- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- II-826-899/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00452-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-3798-2021 dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J. L. 2021 m. gegužės 17 d. G. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR_P-6327-2021 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad G. P. 2021 m. vasario 19 d. 22.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz C200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (2021-02-20 medicininės apžiūros aktas Nr. 34 – vartojęs marihuanos). Nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę (apsnigtas, slidus kelias), nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 127 p.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-3798-2021 G. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta galutinė subendrinta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. birželio 17 d. gautas G. P. skundas dėl minėto nutarimo dalies, pagal kurią jis nubaustas dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymo. Skunde paaiškino, kad nesutinka su policijos pareigūnų padarytomis išvadomis dėl tariamai jo padaryto teisės akto pažeidimo ir jo veiksmų įvertinimo. Nei įvykio dieną, nei kelias paras prieš įvykį nevartojo nei alkoholio, nei kitų psichiką veikiančių medžiagų ir negalėjo būti apsvaigęs. Policijos pareigūnei, atlikusiai tyrimą, paaiškinimo metu nurodė ir pripažino, kad marihuaną vartojo prieš savaitę, ar 3-4 dienas, nepamena tiksliai, t. y. praėjusį savaitgalį, o eismo įvykis įvyko penktadienį (2021-02-19). Supranta ir gailisi, kad pavartojo draudžiamas medžiagas, tačiau tikrai ne įvykio dieną, o žymiai seniau ir tikrai tai negalėjo įtakoti eismo įvykio kilimo ir būti jo priežastimi, kadangi jis nebuvo apsvaigęs. Jam žinoma, kad marihuanos pėdsakų žmogaus organizme, kraujyje randama ir iki 3 mėn. po pavartojimo, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus fizinių savybių, sveikatos būklės ir pan. Net ir nutarimo surašymo dieną patikrinus jo kraują, tikėtina būtų rasta marihuanos pėdsakų. ANK 422 str. 5 d. numatyta atsakomybė dėl vairavimo apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, o ne dėl ankstesnio pavartojimo, ką pripažįsta. Po įvykio buvo pristatytas greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę ne dėl įtarimo, kad vairavo apsvaigęs, o dėl jo patirtų sužalojimų įvertinimo. Eismo įvykio priežastis nurodė pareigūnei, t. y., kad važiuojant automobiliu, jo draugė, jai kilusios isterijos metu, griebė už vairo, trenkė į veidą, dėl ko iš esmės ir nuvažiavo nuo kelio. Po įvykio to niekam nesakė, nes nenorėjo, kad draugei kiltų nemalonumų. Neturi jai pretenzijų ir dabar. Ligoninėje apžiūrėję medikai matė ir nustatė jam veido sužalojimus, kalbėjo, kad tai atsitiko ne dėl autoįvykio, tačiau, kaip minėjo, nenorėjo ir nenori savo draugei problemų, todėl nesikreipė nei į policiją, nei nuvyko kitą dieną pas medicinos specialistą apžiūrai, kaip jam rekomendavo jį apžiūrėję gydytojai. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir ištirtos, nors jos ir buvo ta priežastis, dėl ko įvyko eismo įvykis. Sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 str. 7 d. Be to, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nematė jokio pagrindo įtarti jį apsvaigusiu, buvo patikrintas jo neblaivumas alkotesteriu, kuris rodė, kad jis yra blaivus. Tik praėjus apie 1,5-2 val. atvyko policijos pareigūnai į ligoninę, kur jis tuo metu buvo, ir nurodė patikrinti kraują, ar jis nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kaip supranta, nustatė iš duomenų bazės, kad yra baustas už marihuanos vartojimą anksčiau (taip bent buvo jam