Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. R. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu aštuoniolikai metų, pagal BK 311 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta bausmė laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (dvejais metai penkiais mėnesiais) iš dalies jas sudedant, ir A. K. paskirta bausmė laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (šešiais mėnesiais) ir galutinė subendrinta bausmė A. K. nustatyta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, paskiriant penkis metus atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir iš nuteistojo A. K. priteista nukentėjusiajam R. R. 12199,99 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms padengti.

Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo A. K. priteista nukentėjusiajam R. R. 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 3 d., apie 23-24 val., prie (duomenys neskelbiami) buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pastato, esančio (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė K. R. ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais bei kojomis į galvos ir juosmens sritis bei rankas ir tuo jam padarė odos nubrozdinimus kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, nosyje, dešiniame paakyje, juosmenyje ir kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje plaštakoje taip pat daugybę-ne mažiau kaip 52 smūgius peiliu į įvairias kūno vietas ir tuo jam padarė 39 durtines-pjautines aklas žaizdas dešiniame žande, smakre, kakle, krūtinėje, pilve, dešiniame žaste, nugaroje, dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, dvi durtines-pjautines kiaurymines žaizdas pilve su kepenų kairiosios skilties pažeidimu, durtinę-pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su dešiniosios jungo venos ir bendrinės miego arterijos pažeidimu, durtinę-pjautinę kiauryminę dešinio smilkinio žaizdą su skyliniu dešinio smilkinkaulio lūžiu, galvos smegenų kietojo dangalo ir galvos smegenų dešinės smilkininės skilties pažeidimu bei durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį 9-mis durtinėmis-pjautinėmis kiauryminėmis žaizdomis krūtinėje su širdiplėvės, širdies ir abiejų plaučių pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes bei abiejų plaučių suspaudimu oru ir krauju, dėl ko nukentėjusysis K. R. mirė, ir tokiu ilgalaikiu daugybės smūgių sudavimu padarė nukentėjusiajam daugybę kūno sužalojimų ir tuo sukėlė jam dideles fizines ir dvasines kančias, t. y. itin žiauriai nužudė K. R.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 3 d., apie 23-24 val., prie (duomenys neskelbiami) buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pastato, esančio (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia itin žiauriai nužudęs K. R. ir suvokdamas, jog šis miręs, peiliu nupjovė K. R. lytinį organą-mirusiojo palaikų dalį, kurį neteisėtai pasiėmė ir vėliau užkasė prie (duomenys neskelbiami) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbiami), ir tuo išniekino mirusiojo K. R. palaikus.

Nukentėjusysis R. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir A. K. paskirti bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, taip pat už jo sūnaus K. R. nužudymą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti E. Ž. .

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. R. ir nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamuoju šioje byloje, kaip matyti iš kaltinamojo akto ir teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, buvo vien A. K. . Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. K. padarė jam kaltinimo inkriminuotus nusikaltimus, A. K. veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuotų nusikaltimų požymiai, ir A. K. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, BK 311 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Nukentėjusysis R. R. apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, tvirtindamas, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to turi būti panaikintas. Pagrindinis apelianto argumentas, kodėl jis abejoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu, yra tas, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo sūnų K. R. A. K. nužudė vienas. Apelianto teigimu, byloje surinkti įrodymai rodo, kad A. K. K. R. nužudė bendrininkaudamas su E. Ž. , ir prašo pastarąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti už K. R. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Kolegijos nuomone, šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais nenustatyta, kad A. K. , nuteistas už K. R. itin žiaurų nužudymą, darydamas šį nusikaltimą, būtų veikęs kartu su kitais asmenimis, būdamas su jais susitaręs nužudyti K. R. . Tokių duomenų byloje nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai, išanalizavus ir papildomai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus (BPK 324 straipsnio 3 dalis), juos palyginus ir įvertinus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino kokių nors reikšmingų bylai teisingai išspręsti faktinių aplinkybių. Pats apeliantas skunde taip pat nenurodo, kokie įrodymai leidžia daryti tokią išvadą, tik deklaratyviai teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. K. , nužudant K. R. , veikė kartu su E. Ž. kaip bendrininkai. Nukentėjusiojo R. R. atstovė teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme taip pat nenurodė, kokie įrodymai leidžia tokią išvadą, taip pat neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir ištirti kokias nors aplinkybes, kurios, jos nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo patikrintos ir įvertintos, tačiau buvo labai reikšmingos bylai teisingai išspręsti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus teisingai nustatė faktines veikų padarymo aplinkybes, konstatavęs, kad A. K. vienas 2007 m. kovo 3 d., apie 23-24 val., prie (duomenys neskelbiami) buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pastato, esančio (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia itin žiauriai nužudė K. R. ir išniekino mirusiojo K. R. palaikus.

