. A., E. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė juodos spalvos akinius su sulūžusiu rėmeliu be vieno stiklo (b. t. 1, b. l. 142). Pažymėtina, jog apklausiamas liudytojas Ž. G. nurodė, kad apžiūrėjus įvykio vietą nukentėjusioji kartu su policijos pareigūnais vyko į policijos komisariatą. Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad E. B. apklausa (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate vyko 2017 m. gegužės 8 d. nuo 21.52 val. iki 22.21 val., taigi būtent šios apklausos metu buvo pateikti E. A. suduoto smūgio metu sulaužyti akiniai. Taigi, vien ta aplinkybė, jog iš nukentėjusiosios akinių iškritęs stiklas nebuvo surastas apžiūrint įvykio vietą, nukentėjusioji apie sugadintus jos daiktus įvykio vietoje nieko neminėjo, E. B. nurodytų aplinkybių dėl sugadintų akinių ar juo labiau E. A. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepaneigia.
10. Kaip jau minėta, nukentėjusiosios poziciją, išreikštą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, taip pat patvirtina ir liudytojų N. S. bei E. E. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos N. S. bei E. E. analogiškai parodė, kad E. A. E. B. du kartus iš eilės trenkė į veido sritį, po suduotų smūgių jai nuo veido nukrito akiniai, taip pat kategoriškai paneigė, kad fizinį smurtą nuteistojo atžvilgiu būtų naudojusi E. B. (b. t. 1, b. l. 112-113, 127-128). Šiuos parodymus abi liudytojos taip pat patvirtino suvestos akistaton su E. A. ir E. C. (b. t. 1, b. l. 118-119, 123-124, 133-135, 139-141). Teisminio nagrinėjimu N. S. duoti parodymai nuo ikiteisminio tyrimo duotų parodymų nesiskyrė, ji kategoriškai patvirtino, jog matė kaip E. A. du kartus iš eilės sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, sudavė smūgius taip, kad nukrito jos dėvimi akiniai (b. t. 2, b. l. 133-134). Tuo tarpu liudytoja E. E. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog to, kaip E. A. sudavė E. B. smūgius nematė, kadangi stovėjo už pastato, tačiau smūgius matė jos draugė N. S., kuriai sušukus „ką tu darai, kaip gali mušti moterį?“, iš už pastato išlindo ir ji ir matė nukentėjusiąją užsidengusią veidą, drebančią, jai po akimi buvo kraujosruva, ji pasilenkusi pakėlė akinius, jie buvo sudaužyti (b. t. 2, b. l.117-119). Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog E. E. šiais parodymais paneigė ikiteisminio tyrimo metu savo pačios duotus parodymus, taigi jos duoti parodymai yra prieštaringi ir jais neturėjo būti vadovaujamasi jo atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teisėjų kolegija su tokia E. A. pozicija nesutinka, kadangi E. E. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė jos draugės jai papasakotas aplinkybes, kaip galima suprasti, susijusias būtent su suduotų smūgių kiekiu ir lokalizacija, nurodė jog tiek jos apklausos, tiek akistatos protokole yra pasirašiusi ji. Be to, nors E. E. ir nematė kaip E. A. sudavė smūgius nukentėjusiajai, tačiau jos nurodytos aplinkybės, jog iš karto po to, kai jos draugė sušuko „ką tu darai, kaip gali mušti moterį?“, ji matė kaip nukentėjusioji buvo užsidengusi veidą, po akimi buvo susidariusi kraujosruva, ji pakėlė nuo žemės nukritusius ir sulūžusius akinius, patvirtina liudytojos N. S. bei nukentėjusiosios duotus parodymus.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia abejones ne tik E. E., tačiau ir N. S. parodymų patikimu, tvirtindamas, jog N. S. yra asmeniškai pažįstama su E. B., ją nukentėjusioji atvežė ir į teismo posėdį, taigi N. S. yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau nuteistojo nurodomų argumentų nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, tiek liudytoja E. E., tiek N. S. viso proceso metu neigė esančios pažįstamos su nukentėjusiąja, nurodė, jog žino ją tik iš matymo, kadangi jos atvykdavo apsipirkti į Lietuvos Respubliką, o nukentėjusioji į Rusijos Federaciją, kurios pilietės yra abi liudytojos. Kita vertus, tokiu apeliacinio skundo argumentu nuteistasis prieštarauja pats sau, kadangi vien tuo pagrindu, jog N. S. ir E. B. yra galimai pažįstamos, prašo nesivadovauti šios liudytojos parodymais, tačiau liudytojos E. C. parodymais prašo remtis jo atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, nepaisant to, jog E. C. su apeliantu taip pat yra pažįstama, bendrauja pakankamai intensyviai – E. C. apklausiama parodė, jog jau apie metus, į mėnesį apie tris kartus važiuoja su apeliantu į Rusijos Federaciją apsipirkti, šios aplinkybės neneigė ir pats nuteistasis. Apibendrinant aukščiau aptartą, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nei N. S., nei E. E. parodymų patikimumu abejoti pagrindo nesuteikia, tokių aplinkybių savarankiškai nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, todėl šis E. A. skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų argumentų visuma leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios bei liudytojų E. E. bei N. S. parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis. Šių duomenų pakanka nuteistojo E. A. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinę versiją, kad nukentėjusioji susižalojo pati ir duodama neteisingus parodymus tiesiog melagingai jį apkalba, siekdama apeliantui atkeršyti, kadangi pastarasis pasienio pareigūnams yra nurodęs, jog nukentėjusiosios mama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką gabena kontrabandines cigaretes. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad E. A. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas (kumščiu suduoti du smūgiai į galvos ir veido sritį), padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, lengvu bendro sumušimo sindromu, priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – netiesioginė tyčia – apeliantas, suduodamas kumščiu į du smūgius į veido ir galvos sritį, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.