Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4308-764/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-12-19
Bylos Nr.: I-4308-764/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė, Egidija Smalakienė (pran.)
Pareiškėjas: J. P.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
9.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4308-764/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.4; 9.5; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Smalakienės, teisėjų Halinos Zaikauskaitės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. P. su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2008-08-11 sprendimą Nr. S-162(7-199/2008) „Dėl J. P. 2008-06-03 skundo“ (toliau – Sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI prie LR FM) 2008-05-14 sprendimą Nr. 68-124 „Dėl J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2008-04-07 skundo“ (toliau – VMI prie LR FM sprendimas) ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2008-03-18 sprendimą „Dėl patikrinimo akto Nr. 07-07-10-36/A2-2 tvirtinimo“ (toliau – Klaipėdos AVMI sprendimas), taip pat prašė įpareigoti Klaipėdos AVMI atlikti pakartotinį mokesčių mokėtojo J. P. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ) nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, įpareigoti Klaipėdos AVMI sustabdyti pakartotinį mokesčių mokėtojo J. P. GPM ir VSDĮ nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą iki bus atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo J. P. mokestinis patikrinimas nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 (dėl GPM, FAPM, VSDĮ) ir nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31 (dėl PVM) ir šio mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinti įsiteisėjusiu sprendimu, bei įpareigoti Klaipėdos AVMI panaikinti jos 2007-08-20 atliktą J. P. vykdytos individualios veiklos nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31 registraciją IMIS duomenų bazėje.

Paaiškino, kad su Komisijos Sprendimu, VMI prie LR FM sprendimu ir Klaipėdos AVMI sprendimu nesutinka, nes tiek Komisija, tiek atsakovė, tiek Klaipėdos AVMI 2006 m. pareiškėjo sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius pripažino atitinkančius GPMĮ 2 str. 7 d. apibrėžtos individualios veiklos požymius vadovaujantis tik tuo, kad Komisija Sprendimu patvirtino VMI prie LR FM sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos AVMI sprendimas dėl Klaipėdos AVMI 2007-02-28 patikrinimo akto Nr. 7.-06-10-34/A1 tvirtinimo, kuriame buvo nustatyti J. P. mokestinio patikrinimo nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 (GPM, FAPM, VSDĮ) ir nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31 (PVM) rezultatai. Mano, kad Komisija, atsakovė ir Klaipėdos AVMI neturėjo teisės remtis minėtų sprendimų išvadomis, nes jie visi buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-27 sprendimu ir mokesčių administratorius įpareigotas atlikti pakartotinį J. P. mokestinį patikrinimą nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 (dėl GPM, FAPM, VSDĮ) ir nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31 (dėl PVM). Laiko, kad Klaipėdos AVMI nepagrįstai IMIS duomenų bazėje 2007-08-20 įregistravo J. P. vykdytą individualią veiklą nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31, todėl privalo iš naujo įvertinti 2006 m. pareiškėjo sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius atskirai nuo minėtų panaikintų Komisijos, VMI prie LR FM ir Klaipėdos AVMI sprendimų išvadų. Teigė, kad Komisija, atsakovė ir Klaipėdos AVMI neturėjo teisės pripažinti pareiškėją vykdžius individualią veiklą 2006 m. vien tik tuo pagrindu, kad Klaipėdos AVMI 2007-02-28 patikrinimo akte Nr. 7.