Kaip matyti, pats A. K. tik pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos ir akistatos metu nepripažino savo kaltės dėl K. R. nužudymo ir pastarojo palaikų išniekinimo, tačiau visų kitų apklausų metu jau savo kaltės niekada neneigė, prisipažino 2007 m. kovo 3 d. nužudęs K. R. ir išniekinęs pastarojo palaikus, ir paaiškino kokiomis aplinkybėmis padarė šias nusikalstamas veikas. A. K. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2007 m. gegužės 14 d. kaip įtariamasis, parodė, jog 2007 m. kovo 3 d. jis kartu su K. R. ir E. Ž. ėjo nuo prekybinio kiosko link (duomenys neskelbiami) buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pastato, esančio (duomenys neskelbiami), bromo. Kai jie įėjo į šalia įėjimo į mokyklą esantį bromą, jis dešine ranka stvėrė K. R. už gerklės ir parvertė ant žemės. Po to, K. R. nukritus ant nugaros, jis užšoko ant jo iš viršaus, apžergdamas kojomis per šonus, ir savo keliais prispaudė K. R. ranką prie žemės. K. R. tuo metu kažką sakė, tačiau ką, jis neprisimena. Jis išsitraukė iš galinės džinsinių kelnių kišenės atlenkiamą peilį „plaštakę“ ir juo iš pradžių smeigė vieną kartą K. R. į gerklę, po to pradėjo tuo peiliu badyti K. R. į kūną - daugiausia į krūtinę, galimai kliuvo ir į rankas. Jis negali nurodyti nei kiek smūgių peiliu sudavė K. R. , nei kiek laiko jį badė ir kokiais intervalais, tik žino, kad sudavė K. R. daugybę smūgių peiliu. Dėl ko jis tai darė, paaiškinti negali, galimai buvo įniršęs ant K. R. , nors kažkokios rimtos priežasties, dėl ko jis galėtų pykti ant K. R. , nebuvo. Kai jis pradėjo peiliu badyti K. R. , pastarasis rėkė, tada jis savo dešinės rankos pirštus įkišo jam į burną, kad nerėktų, o kaire toliau badė K. R. . Jis nepamena, kad būtų badęs K. R. dar į nugaros sritį, bet neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti, nes jis tuos įvykius prisimena tarpais, kadangi buvo girtas. Prisimena, kad, baigęs badyti K. R. , numovė jam kelnes ir išmetė į šiukšlių dėžę. Tada peiliu „plaštake“ bandė nupjauti K. R. lytinį organą, tačiau peilis nepjovė, tada pasiėmė E. Ž. peiliuką rudomis medžio imitacijomis kriaunomis, kurį prieš tai iš jo buvo atėmęs K. R. , ir tuo peiliuku nupjovė K. R. lytinį organą. Kam tai padarė, paaiškinti negali. K. R. lytinį organą įsidėjo sau į dirbtinės odos striukės kišenę ir su E. Ž. ėjo pas jį namo. Pakeliui prie vienos mokyklos tuo pačiu peiliu „plaštake“ užkasė žemėje K. R. lytinį organą (t. 5, b. l. 119-121). 2007 m. gegužės 14 d vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 122-126) A. K. parodė apie tas pačias įvykio aplinkybes ir pademonstravo, kur ir kaip sudavė smūgius peiliu K. R. , nupjovė K. R. lytinį organą, po to šį užkasė. Šio tyrimo veiksmo metu A. K. kai kurias svarbias aplinkybes nurodė dar konkrečiau. Jis pripažino, kad K. R. peiliu badė vienas, daugiau niekas kitas, taip pat ir E. Ž. , ėjęs kartu su juo ir K. R. , K. R. peiliu nebadė. Šis tik, kai jau K. R. buvo jo subadytas, porą kartų įspyrė K. R. . Pažymėjo, kad E. Ž. tuo metu, kai jis badė peiliu K. R. , tik stovėjo kažkur šalia, tačiau kur, negali pasakyti, nes neprisimena. Papildomai apklaustas kaip įtariamasis 2007 m. lapkričio 20 d. A. K. patvirtino savo parodymus, duotus ankstesnės, 2007 m. gegužės 14 d. vykusios jo apklausos, ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 127-129). A. K. savo kaltę dėl itin žiauraus K. R. nužudymo ir pastarojo palaikų išniekinimo visiškai pripažino ir apklaustas kaip įtariamasis 2008 m. balandžio 21 d. A. K. apklausos metu pripažino sudavęs K. R. visus jam pareikštame įtarime nurodytus smūgius rankomis, kojomis ir peiliu, taip pat nupjovęs K. R. lytinį organą ir taip išniekinęs mirusiojo palaikus. Taip pat prašė vadovautis jo parodymų patikrinimo vietoje ir ankstesnių apklausų, išskyrus pirmosios apklausos ir akistatos, metu duotais parodymais apie K. R. nužudymo aplinkybes, jo atliktus veiksmus prieš K. R. , pripažindamas, jog šių apklausų metu duoti jo parodymai apie jo atliktus veiksmus prie K. R. , yra teisingi, o pirmosios apklausos ir akistatos