pasakyta), t. y. pagrindas jį patikrinti dėl uždraustų medžiagų vartojimo kilo ne dėl įtarimo, kad yra apsvaigęs ar eismo įvykio, o dėl jo praeities klaidų. Pažymi, kad jis nevengė patikrinimo, o atliko apžiūrą pas medikus, kadangi buvo neapsvaigęs ir nevartojęs jokių svaiginančių medžiagų (nei tą dieną, nei kelias dienas anksčiau). Atkreipia dėmesį, kad į eismo įvykį atvykę pareigūnai nenušalino jo nuo vairavimo, kas įrodo, kad jis nebuvo apsvaigęs ir nebuvo jokių objektyvių apsvaigimo požymių, kadangi kitu atveju jis būtų iš karto nušalintas nuo vairavimo, nes tai įpareigoja teisės aktai. Nebuvo nušalintas nuo vairavimo ir tyrimo metu, kas irgi verčia abejoti skundžiamo nutarimo pagrįstumu. Taip pat liko neįvertintos jo nurodytos aplinkybės, kad policijos pareigūnams buvus įvykio vietoje, tiesiogiai bendravus su juo, nekilo joks įtarimas, kad jis buvo apsvaigęs ar elgėsi neadekvačiai, kas patvirtina, kad įvykio metu nebuvo kokiu nors būdu apsvaigęs. Tyrimą atlikusi pareigūnė savo sprendimą patraukti jį atsakomybėn priėmė dėl to, kad kraujyje buvo rasti marihuanos pėdsakai ir jis negalėjo vairuoti. Paprašius pateikti duomenis, ar jis buvo apsvaigęs ir ar tai patvirtina medicinos darbuotojų atlikta jo apžiūra ir būklės įvertinimas, jis negavo atsakymo, nurodant, kad užtenka kraujo tyrimo. Tyrimo metu ir dabar neneigia, kad savaitgalį iki eismo įvykio vartojo marihuanos, tačiau praėjus tiek laiko joks apsvaigimo poveikis nejaučiamas. Medicinos apžiūros metu gydytoja nurodė atlikti įvairius veiksmus, siekiant nustatyti, ar jis yra apsvaigęs, jis juos atliko. Negavo iš gydytojo pastabų apie jo apsvaigimą, tik po to, kai buvo gauti tyrimų atsakymai buvo nurodyta, kad yra vartojęs marihuanos. Iki tyrimų gavimo jo ne kartą gydytojai klausė, ko jis čia sėdi, nes, kai buvo pristatytas į ligoninę apžiūrai, jiems nekilo įtarimų, kad jis yra apsvaigęs. Pažymi, kad ligoninėje apžiūra ir tyrimai atlikti nakties metu, viskas užtruko iki paryčių, o jis buvo po darbo dienos, pavargęs ir sužalotas, šeštadienį turėjo taip pat eiti dirbti nuo 7.00 val. ryto, kada prasideda jo darbo diena. Pagal nustatytą apsvaigimo nuo narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metodiką ir teismų praktiką būtina nustatyti ir įvertinti visus duomenis tiek medicininius, tiek ir asmens elgseną, mąstymą, bendravimą, bendrą sveikatos būklę, koordinaciją, atliktų tyrimų rezultatus, t. y. įvertinti visus surinktus duomenis visumoje, o ne tik rastas medžiagas kraujyje ir šiuo pagrindu darant išvadas dėl apsvaigimo nustatymo, kadangi narkotinių medžiagų pėdsakai išlieka ilgą laiką, mėnesiais o tuo tarpu pats apsvaigimas po vartojimo jaučiamas labai trumpą laikotarpį (iki pusvalandžio ar trumpiau). Be to, narkotinių ar kitų medžiagų poveikis, koncentracija kraujyje ar šlapime, priklausomai nuo organizmo, kiekvienam asmeniui yra skirtinga, nors vartotas kiekis gali būti ir vienodas, todėl net ir nustačius šias medžiagas žmogaus organizme, negalima konstatuoti, kad žmogus vartojo tą pačią dieną ir yra apsvaigęs tuo metu. Yra įsitikinęs, kad 2021-05-30 pareigūno nutarimas yra priimtas neįvertinus visų jo nurodytų aplinkybių: į įvykį atvykusių policijos pareigūnų veiksmai (nenustatyti jo apsvaigimo požymiai, neskirtas nušalinimas nuo vairavimo); apsvaigimo patikrinimo paskyrimo laikas – po 4 val. nuo įvykio ir galimos patikrinimo skyrimo priežastys, nesusijusios su eismo įvykiu; medicininės asmens apžiūros duomenys, o remiamasi išskirtinai tik kraujo tyrimų rezultatais ir padarytomis nepagrįstomis išvadomis dėl jo vairavimo būnant apsvaigusiam eismo įvykio metu. Dar kartą pažymi, kad nevartojo jokių svaiginančių medžiagų nei eismo įvykio dieną, nei dieną prieš jį, o tik prieš savaitę iki 2021-02-19 įvykio (praėjusį savaitgalį iki įvykio – šeštadienį ar sekmadienį, tiksliai nepamena). Tuo pagrindu prašo panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 422 str. 5 d.