- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-414-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- K. L., S. S., S. P.
- Advokatai
- Regina Baranauskienė
- Kategorijos
- 1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
- 1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 d.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A–414-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.23.1, 1.2.23.2, 2.1.7.4, 2.4.6.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2009 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžio, kuriuo K. L., gim. 1983-01-13, pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteista:
pagal BK 259 str. 2 d. – 20 parų arešto;
pagal BK 260 str. 1 d. – penkeriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Minėtu nuosprendžiu nuteisti S. S. ir S. P., tačiau nuosprendis jiems neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. L. nuteista už tai, kad ji iki 2008 m. spalio 22 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 0,209 gramo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,090 gramo narkotinės medžiagos - heroino, kurią suvyniojo į du popierinius lankstinukus ir neteisėtai laikė su savimi iki 2008 m. spalio 22 d., kol apie 18.40 val. minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie Rumpiškės g. 2 namo, Klaipėdos mieste, ir už 100 litų neteisėtai pardavė S. S..
Be to, K. L. nuteista už tai, kad ji iki 2008 m. spalio 22 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo gamyklinę pakuotę su užrašu „Lexotanil Bromazepamas 3 mg“, kurioje buvo dvi rausvos spalvos tabletės, kurių sudėtyje bendrai buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,006 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, kurias neteisėtai pargabeno ir neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. spalio 22 d., kol 20.50 val. kratos metu paminėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nėra įrodymų dėl narkotikų įsigijimo, narkotinių medžiagų nebuvo rasta nei jos automobilyje, nei jos bute. To neparodė policijos pareigūnai, vykdę jos sulaikymą, nei kratos protokolai. Nepagrįsta teismo išvada, kad S. S. buvo nuolatinė jos narkotinių medžiagų pirkėja. Kad S. S. buvo sulaikyta su narkotikais išėjusi iš nuteistosios buto, neįrodo, kad ji šiuos narkotikus iš jos nupirko. Nurodo, kad su S. S. susitiko, nes ji prašė paskolinti pinigų. Vien S. S., kuri vartoja narkotikus 13 metų ir yra labai prastos reputacijos, parodymais negalima konstatuoti apeliantės kaltės. Teigia, kad S. S. buvo daromas psichologinis spaudimas tam, kad sufabrikuotų bylą prieš apeliantę. Dėl to S. S. nebuvo suimta, jai skirta minimali bausmė. Mano, kad prokuroras D. Motužis yra šališkas, nes jis dalyvavo bylose, kuriuose kaltinti jos vyras S. L., svainė J. L., svainis V. L.. S. S. teisme pakeitė parodymus būtent tada, kada posėdyje nedalyvavo prokuroras D. Motužis.
Dėl baudžiamojo nusižengimo apeliantė nurodo, kad kratos metu rasta gamyklinė pakuotė „Lexotanil Bromazepamas 3 mg“ buvo jos patėvio, kuris yra II grupės invalidas, sunkiai vaikšto, beveik nekalba, vartoja įvairius medikamentus. Dėl buto remonto ji galėjo vaistus įsidėti į savo rankinę, kad vaikas nepaimtų. Rastos svarstyklės su neaiškios kilmės pėdsakais priklauso S. P., kuris tai pripažįsta. Kaip jos automobilyje atsirado samtelis, ji nežino, jo niekada nėra mačiusi. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas vienpusiškai, minimos nenustatytos aplinkybės – tiksli data ir laikas, nenustatyta, iš ko įsigijo pan., rodo, kad tyrimas atliktas atmestinai.
Taip pat nuteistoji nurodo, kad buvo galima paskirti jai švelnesnę bausmę, nei įstatymo numatyta (BK 62 str. 2 d. 2 p.). Ji turi mažametį sūnų, kuriuo daugiau nėra kam rūpintis, jos vyras atlieka laisvės atėmimo bausmę, ji serga sunkia astmos forma ir jai reikalingi vaistai, kurių nėra įkalinimo įstaigose.
Nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl veikos pagal BK 260 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai K. L. pripažino kalta pagal BK 260 str. 1 d.
Nuteistoji neigia pardavusi narkotines medžiagas S. S., tačiau tokia jos versija paneigta byloje esančiais įrodymais: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, pokalbių išklotinės (t. 1, b. l. 8–19), automobilio „Ford Fiesta“ apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 61–64), S. S. asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 23–30), specialisto išvados (t. 1, b. l. 72–77), kratos protokolas (t. 1, b. l. 67–68), nuteistosios S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų R. G., R. B., G. S. parodymai, teisiamojo posėdžio protokolas.
Apylinkės teismas pagrįstai atmetė apeliantės gynybinę versiją, kad S. S. heroino nepardavė, o pinigus buvo paskolinusi. Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, nes pas S. S., iš karto išėjusią iš buto po susitikimo su apeliante, policijos pareigūnai rado du popierinius lankstinukus, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – heroinas. Apeliantės automobilyje buvo rastas šaukštelis, ant kurio taip pat rasti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai. Iš pokalbių suvestinių turinio analizės taip pat galima daryti išvadą, kad apeliantė užsiima narkotinių medžiagų platinimu, nes kalba apie narkotikus, aiškinasi santykius su kitais asmenimis dėl narkotinių medžiagų kokybės ir pan. Be to, iš pokalbių suvestinių matyti, kad sulaikymo dieną apeliantė bendravo telefonu su moterimi, kuri norėjo susitikti. Nors tiesiogiai ji nenurodė priežasties, dėl ko susitinka (apie pinigų skolinimąsi ar grąžinimą taip pat nėra jokių užuominų), tačiau žinučių turinys rodo, kad yra prašoma 2 vienetų. Būtent šios ir kitos faktinės aplinkybės rodo, kad pinigų skolinimosi versija visiškai nelogiška ir neįtikinanti. Be to, nė iš vieno pokalbio nėra jokiu užuominų apie galimą pinigų skolinimąsi, nors tokia veikla nėra uždrausta. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistosios skolinimosi versiją.
Nuteistosios kaltę šio nusikaltimo padarymu patvirtina ir nuteistosios S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliaciniame skunde K. L. nurodo, kad S. S. yra prastos reputacijos, kad ji buvo priversta duoti jai nenaudingus parodymus dėl policijos pareigūnų daromo spaudimo, todėl teisme parodymus pakeitė. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Iš nuteistosios S. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji nurodo aplinkybes, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes. Ji parodė, kad dėl dviejų lankstinukų heroino ji skambino Kristinai, nurodė, kur jai pardavė narkotikus. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta kelis kartus dėl to paties kaltinimo, tačiau ir po kelių mėnesių ji parodė analogiškai. Abiejų apklausų metu dalyvavo gynėjas (t. 1, b. l 47–49, 55). Teisiamojo posėdžio metu S. S. pakeitė parodymus, nurodydama, kad iš K. L. ji skolinosi pinigus, o narkotikų iš jos nepirko. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dėl abstinencijos būsenos (t. 2, b. l. 144–145). Tačiau tokie pastarosios nuteistosios parodymai visiškai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl tai laikytina kaip siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitai nuteistajai.
Kad apeliantė platino narkotinę medžiagą – heroiną, patvirtina ir jos bute rastos svarstyklės, ant kurių rasti heroino pėdsakai. Nors šioje byloje kitas nuteistasis S. P. parodė, kad šios svarstyklės priklauso jam, tačiau tokie jo parodymai neatitinka tikrovės. S. P. pas K. L. negyveno, o tik darė remontą. Byloje nustatyta, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos – kanapės. Tuo tarpu ant svarstyklių rasti heroino pėdsakai. Todėl tokia aplinkybė paneigia jo parodymų tikrumą.
Dėl veikos pagal BK 259 str. 2 d.