metu, melagingi. A. K. , apklaustas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 14 d. duotus parodymus, kur jis papasakojo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis nužudė K. R. , ir išniekino jau mirusio K. R. palaikus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme A. K. jokių kitokių esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių, taip pat ir tai, kad šių nusikaltimų padaryme be jo paties būtų dar dalyvavę kaip bendrininkai kokie nors kiti asmenys, jog jis su jais buvo susitarę nužudyti K. R. , nenurodė (t. 7, b. l. 34). Tokiu būdu pats nuteistasis A. K. savo parodymais patvirtino, jog jis vienas atliko veiksmus, dėl kurių K. R. mirė, o su juo buvęs E. Ž. tik porą kartų įspyrė K. R. , kai šis jau buvo subadytas, tačiau K. R. nužudyme nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausus kaip liudytoją įvykio vietoje kartu su K. R. ir A. K. buvusį ir tiesiogiai mačiusį nusikaltimo padarymo aplinkybes E. Ž. , šis patvirtino tokius nuteistojo A. K. parodymus. E. Ž. visų jo vykusių apklausų metu kategoriškai tvirtino, kad K. R. nužudė būtent A. K. , niekas kitas, taip pat ir jis, peiliu ,,plaštake“ K. R. nebadė ir šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo, jis tik po to, kai K. R. A. K. buvo subadytas, porą kartų spyrė K. R. . Pagal liudytojo E. Ž. parodymus, jis, A. K. ir K. R. 2007 m. kovo 3 d. visi kartu ėjo link (duomenys neskelbiami) buitinių paslaugų ir verslo mokyklos, tačiau priėjus prie mokyklos, A. K. su K. R. pradėjo konfliktuoti ir susistumdė. A. K. pargriovė K. R. ant žemės bei sudavė kelis smūgius jam į galvą, po to ant jo dar atsisėdo, ir iš kišenės išsitraukęs peilį, pradėjo K. R. badyti. Badė visą kūną apie 5 minutes. Iš pradžių K. R. gulėjo ant nugaros, vėliau A. K. šį apvertė ant pilvo. K. R. bandė gintis, nustumti A. K. , šaukėsi pagalbos, prašė, kad jis padėtų. Jis buvo šoko būsenoje, viskas atrodė labai žiauriai, prašė A. K. , jog baigtų, nemuštų ir nebadytų K. R. , bet tas liepė jam nesikišti. K. R. taip pat turėjo peilį, bet A. K. iš pastarojo jį paėmė. Nukentėjusysis šaukė, tačiau aplinkui žmonių nesimatė, nes buvo apie 24 val. nakties. Kai A. K. peiliu badė K. R. , jis stovėjo toliau nuo jų, maždaug už 5 metrų. Jis matė, kaip A. K. K. R. peiliu sudavė apie 10 smūgių, tačiau smūgių galėjo būti ir daugiau. Smūgiai buvo suduoti su pertraukomis. Po to jis kelis kartus įspyrė K. R. bei A. K. liepiamas nuavė jo batus. A. K. liepė jam žiūrėti, kad niekas neateitų, o pats nurengė K. R. iki pusės ir nupjovė jo lytinį organą, kurį vėliau pakeliui į namus užkasė. Kitą dieną A. K. jam pasakė, kad jeigu kam nors papasakos apie tai ką matė, bus blogai, liepė ištrinti jo mobilaus telefono numerį. Todėl jis, bijodamas A. K. grasinimų, niekam nepranešė apie įvykį. Jis peilio A. K. nedavė, nes jis pats turėjo du peilius: vieną savo, o kitą paėmė iš K. R. . Tas peilis priklausė jam, bet K. R. buvo jį iš jo atėmęs. Tokius parodymus E. Ž. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b.l. 9-14). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atlikus K. R. lavono teismo medicininį tyrimą buvo nustatyta, kad K. R. mirė prieš 2-3 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2007-03-06, 8 val.) būtent nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio devyniomis durtinėmis-pjautinėmis kiauryminėmis žaizdomis krūtinėje su širdiplėvės, širdies ir abiejų plaučių pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes bei abiejų plaučių suspaudimu oru ir krauju. Taip pat tai, kad vyro lytinė varpa, pateikta teismo medicininiam tyrimui, atidalinta nuo K. R. lavono, jau po K. R. mirties (t. 1, b. l. 29-32). Šias teismo medicinos specialisto išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas L. Gogelis, nurodydamas, kad pagrindinė K. R. mirties priežastis yra krūtinės ląstos sužalojimai. Taip pat pažymėjo, jog kiti sužalojimai padaryti K. R. spyriant ir suduodant smūgius rankomis pastarojo mirčiai įtakos neturėjo (t. 7, b. l. 36). Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad K. R. mirties priežastis yra krūtinės ląstos sužalojimai, kuriuos 2007 m. kovo 3 d. padarė būtent A. K. peiliu ,,plaštake“, ir po to dar nupjovė mirusiam K. R. lytinį organą, taip išniekindamas pastarojo palaikus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie kolegijai būtų pagrindas abejoti anksčiau minėtais nuteistojo A. K. ir liudytojo E. Ž. parodymais apie K. R. nužudymo aplinkybes, kartu ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog K. R. nužudė būtent A. K. , ir tenkinti nukentėjusiojo R. R. prašymą kaip bendrininką už jo sūnaus nužudymą patraukti atsakomybėn dar ir E. Ž. . Kaip jau minėta, pats A. K. kategoriškai tvirtino, jog jis K. R. nužudė vienas. Pažymėtina, kad A. K. nenurodė, kad K. R. jis pradėjo mušti ir badyti peiliu ,,plaštake“, nes E. Ž. pasiskundė jam, jog K. R. šį skriaudžia, ir E. Ž. ar koks nors kitas asmuo būtų veikęs kartu su juo kaip bendrininkas šio nusikaltimo padaryme, kaip teigia nukentėjusysis R. R. apeliaciniame skunde. A. K. apklausų metų dėl ko jis tai darė, paaiškinti tiksliai negalėjo, tik nurodė, jog galimai buvo įniršęs ant K. R. , nors kažkokios rimtos priežasties, dėl ko jis galėtų pykti ant K. R. , nebuvo. Liudytojas E. Ž. taip pat viso proceso metu tvirtino, jog jis K. R. nenužudė, tai padarė A. K. . Tuo metu, kai A. K. badė K. R. peiliu ,,plaštake“, kurį nešiodavosi su savimi, jis tik stovėjo nuo jų, maždaug už 5 metrų, ir jokių veiksmų prieš K. R. neatliko. Kaip A. K. pradėjo K. R. badyti šiuo peiliu, jis buvo šoko būsenoje, nes viskas atrodė labai žiauriai, prašė A. K. baigti, nebadyti ir nemušti K. R. daugiau, tačiau A. K. liepė jam nesikišti. Jis, tik po to, kai K. R. buvo subadytas, porą kartų spyrė pastarajam ir A. K. liepiamas nuavė K. R. batus. Apie įvykį policijai nepranešė, nes jam A. K. pagrasino, kad jeigu kam nors jis papasakos apie tai ką matė, bus blogai, liepė ištrinti jo mobilaus telefono numerį. Be to, tokius įvykio vietoje buvusių nuteistojo ir liudytojo E. Ž. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš liudytojos O. G. parodymų, ši taip pat nurodė A. K. kaip asmenį nužudžiusį K. R. . Pagal liudytojos parodymus, ji pati tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau jai pats A. K. prisipažino, jog naktį peiliu nudūrė K. R. ir įvykdė žmogžudystę, tik dėl ko ir kaip viskas įvyko jai nepaaiškino (t. 7, b. l. 79). Liudytoja E. G. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jos vykusių apklausų metu nurodė, jog po įvykio jai A. K. buvo sakęs, kad persistengė ir ,,užlenkė“ žmogų. Nei viena iš šių apklaustų liudytojų parodymuose nenurodė, kad A. K. būtų joms minėjęs apie kokį nors dar kitą asmenį, veikusį kartu su juo nužudant K. R. . Kitų byloje apklaustų liudytojų - E. G. , R. M. , R. K. , T. Š. , L. G. - parodymuose taip pat nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, kad K. R. buvo nužudytas kitokiomis aplinkybėmis negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tai yra, kad E. Ž. atliko kokius nors veiksmus, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, jog A. K. K. R. nužudė veikdamas kartu su E. Ž. kaip bendrininkai. Liudytojai E. G. , R. M. , R. K. , T. Š. , L. G. tik žinojo (patys matė juos tris iki K. R. nužudymo ar iš kitų asmenų pasakojimų žinojo), jog K. R. yra nužudytas ir paskutiniai asmenys matę K. R. gyvą yra E. Ž. su A. K. , tačiau patys liudytojai tiesiogiai nematė, kaip buvo nužudytas K. R. ir, kas ši nužudė.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. K. jam inkriminuotą veiką (K. R. itin žiaurų nužudymą) padarė bendrininkaudamas, todėl, kolegija laiko, kad pagal tas faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos byloje surinktai įrodymais, nėra pagrindo daryti išvados, jog A. K. padaryta nusikalstama veika (K. R. itin žiaurus nužudymas) neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Nėra pagrindo tenkinti ir tos nukentėjusiojo R. R. apeliacinio skundo dalies, kur jis prašo A. K. už jo sūnaus K. R. nužudymą skirti bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kaip ir nuteistojo A. K. apeliacinio skundo, kuriame prašoma skirti jam švelnesnę bausmę už K. R. nužudymą.

Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), padarymą yra numatytos dvi alternatyvios bausmės – laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismas pasirinko švelnesnę bausmės rūšį ir skyrė ją artimą sankcijos maksimumui – laisvės atėmimą aštuoniolikai metų. Kolegija laiko, kad teismas, skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, ir nuosprendyje išdėstė labai išsamius bausmės paskyrimo nuteistajam A. K. motyvus. Skiriant bausmę buvo teisingai nustatytos A. K. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, įvertinta nuteistojo asmenybę, tai, kad jis nuo mažens šeimoje patyrė tėvo seksualinį išnaudojimą, kas galėjo lemti jo asmenybės formavimąsi, ir kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kurią prašo R. R. skirti A. K. , numatyta kaip alternatyva terminuotam laisvės atėmimui. Sprendžiant bausmės sąlyginumo problemą, t. y. vertinant sankcijoje numatytos bausmės ir nusikaltimo sunkumo santykį, būtina atsižvelgti į tai, kad visiškas padariusio nusikaltimą asmens eliminavimas iš visuomenės yra ypač didelis įsikišimas į baudžiamo asmens laisvę. Taip ne tik apribojama ši prigimtinė teisė, bet kartu ribojamos kitos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Laivės atėmimo iki gyvos galvos prasmė yra apsaugoti visuomenę nuo nusikaltėlio, o laisvės atėmimą galima pateisinti tol, kol egzistuoja pavojus. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, parenka laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kolegijos nuomone, nors šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra pats savaime labai sunkus ir žiaurus, bet laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skiriama, kai ypatingai neigiamai charakterizuojami nusikaltimą padarę asmenys ar nusikaltimas padarytas išskirtinai žiauriu būdu, kai nužudyti keli asmenys ar yra kelios nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą tokių ypatingų aplinkybių nenustatyta, nuteistojo A. K. padarytą nužudymą kvalifikuoja tik viena aplinkybė, t. y. nužudymas padarytas itin žiauriai, todėl nėra pagrindo nuteistajam skirti pačią griežčiausią bausmės rūšį, kaip prašoma nukentėjusiojo R. R. apeliaciniame skunde.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad pagrindas jam švelninti bausmę yra tai, jog jis prisipažino nužudęs K. R. , dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, skiriant nuteistajam A. K. bausmę, jau buvo atsižvelgta į šią aplinkybę ir dar kartą į ją atsižvelgti nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo A. K. argumentai, kad paskyrus tokią bausmę jis negalės atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, yra deklaratyvūs ir taip pat atmestini. Nors teismas iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajam 12199,99 Lt turtinės ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumas, iki šiol tą žalą net nebuvo pradėta atlyginti, duomenų, kad A. K. galėtų sumokėti iš jo priteistas pinigų sumas, nėra. Vien tik deklaratyvūs apelianto pažadai ateityje bandyti atlyginti padarytą žalą negali būti pagrindu paskirtos bausmės švelninimui.

Kolegija laiko, kad ir už atskirus nusikaltimus A. K. paskirtos bausmės, ir paskirta jam galutinė subendrinta bausmė atitinka nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei nuteistojo asmenybę, šios bausmės negali būti laikomos nei per griežtomis, nei per švelniomis.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. R. ir nuteistojo A. K. apeliacinių skundų ribas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nukentėjusiojo R. R. ir nuteistojo A. K. apeliacinių skundų pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. R. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.