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su G. P. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnas, nagrinėdamas G. P. administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą G. P. padarytoms veikoms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje G. P. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su vienu nusižengimu, kad vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Įvyko avarija ir buvo įvažiuota į griovį, pažeistas automobilio bamperis. Įvykio pasekmes pripažįsta. Vartojo marihuaną, kuri yra psichiką aktyviai veikianti medžiaga. Ją vartojo savaitę prieš įvykį, buvo penktadienis, tai galėjo būti šeštadienį prieš, galėjo būti vasario 11 dieną. Tiksliai nepamena, bet prisimena, kad vartojo savaitgalį. Buvo pavartojęs 0,4 g. Buvo vartojama suktinė, įtraukiant gal apie 15 kartų. Suktinę vartojo vienas. Prieš įvykį dar ankščiau buvo vartojęs, gal porą dienų prieš. Kasdien nerūko, rūko dažniausiai savaitgaliais, turėdamas laisvo laiko. Narkotinės medžiagos ir kelios dienos prieš savaitgalį buvo vartotos tokiu pat būdu, taip pat įtraukė apie 15 kartų. Ankščiau taip pat vartojo. Jis domėjosi, kiek šios medžiagos išsilaiko ir randamos organizme. Skaitė mokslinius straipsnius. Žmogui, kuris retai vartoja, kraujyje išlieka iki savaitės, o žmogui, kuris vartoja kas savaitgalį, nuo mėnesio iki trijų mėnesių. Apsvaigimas išlieka nuo pusvalandžio iki dviejų valandų, ne daugiau. Pats apsvaigimą jaučia trumpesnį laiką. Kalba dabar, ką žino iš literatūros. Narkotines medžiagas - sausio, vasario mėnesį vartojo kas savaitę, kas pusantros. Vartojo tik marihuaną. Mano, kad šių medžiagų vartojimas nenulėmė avarijos. Nebuvo apsvaigęs tą dieną ir kelias dienas prieš nevartojo, važiavo 30 km/h greičiu ir tikrai savo veiksmais nebūtų nuvažiavęs į griovį, bet tarp jų su drauge įvyko konfliktas, ji jį talžė. Įvykis apie dešimtą vakaro, policija atvyko apie vienuoliktą, maždaug už valandos. Pareigūnus iškvietė žmogus, važiavęs pro šalį. Tuo laiku, kol atvyko pareigūnai, laukė tralo. Apie pusę valandos skambino, ieškojo tralo, paskui geras žmogus, važiavęs pro šalį, sutiko padėti. Tą dieną jo sveikatos būklė buvo tirta apie antrą nakties. Atvyko pareigūnai, medikai. Tuo metu galvojo, kaip ištraukti mašiną, norėjo likti įvykio vietoje, bet medikai reikalavo, kad važiuotų pasitikrinti sveikatą. Sveikatą norėjo patikrinti ne dėl apsvaigimo, bet dėl to, kaip jis atrodė, pas jį buvo daug sužalojimų ant veido ir norėjo pažiūrėti, ar nėra sutrenkimo galvoje. Nuvyko į ligoninę, jam padarė kraujo tyrimą dėl alkoholio, apgydė jo žaizdas ir sakė, kad laukia daktaro. Pasakė, kad daktaras atvyks už dviejų valandų. Sakė, kad nelauks, nes reikia į darbą, tuomet pasakė „gerai“. Paskui prisiminė, kad turi pranešti policijai. Atvyko pareigūnai, nuvyko į komisariatą. Buvo rašomas protokolas ir tuomet pareigūnai susižvalgę nusprendė padaryti kraujo tyrimą. Nei policijos pareigūnams, nei medikams nekilo minčių, dvejonių, kad jis yra apsvaigęs. Atvykus pareigūnams, jie jo nevežė iš karto. Su pareigūnais bendrauti sekėsi gerai. Tą dieną nebuvo apsvaigęs. Buvo išsigandęs ir pavargęs, todėl galėjo būti, kad pareigūnai nurodo, jog jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Buvo patikrintas dėl blaivumo. Dar prašė atlikti testus: koją iškelti, tiesia linija praeiti, pirštu į nosį pataikyti. Tiesia linija praeiti jam sekėsi puikiai. Patikrinti alkoholiui buvo paimtas kraujas. Šlapimo tyrimo iš karto neėmė, tik po 4-5 valandų. Prieš eismo įvykį vartojo