- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 1S-478-312/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Pareiškėjas
- UAB „L“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo UAB „L“ direktoriaus K. I. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. birželio 14 d. nutarimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas UAB „L“ pareiškimas, kuriame prašoma R. P. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str., 235 str., 236 str.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2010 m. birželio 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė UAB „L“ direktoriaus K. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. birželio 14 d. nutarimo panaikinimo. Savo sprendimą teisėjas motyvavo tuo, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 235 str., 236 str.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Skunde nurodoma, kad R. P. žinodamas, kad būtent jis pasirašė vekselius, vis tiek melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus UAB „L“ atžvilgiu. Iš ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės matyti, jog vekseliuose rankraštinius įrašus parašė R. P., o nustatyti ar vekseliuose ir garantiniame rašte pasirašė R. P. galimybės nėra. Šie ekspertų teiginiai leidžia daryti išvadą, kad R. P. tyčia klaidino pareigūnus, pranešdamas apie jam neva galimai žinomą nusikalstamą veiką.
Skunde teigiama, kad R. P. jau ne pirmą kartą duoda melagingus parodymus, praneša apie nebūtus nusikaltimus. Tokioje pačioje padėtyje kaip ir UAB „L“ buvo atsidūrusi ir kita įmonė, kurios atžvilgiu R. P. atliko tokius pat nusikalstamus veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, apibendrindamas skundo teiginius tvirtina, kad R. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule bandė išvengti turtinės prievolės), 235 str. (ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus) ir 236 str. (melagingai įskundė ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo UAB „L“ direktoriaus K. I. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio pagrindo.
Iš teismui pareiktos medžiagos matyti, jog R. P. yra paaiškinęs, kad jis dirbo vadovaujančiose pareigose, yra rašęs daug įvairių dokumentų, todėl gerai neatsimena, kur ir kokius rankraštinius dokumentus galėjo parašyti. R. P. aiškino, jog anksčiau jis buvo įsitikinęs, kad įrašus rašė ne jis, taip pat tvirtino, kad parašai ant paprastųjų vekselių yra ne jo. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiais R. P. parodymais, nėra pagrindas teigti, jog jis pranešė apie nebūtą nusikaltimą ar davė melagingus parodymus Lietuvos Respublikos BK 235 str. ir 236 str. prasme.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 235 str., 236 str., 182 str. numatyti nusikaltimai gali būti padaryti tik tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, jeigu: 1) ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog joje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad R. P., pranešdamas apie galimai padarytas nusikalstamas veikas bei duodamas parodymus suvokė, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis. Vien tai, kad specialisto išvadoje Nr. 11-766 (10) yra nurodyta, jog 2008 m. lapkričio 5 d. dviejuose paprastuosiuose vekseliuose rankraštinius įrašus parašė R. P., neleidžia teigti, jog jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. ir 236 str., tuo labiau, kad atsakyti ar vekseliai buvo pasirašyti R. P., specialistas negalėjo.
Iš pareiškėjo skundo teiginių matyti, jog manymas, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str., yra grindžiamas tuo, kad R. P. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą bei davė melagingus parodymus ir taip apgaule bandė išvengti turtinės prievolės. Konstatavus, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad R. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. ir 236 str., taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str.
Prokuroro nutarime teisingai nurodyta, kad tarp pareiškėjo ir R. P. yra susiklostę civiliniai santykiai, o iš šių santykių kylantys ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 2 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „L“ direktoriaus K. I. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.