-06-10-34/A1 ir vėliau jį tvirtinusiuose sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjas 2003-2006 m. vykdė nekilnojamojo turto prekybos individualią veiklą. GPM ir VSDĮ mokestinis patikrinimas už 2006 m. negalėjo būti baigtas (privalėjo būti sustabdytas) tol, kol nebus (nėra) baigtas pakartotinis mokestinis patikrinimas nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 (dėl GPM, FAPM, VSDĮ) ir nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31 (dėl PVM), kurio rezultatai privalo būti patvirtinti įsiteisėjusiu mokesčių administratoriaus, Komisijos ar teismo sprendimu. Tik įsiteisėjus tokiam sprendimui VMI prie LR FM ir Klaipėdos AVMI galėtų pagrįstai teigti, kad pareiškėjas 2003-2006 m. vykdė nekilnojamojo turto prekybos individualią veiklą. Pažymėjo, kad iki šiol tokia išvada jokiu panašiu sprendimu įteisinta nėra, todėl tokie atsakovės ir Klaipėdos AVMI teiginiai yra prielaidų pobūdžio. Teigė, kad mokesčio administratoriaus priimami sprendimai mokesčių mokėjimo klausimais turi būti objektyvūs, t. y. sprendimu išvados turi būti pagristos nešališkai surinktais objektyviais įrodymais, mokesčio administratoriaus sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis ir spėjimais bei abejonėmis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pagrįsti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad mokesčių administratoriaus išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galią, leistinumu ar sąsajumu. Mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai, grindžiami prielaidomis, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl turi būti naikinami. Akcentavo, kad Komisija, atsakovė ir Klaipėdos AVMI sprendimuose privalėjo pasisakyti dėl kiekvieno 2006 m. sandorio atitikimo individualios veiklos kriterijams atskirai, tačiau tik labai lakoniškai pasisakė dėl objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo, o dėl kitų objektų pardavimo (žemės ūkio ir kitos paskirties žemės sklypų, o taip pat dalies pastato bei kitų įvairių statinių) Klaipėdos AVMI paaiškino tik, kad juose pareiškėjas nebuvo įregistravęs (deklaravęs) savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir tuo įrodinėjo versliškumo bei tęstinumo požymių buvimą minėtų objektų pardavime, nors akivaizdu, kad nuolatinės gyvenamosios vietos registravimas sodo žemės sklype su sodo pastatu paprastai nedaromas, kai faktinė gyvenamoji vieta yra bute/name mieste, ir tai nedaro asmeninio sodo sklypo pardavimo individualia veikla pagal GMPĮ ar PVMĮ. Atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio ar kitos paskirties žemės sklype nuolatinės gyvenamosios vietos registracija apskritai neįmanoma, todėl tokios registracijos nebuvimas taip pat nedaro tokių žemės sklypų pardavimo individualia veikla pagal GMPĮ ar PVMĮ. Pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu Klaipėdos AVMI padarė išvadą, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą įsigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o įsigijimu siekė gauti ekonominės naudos iš nekilnojamojo turto prekybos, kurią atsakovė ir Komisija patvirtino. Daro išvadą, kad skundžiami sprendimai pagrįsti vien prielaidomis, tiesioginėmis nuorodomis į panaikintus sprendimus, todėl privalo būti panaikinti, o Klaipėdos AVMI įpareigota atlikti pakartotinį patikrinimą dėl GPM ir VSDĮ įmokų už 2006 m., kurio atlikimą būtina stabdyti iki bus atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 (dėl GPM, FAPM, VSDĮ) ir nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31 (dėl PVM) bei jo rezultatai patvirtinti įsiteisėjusiu mokesčių administratoriaus, Komisijos ar teismo sprendimu.