narkotines medžiagas, po įvykio nevartojo. Narkologiniame skyriuje gali būti, kad tyrimai buvo paimti nurodytu laiku. Prašomas užduotis sekėsi atlikti normaliai. Jo spaudimas įprastai yra aukštas, jo širdis smarkiai plaka, bet jis nesijaučia blogai. Kiek matuojasi spaudimą, jis visada yra aukštas. Mano, kad įvertino neatsižvelgę, kad yra traumuotas ir pavargęs, išsigandęs. Jam buvo traumuotas veidas ir kūnas, tai įtakos turėjo, tiesiog psichologiškai. Jam buvo šokas, gal dėl to jis neadekvačiai galėjo pasirodyti. Nežinojo, kas yra smilius į smilių, nežinojo, koks tas pirštas, nesuprato užduoties. Virpėjo iš baimės, dabar ir virpa, taip pat jaučiasi nejaukiai, bijo. Jam įvykio metu buvo durta su nagais į akis. Akys buvo kruvinos, nes buvo išdraskytos, skaudėjo. Jis tiesiog save pakėlinėjo, prieš tai visą laiką liūdėjo, bet suprato, kad tai greitai nesibaigs, suprato, kad viskas eina blogyn, pabandė toje situacijoje atrasti džiaugsmą. Bandė blogą situaciją paversti į gerą. Bandė užduotis atlikti greičiau. Į įvykį atvykę pareigūnai jam nematyti, priešiškumų jiems nėra. Daktarė nepažįstama, bet nebuvo empatiškas žmogus, nes žiūrėjo kreivai, piktai į jį „ko čia toks sudraskytas? Parodyk pilvą“. Narkotines medžiagas paskutinį kartą yra vartojęs prieš pustrečios savaitės. Jo sąžinė švari. Gydytoja išvadą daro tokią, mano, kad dėl kraujo tyrimų. Tą dieną buvo blaivus, nevartojo narkotinių medžiagų, galbūt dėl baimės taip galėjo pasirodyti. Į akis nežiūrėjo, nes jam buvo gėda, kad jo draugė jį prieš visus išniekino. Jo draugė ankščiau yra vartojusi narkotines medžiagas. Ji vartojo marihuaną, prieš tai rimtesnes. Gydytojai sakė, kad prieš savaitę vartojo. Gydytoja jo klausė. Tiksliai nepamena, ką jis pasakė gydytojai. Nemano, kad gydytoja fantazuoja. Galėjo pasakyti, kad tokią dieną ir tiek gramų, nes nepamena tiksliai. Mano, kad vartojo prieš savaitę, nes tą dieną tikrai nebuvo vartojęs. Nebuvo nuo vairavimo nušalintas daugiau nei 4 mėnesius.
Liudytoja G. D. teisme parodė, kad G. P. matytas kiek liečia tarnybines pareigas, konfliktų su juo nėra. Dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje medicinos gydytoja. Medicinos gydytoja dirba nuo 2013 metų. Viską yra surašiusi išvadoje. Konkrečiai daugiau nei kas yra išvadoje pasakyti negali. Išvadą tvirtina visiškai. Tiriamasis atvežamas apžiūrai, gydytojas atlieka apžiūrą ir paimami biologinių terpių bandiniai: šiuo atveju buvo paimtas šlapimas ir kraujas. Šlapimo paimta 80 ml, kraujo 4 ml + 4 ml. Kraują ima slaugytojos, jos galėtų pakomentuoti, kodėl buvo paimta 4 ml + 4 ml, bendras kraujo kiekis 8 ml. Ar paimti pakankami biologinių terpių mėginiai, pakomentuoti negali. Dėl teisės aktų negali pakomentuoti, ar yra susipažinusi, dabar nepamena. Negali pakomentuoti, kodėl buvo paimti 8 ml. Remiantis specialisto išvada kraujyje narkotinių medžiagų nerasta. Tirta buvo, ar kraujyje yra marihuanos. Dėl ko kraujyje nerasta, galėtų pakomentuoti tyrimą atlikęs asmuo, ji šios išvados nepadarė. Tyrimą atliko teismo medicinos ekspertė V. D.. Ji dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje. Kas tyrimą atliko, žino iš laboratorijos specialisto išvados. Buvo atlikta asmens apžiūra, aktą surašė ji. Kad asmuo tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, rodo svyruojanti eisena, pradedant nuo 5 punkto. Dėl eismo įvykio, patirto streso ar galėtų asmuo svyruoti, pasakyti negali, nėra kompetentinga. Taip pat rodo 6 punktas, mėginių atlikimo netikslumas, smilius suveda į smilkinius. Buvo prašoma sudurti smilių į smilių. Kaip konkrečiai buvo, nepamena. Taip pat 9 punktas, nistagmas žiūrint į šoną. Rėmėsi ne vienu apsvaigimo požymiu. Nepamena asmens apžiūros. Pagal 8 punktą apsvaigimo požymių