K. L. neigia, kad jai priklausė gamyklinė pakuotė su užrašu „Lexotanil Bromazepamas 3 mg“, kurioje buvo dvi rausvos spalvos tabletės, kurių sudėtyje bendrai buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,006 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo. Ji teigia, kad tai raminamieji vaistai, kuriuos vartojo jos patėvis. Todėl remonto metu ji galėjo įsidėti į rankinę šias tabletes. Tokia K. L. versija nebuvo paneigta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, visiškai patvirtinančių K. L. kaltę. Byloje nustatyta, kad kratos metu K. L. rankinėje rastos šios tabletės. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantė. Tačiau daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios tabletės priklausė K. L., ji jas įgijo, gabeno ir laikė, nėra.
Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad „K. L. kaltė dėl psichotropinės medžiagos – 0,006 g bromazepamo, esančio tabletėse „Lexotanil Bromazepamas 3“, kurios buvo rastos jos rankinėje bute atliekant kratą – įgijimo, gabenimo ir laikymo, neturint tikslo platinti - pilnai įrodyta jos pačios prisipažinimu bei kita bylos medžiaga“. Tačiau nėra motyvuojama, kodėl, vadovaujantis kratos protokolu, specialisto išvada bei nuteistosios prisipažinimu, padaryta tokia išvada.
Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Šioje įstatymo normoje nustatyta ir kita įrodymų vertinimo sąlyga – reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu, taigi pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 str. 4 d. nurodytus reikalavimus: įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, kurie gauti teisėtais būdais ir kurių patikimumas gali būti patikrintas (BPK 20 str. 4 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p. numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad K. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d. Tuo tarpu tabletės, rastos K. L. rankinėje, nepatvirtina, kad šias tabletes ji įsigijo, gabeno ir laikė, tai yra nepaneigta gynybinė versija, kad jos priklauso apeliantei. Teisėjų kolegija apylinkės teismo nustatytas aplinkybes vertina tik kaip prielaidą, o ne kaltės įrodymus, nes gynybinė versija yra galima ir turi būti paneigta objektyviais įrodymais. Kadangi visos abejonės dėl nusikaltimo padarymo turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neįrodyta nuteistosios K. L. kaltė dėl baudžiamojo nusižengimo. Dėl tokių priežasčių apylinkės teismas padarė neteisingą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis K. L. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bausmės
Apylinkės teismo paskirta bausmė K. L. už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., atitinka BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. Skiriant bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
K. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Ji nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teista taip pat už veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu. Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad ji nedaro išvadų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nedaro jai jokios teigiamos įtakos. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teisingai parinko bausmę ir jos dydį. Paskirta apeliantei bausmė neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajai turėjo būti taikomos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatos, nes turi mažametį sūnų ir nėra kam juo rūpintis, serga sunkia astmos forma. Tačiau tokios nuostatos negali būti taikomos, nes nėra tam sąlygų. BK 62 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip minėta, konkrečiu nagrinėjamu atveju apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatos nėra teisinio pagrindo.
Dėl prokuroro šališkumo
Nuteistoji K. L. skunde teigia, kad prokuroras D. Motužis yra šališkas, nes jis dalyvavo bylose, kuriose kaltinti jos artimi giminaičiai, o S. S. teisme pakeitė parodymus būtent tada, kada posėdyje nedalyvavo prokuroras D. Motužis. Tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir aplinkybė, kad prokuroras dalyvavo kitose baudžiamosiose bylose, negali būti pagrindu prokurorą laikyti šališku. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjamos teisme vadovaujantis rungtyniškumo principu, todėl prokuroras byloje yra valstybinį kaltinimą palaikantis pareigūnas, tai yra viena iš proceso šalių, o galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje priima teismas.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistosios K. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžio dalį dėl K. L. nuteisimo pagal BK 259 str. 2 d. panaikinti:
K. L. pagal BK 259 str. 2 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.