Pareiškėjas į teisminį bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 28-33) nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas, neįregistravęs prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, 2006 m., kaip ir 2002-2005 m., sudarinėjo nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sandorius ir iš šių sandorių gavo ekonominę naudą. Nustačius tai ir pripažinus, kad tokia veikla buvo vykdoma tęstinį laikotarpį, savarankiškai sprendžiant su veikla susijusius klausimus, siekiant ekonominės naudos, konstatuota, jog pareiškėjas 2006 m., kaip ir ankstesniais metais, vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo veiklą, o pareiškėjo 2006 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos turi būti priskiriamos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos. Teigė, kad pareiškėjas 2006 m. pardavė 11 nekilnojamojo turto objektų, už parduotą turtą deklaravo 191 000 Lt pardavimo pajamų, 110 000 Lt turto įsigijimo kainą ir 81 000 Lt apmokestinamųjų pajamų, bei deklaravo bendras pardavimo pajamas 1 001 Lt, turto įsigijimo kainą – 3 000 Lt, apmokestinamąsias pajamas – 0 Lt. Pareiškėjas už parduotą vieną žemės sklypą deklaravo 85 000 Lt pardavimo pajamų, 30 000 Lt turto įsigijimo kainą, 55 000 Lt apmokestinamųjų pajamų bei 9 750 Lt išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, už kitą parduotą žemės sklypą – 105 000 Lt pardavimo pajamų, 30 000 Lt turto įsigijimo kainą, 75 000 Lt apmokestinamųjų pajamų bei 9 750 Lt išskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą pajamų mokestį. Pagal IMIS duomenų bazės duomenis, buvo nustatyta, kad UAB „Rūteda“ 2006-05-02 iš viso išskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 9 750 Lt pajamų mokestį tik nuo 2006-04-27 įsigytų žemės sklypų dalių kainos 65 000 Lt (35 000 Lt ir 30 000 Lt). Tokiu būdu pareiškėjas neteisingai deklaravo 2 kartus išskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą pajamų mokestį 9 750 Lt. Pagal iš AB „Šiaulių bankas“ gautus pareiškėjo sąskaitos išrašus, nustatyta, kad bendrovė jam į sąskaitą pervedė 180 250 Lt, o likusią sumą (9 750 Lt) pervedė į Klaipėdos AVMI sąskaitą. Taip pat nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Žiežmarių gėlės“ 2006-06-30 pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą, esančią AB „Šiaulių bankas“, 421 739,13 Lt, t. y. skirtumą tarp pardavimo kainos ir išskaičiuoto GPM. Pareiškėjas už parduotą turtą deklaravo 485 000 Lt pardavimo pajamų, 262 000 Lt turto įsigijimo kainą, 223 000 Lt apmokestinamųjų pajamų bei išskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 63 261 Lt pajamų mokestį. Pagal IMIS duomenų bazės duomenis, nustatyta, kad UAB „Žiežmarių gėlės“ 2006-06-30 sumokėjo į biudžetą 63 260,87 Lt pajamų mokestį, t. y. bendrovė į biudžetą sumokėjo 9489 Lt GPM mažiau negu priklausė išskaičiuoti ir sumokėti – 72 750 Lt (485 000 Lt x 15 %) GPM. Pažymėjo, kad 2006-06-29 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog parduodami pastatai yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir pareiškėjas (pardavėjas) iki 2011-06-15 įsipareigoja parduoti UAB „Žiežmarių gėlės“ (pirkėjui) 1,60 ha ploto žemės sklypą už 300 000 Lt ir 8,6064 ha ploto žemės sklypą už 1 200 000 Lt. Pareiškėjas žemės ūkio paskirties žemės sklypus (1,60 ha ir 8,6064 ha ploto), esančius Triliškių k., Kaišiadorių r., įsigijo pagal 2006-06-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį už 2 300 Lt ir 21 100 Lt. Pagal NTR duomenų registro duomenis, UAB „Žiežmarių gėlės“ nuo 2006-06-29 iki 2011-06-14 su pareiškėju sudarė žemės sklypų panaudos sutartį. Pareiškėjas už parduotus žemės sklypus deklaravo pardavimo pajamas po 15 000 Lt, turto įsigijimo kainą po 10 000 Lt, apmokestinamąsias pajamas po 5 000 Lt. Pareiškėjas už parduotą turtą deklaravo bendras pardavimo pajamas: 465 000 Lt, turto įsigijimo kainą 500 000 Lt, apmokestinamąsias pajamas – 0 Lt. Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2006 m. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijimo kainą deklaravo 500 000 Lt, t. y. visą turto įsigijimo kainą, nors pardavė tik 4 butus iš 8 butų. Pagal NTR duomenis, buvo vykdoma minėtų patalpų (8-ių butų) rekonstrukcija, patalpų paskirties pakeitimai NTR įregistruoti pagal 2006-05-23 ir 2006-06-13 Statybos inspekcijos tarnybos pažymas, nustatytas baigtumas 86 %. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2006-11-24 raštu informavo, kad 2005-12-16 pareiškėjui išdavė statybos leidimą pirmo aukšto prekybinių patalpų rekonstrukcijai, įrengiant gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atliktų rekonstrukcijos darbų ir kitų dokumentų kopijas. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2008-01-10 pateiktame paaiškinime nurodė, jog patikrinimui pateikė visus turimus dokumentus apie patirtas išlaidas rekonstruojant patalpas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad patalpų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstrukcijos ir remonto darbų iš viso atlikta už 313 800 Lt. Pareiškėjas patalpas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijo už 500 000 Lt, todėl nustatyta, kad minėtų patalpų vieno kvadratinio metro pirkimo (įsigijimo) kaina yra 821,06 Lt (500 000 Lt : 608,97 kv. m.). Pareiškėjas 2006 m. atliko minėtų patalpų rekonstrukcijos, remonto darbų iš viso už 313 800 Lt. Taigi nustatyta, kad vieno kvadratinio metro patalpų rekonstrukcijos ir remonto išlaidų suma sudaro 515,30 Lt (120 000 Lt + 68 000 Lt + 45 800 Lt +80 000 Lt): 608,97 kv. m.). Tokiu būdu mokestinio patikrinimo metu buvo apskaičiuota 2006 m. pareiškėjo parduotų keturių butų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijimo ir rekonstrukcijos kaina 396 484,65 Lt, iš jų: 72 buto – 94 453,92 Lt (70,68 m2 x (821,06 Lt + 515,30 Lt), 73 buto – 74 755,98 Lt (55,94 m2 x (821,06 Lt + 515,30 Lt), 77 buto – 75 798,34 Lt (56,72 m2 x (821,06 Lt + 515,30 Lt) ir 78 buto – 151 476,41 Lt (113,35 m2 x (821,06 Lt + 515,30 Lt). Akcentavo, kad į šią kainą Klaipėdos AVMI atsižvelgė perskaičiuodama mokėtiną pareiškėjo GPM už 2006 m. Taip pat teigė, kad nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamas pareiškėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2006 m. deklaravo pagal turto pirkimo-pardavimo sutartis, kaip gautas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo. Pareiškėjas už 2006 m. deklaravo 16 169 Lt grąžintiną iš biudžeto pajamų mokesčio sumą, kaip permoką už parduotą nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos AVMI deklaruotos GPM permokos už 2006 m. pareiškėjui iš biudžeto nėra grąžinusi. Atkreipė dėmesį, kad mokestinio patikrinimo metu, pagal NTR duomenis, nustatyta ir tai, jog pareiškėjas nekilnojamąjį turtą pradėjo pirkti ir pardavinėti nuo 1993 m. Mano, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas vykdė individualią turto pirkimo-pardavimo veiklą, nes dar nuo 1993 m. iki patikrinimo datos nuolat pirko ir parduodavo nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad pareiškėjo vykdyta veikla buvo tęstinė, t. y. pareiškėjas nekilnojamuoju turtu prekiauja nuo 1993 m. iki patikrinimo pradžios. Toks sandorių sudarymas tęstinį laikotarpį akivaizdžiai įrodo veiklos tęstinumą. Pareiškėjas 2006 m. įsigijo 7 žemės sklypus, įvairių statinių ir pardavė 2 statinius, 4 butus, 5 žemės sklypus, 2 žemės sklypus su statiniais, be to, 2 žemės sklypus su statiniais ir 1 statinius padovanojo sūnui K. P.. Pabrėžė, kad pareiškėjas turi dar 38 nekilnojamojo turto objektus, kuriuos turi galimybę parduoti ateityje. Ginčo atveju, atsižvelgus į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nekilnojamąjį turtą pradėjo pirkti ir parduoti nuo 1993 m., o nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31 sudarė 39 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius (iš jų 2006 m. 16 sandorių), t. y. buvo vykdomas nevienkartinis, nuolatinis sandorių nekilnojamu turtu sudarymas, konstatuotina, kad pareiškėjo sudarytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams yra būdingas tęstinumas. Pagal pareiškėjo deklaruotas pajamas bei pateiktus dokumentus, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad jis 2006 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo 1412 001 Lt pajamų, o su darbo santykiais susijusių pajamų gavo 7 507 Lt, t. y. nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė 99,9 % visų pareiškėjo gautų pajamų. Taip pat nustatyta, kad ankstesnio pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2003-2005 m. šis procentas sudarė: 2003 m.-99,2 %, 2004 m.-97,7 %, 2005 m.-99,8 %. Taigi, pareiškėjas nuolat pirko ir pardavinėjo nekilnojamąjį turtą ir šių sandorių gautos pajamos buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjas 2004 m. įsigijo patalpas-parduotuvę, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje iš esmės atliko rekonstrukciją, pakeitė paskirtį ir suformavo 8 atskirus butus, iš kurių 2006 m. 4 butus pardavė fiziniams asmenims. Laiko, kad tokia veikla, t. y. nekilnojamojo turto paskirties keitimas, rekonstrukcijos vykdymas, atskirų nekilnojamojo turto vienetų suformavimas, parodo, jog pareiškėjas nekilnojamąjį turtą įsigijo perpardavimui, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat, kad tokių aktyvių veiksmų atlikimas patvirtina veiklos komerciškumo požymius. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Laiko, kad visi būtini individualios veiklos požymiai pareiškėjo veikloje ir yra nustatyti.

Atsakovės atstovas į teisminį bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo J. P. skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

Šis mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo 2006 metais vykdytų nekilnojamojo turto sandorių priskirtinumo individualiai veiklai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A 5 902/2006 išaiškino, kad individualios veiklos sąvoka apibrėžiama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankiška sporto veikla; savarankiška atlikėjo veikla. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2008-05-14 sprendimu Nr. 68-124 patvirtino Klaipėdos AVMI 2008-03-18 sprendimą Nr. 07-07-10-36/A2-2, kuriuo patvirtintas 2008-01-30 patikrinimo aktas Nr. 07-07-10-36/A1, o pastaruoju atlikus pareiškėjo 2006 m. vykdytos veiklos patikrinimą, apskaičiuota 79758 Lt GPM, 8709,57 Lt šio mokesčio delspinigių ir skirta 7976 Lt šio mokesčio bauda, apskaičiuota 1290 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir skirta 645 Lt šių įmokų bauda, taip pat apskaičiuota 1035 Lt įmokų papildomai pensijos daliai ir paskirta 518 Lt šių įmokų bauda.

Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant šį ginčą:

I. 2005-09-13 pareiškėjas už 110000 Lt iš fizinio asmens įsigijo žemės ūkio paskirties 0,0316 ha ir 0,0476 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) 11 ir 12, Klaipėdoje (MGL byla I tomas, b. l. 81-84).

2006-01-24 pareiškėjas už 135000 Lt. pil. A.ir R. V. pardavė 0,0316 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) 11, Klaipėda (MGL byla I tomas, b. l. 88-90).

2006-05-12 pareiškėjas už 56000 Lt pil. A. S. pardavė 0,0476 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 12, Klaipėda (MGK byla I tomas, b. l. 86-87).

Pareiškėjas deklaravo 191000 Lt pardavimo pajamų, 110000 Lt turto įsigijimo kainą, 81000 Lt apmokestinamųjų pajamų.

II. 2005-02-28 pareiškėjas iš UAB „Pajūrio viešbučiai“ įsigijo pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje už 3000 Lt (MGL byla I tomas, b. l. 96-99).

2006-03-21 pareiškėjas už 1000 Lt pil. R. ir S. D. pardavė 1/20 dalį pastatų.

2006-04-19 pareiškėjas už 1 Lt R. ir S. D. pardavė 4/9 dalį kitų statinių (MGL byla I tomas, b. l. 100-107).

Pareiškėjas deklaravo 1001 Lt pardavimo pajamų, 3000 Lt turto įsigijimo kainą, 0 Lt apmokestinamųjų pajamų.

III. 2006-04-13 pareiškėjas už 60000 Lt įsigijo du žemės sklypus, vieną - žemės ūkio paskirties 3,56 ha ploto, kitą – miškų ūkio paskirties 7,44 ha ploto, esančius Ketvergių k., Klaipėdos raj. (MGL byla I tomas, b. l. 122-125, 138-141).

2006-04-24 pareiškėjas UAB „Rūteda“ už 50000 Lt pardavė dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Ketvergių k., Klaipėdos raj.

2006-04-27 pareiškėjas UAB „Rūteda“ už 35000 Lt pardavė kitą dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Ketvergių k., Klaipėdos raj.

2006-04-24 pareiškėjas UAB „Rūteda“ už 750000 Lt pardavė dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Ketvergių k., Klaipėdos raj.

2006-04-27 pareiškėjas UAB „Rūteda“ už 30000 Lt pardavė dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Ketvergių k., Klaipėdos raj. (MGL byla I tomas, b. l. 126-137, 142-150).

Pareiškėjas už žemės ūkio paskirties žemės sklypą 3,56 ha ploto, deklaravo 85000 Lt pardavimo pajamų, 30000 Lt įsigijimo kainą, 55000 Lt apmokestinamąsias pajamas, 9750 Lt išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį; už miškų ūkio paskirties žemės sklypą, 7,44 ha ploto deklaravo 105000 Lt pardavimo pajamų, 30000 Lt įsigijimo kainą, 75000 Lt apmokestinamąsias pajamas, 9750 Lt išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį.

Klaipėdos AVMI pagal IMIS duomenų bazėje esančią informaciją nustatė, kad 2006-05-02 UAB „Rūteda“ išskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 9750 Lt pajamų mokestį nuo 2006-04-27 įsigytų žemės sklypų kainos 65000 Lt, todėl pareiškėjas neteisingai deklaravo du kartus išskaičiuotą ir sumokėtą 9750 Lt pajamų mokestį. Iš AB „Šiaulių bankas“ išrašų matyti, kad UAB „Rūteda“ pareiškėjui į sąskaitą pervedė 180250 Lt , o 9750 Lt pervedė į atsakovės sąskaitą.

IV. 2006-03-08 pareiškėjas iš UAB „Kopų lūgnė“ už 262000 Lt įsigijo įvairių statinių, esančių Triliškių k., Kaišiadorių raj. (MGK byla, I tomas, b. l. 69-70, 108-113).

2006-06-29 pareiškėjas už 485000 Lt UAB „Žiežmarių gėlės“ pardavė įsigytus statinius, esančius Triliškių k., Kaišiadorių raj. (MGK byla I tomas, b. l. 51-62, 114-120).

Pareiškėjas už parduotus statinius deklaravo 485000 Lt pardavimo pajamų, 262000 Lt turto įsigijimo kainą, 223000Lt apmokestinamąsias pajamas, 63261 Lt išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį.

Klaipėdos AVMI pagal IMIS duomenis nustatė, kad UAB „Žiežmarių gėlės“ 2006-06-30 sumokėjo į biudžetą 63260,87 Lt pajamų mokestį, t. y. 9489 Lt GPM mažiau, nors priklausė sumokėti 72750 Lt. 2006-06-30 UAB „Žiežmarių gėlės“ į pareiškėjo sąskaitą pervedė 421739,13Lt – skirtumą tarp pardavimo kainos ir išskaičiuoto GPM. 2006-06-29 minėtų statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodami statiniai yra pardavėjui (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir pastarasis įsipareigoja parduoti UAB „Žiežmarių gėlės“ žemės sklypą, 1,60 ha ploto už 300000 Lt ir 8,6064 ha ploto žemės sklypą už 1200000 Lt, esančius Triliškių k., Kaišiadorių raj. Pareiškėjas minimus žemės sklypus įsigijo pagal 2006-06-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį: 1,60 ha ploto žemės sklypą už 2300 Lt, o 8,6064 ha žemės sklypą už 21100 Lt. UAB „Žiežmarių gėlės“ laikotarpiui nuo 2006-06-29 iki 2011-06-14 su pareiškėju sudarė minėtų žemės sklypų panaudos sutartį.

V. 2005-06-30 pareiškėjas iš fizinio asmens po 10000 Lt įsigijo du kitos paskirties žemės sklypus 0,1037 ha ploto ir 0,0968 ha ploto, esančius Slengių k., Klaipėdos raj. (MGL byla II tomas, b. l. 40-43).

2006-08-03 pareiškėjas minėtus žemės sklypus pardavė pil. O. B. po 15000 Lt (MGL byla II tomas, b. l. 37-39).

Pareiškėjas už parduotus žemės sklypus deklaravo pardavimo pajamas po 15000 Lt, turto įsigijimo kainą po 10000 Lt, apmokestinamąsias pajamas po 5000 Lt.

VI. 2004-10-29 pareiškėjas iš AB „Jūrų prekyba“ už 500000 Lt įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėjas iš šių patalpų suformavo aštuonis atskirus objektus – butus, kurių keturis 2006 metais pardavė viso už 465000 Lt (MGL byla II tomas, b. l. 25-36).

Pareiškėjas deklaravo 465000 Lt pardavimo pajamų, turto įsigijimo kainą 5000000 Lt, apmokestinamųjų pajamų 0 Lt t. y. deklaravo visą turto įsigijimo kainą, nors pardavė tik keturis objektus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2006 metus anksčiau minėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nedeklaravo kaip pajamų, gautų iš individualios turto pardavimo veiklos (MGK byla II tomas, b. l. 54-58).

Anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjas per 2006 metus nekilnojamąjį turtą pirko-pardavė šešiolika kartų per tęstinį laikotarpį, vykdyti sandoriai ne vienkartiniai t. y. nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas buvo pakankamai intensyvus bei nuosekliai kartojosi, kas laikytina, kad pareiškėjo veikloje buvo pakankamai aiškūs tęstinumo požymiai.

Vykdomos veiklos savarankiškumas apibūdinamas kaip gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių, gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Savarankiškumas reiškia ribą tarp individualios veiklos ir darbo santykių. Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjas su nekilnojamojo turto nei pirkėjais, nei pardavėjais nesusijęs jokiais santykiais, jis pats savarankiškai sprendė klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto sandoriais bei savarankiškai sprendė su jais susijusių išlaidų klausimus, todėl laikytina esant pareiškėjo veikloje savarankiškumo požymiams.

Pareiškėjas nei pateiktame skunde, nei mokesčio administratoriui teiktuose skunduose ir paaiškinimuose nenurodė kokiam tikslui buvo įsigyjamas ir kodėl parduodamas nekilnojamasis turtas. Vertinant visus pareiškėjo 2006 metais įvykdytus turto pirkimo-pardavimo sandorius bei pareiškėjo pajamas, gautas iš minėtų sandorių, matyti, kad pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą dalis visose pareiškėjo pajamose sudaro 99,9 proc., kas teismo manymu, neabejotinai tvirtina, kad visi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo vykdyti turint tikslą gauti ekonominės naudos ir turi aiškų versliškumo požymį.

Apibendrinus išanalizuotas aplinkybes, darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisingai ir pagrįstai pareiškėjo vykdytą veiklą priskyrė individualiai veiklai, iš kurios gautas pajamas apmokestino GPM ir VSD įmokomis.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens ir MGK prie LRV sprendimai yra nepagrįsti, nes priimti remiantis pareiškėjo laikotarpių nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 (GPM, FAPM, VSD įmokų) ir nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31 (PVM) patikrinimo išvadomis, kurias tvirtinantys sprendimai yra panaikinti.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad šio mokestinio ginčo nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjo 2006 metų laikotarpiu vykdytos veiklos priskirtinumas individualiai veiklai, todėl ankstesniais laikotarpiais jo vykdyta veikla nenagrinėtina ir nevertintina, be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-03-27 sprendimas, kuriuo panaikinti MGK prie LRV 2007-12-17 sprendimas Nr. S-243(7-218/2007), VMI prie FM 2007-09-21 sprendimas Nr. 68-174, Klaipėdos AVMI 2007-06-20 sprendimas Nr. (6.5)-81 yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Minėtu teismo sprendimu išspręstas mokestinis ginčas dėl pareiškėjo 2003-2005 metais vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos, todėl juo vadovautis nėra pagrindo, bei iš naujo vertinti pareiškėjo 2006 metais sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ar nagrinėjamą mokestinio ginčo bylą stabdyti nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad mokesčio administratorius privalėjo pasisakyti dėl kiekvieno 2006 metais sandorio atitikimo individualios veiklos kriterijams. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad mokesčio administratorius analizavo kiekvieną pareiškėjo įvykdytą sandorį, surinko kiekvieną sandorį patvirtinančius įrodymus bei jų visumą konkrečiame laikotarpyje vertino kaip pareiškėjo veiklą, atitinkančią GPM įstatymo 2 str. 7 d. individualią veiklą. Pažymėtina ir tai, kad individualią veiklą sudaro ne vienkartiniai ar atsitiktiniai veiksmai, o tikslingi, nuolat besikartojantys, savarankiški veiksmai, kurių sistema atitinka ją kvalifikuojančius kriterijus t. y. tęstinumas, savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas.

Reziumuojant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tiek vietos mokesčių administratorius, tiek centrinis mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą MGK prie LRV 2008-08-11 sprendimą Nr.S-162 (7-199/2008), VMI prie FM 2008-05-14 sprendimą NR.68-124 ir Klaipėdos AVMI 2008-03-18 sprendimą Nr. 07-07-10-36/42-2 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, - nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija SmalakienėTeisėjai Ernestas SpruogisHalina Zaikauskaitė