nėra. Nistagmas - akių trūkčiojimas žiūrint į šoną. Pagal 9 punktą šis bandymas nebuvo pilnai atliktas, nes žmogus, žiūrėdamas į tušinuką, pradeda mirkčioti, svyruoti, sako, kad skauda, tuoj apsiverks. Negali tuo remtis apsvaigimui patvirtinti arba atmesti, nes jis nėra pilnai atliktas. Nistagmas žiūrint į šoną rodo, kad gali būti apsvaigimo požymių. Pagal tiriamojo elgseną ir nuotaiką tai yra neadekvatus reagavimas į situaciją, kadangi nuotaika pakili, periodiškai juokiasi atlikdamas užduotis, pats inicijuoja pokalbį. Išvada yra daroma remiantis visais apžiūros duomenimis. Iš vieno klinikinio požymio tokia išvada nebūtų daroma. Komentaras, kad skauda ir tuoj apsiverks, buvo prie Tašeno bandymo atlikimo, tai tuo metu buvo. Elgsena ir nuotaika (13 punktas) vertinama viso bandymo metu. Kad asmuo apsvaigęs, rodo ir negebėjimas įvardinti tos dienos datos (14 punktas). Jis teisingai nurodė tos dienos datą tik išsitraukęs telefoną. Neprisimena, ar jis bandė pasakyti kažkokią datą. Išvada viena kitai neprieštarauja, nes orientacija savyje, vietoje ir laike yra skirtingi dalykai. Šultės testo atlikti rezultatai apsvaigimo nepatvirtino, atlikimo laikas patenka į normos ribas. Išvados 17 punktas nurodo, kad stokoja nuoseklumo, užduotis atlieka nepabaigus sakyti instrukcijos, jis gali rodyti apsvaigimą. Išvados 18 punktu nesiremtų. Išvados 19 punktas - tai galėtų būti papildantys 13 punktą. Remiantis asmens apžiūra, jis nurodė vartojęs marihuaną, tai įvardinta 12 punkte. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo klausimą uždavė ji. Kokią informaciją asmuo jai suteikė tyrimo metu, tą ir atžymėjo. Kaip pasakė asmuo, taip ir užrašė 0,3. Tiksliai nepamena, ar taip paklausė, bet atsakymas yra toks, koks užfiksuotas. Negali pakomentuoti dėl asmens laikotarpio nurodymo apie narkotinių medžiagų vartojimą. Neturi kompetencijos atsakyti, ar medžiagų suvartojimas prieš aštuonias dienas lemtų tokią pat išvadą. Pateikdama išvadą rėmėsi, ką tą dieną matė, girdėjo, laboratorijos rezultatais. Prisimena tik kiek yra apsirašiusi, detaliai apžiūros nepamena. Išvada padaryta, ką tą dieną matė ir aprašė dokumentacijoje, remiantis laboratoriniais duomenimis. Darant išvadą, yra remiamasi požymių visuma.
Liudytojas K. R. teisme parodė, kad G. P. matytas tarnybos metu žiemą. Asmeniškai jo nepažįsta. Buvo įvykis (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą iš budėtojo vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi įvyko eismo įvykis, nuo kelio nuvažiavo automobilis „Mercedes Benz“. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo gale sėdinčius vaikiną ir merginą. Vaikino veidas buvo sumuštas. Mergina buvo išsigandusi, susijaudinusi. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. Medikai apžiūrėjo asmenis ir išsivežė į gydymo įstaigą. Bendraujant su asmenimis, G. P. prisipažino, kad nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Dirbo kartu su kolege K. J.. Tarnybinį pranešimą rašė kolegė. Jiems kilo įtarimas, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi bendraujant su asmeniu jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę. Patikrinus alkotesteriu neblaivumą, buvo nustatyta, jog asmuo buvo blaivus. Buvo paklausta, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas, tiksliai nepamena, kuris iš jų to klausė, bet asmuo neigė, kad vartojo narkotines medžiagas. Buvo atlikta dalinė asmens apžiūra, apžiūrėtas automobilis, narkotinių medžiagų nerasta. Nepamena, kokį klausimą tiksliai uždavė, ar šiandien nevartojo, ar vartoja. Judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl kilo įtarimas. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl akių vyzdžių galėjo būti. Tikrino duomenų bazėje ir, kiek iš ankščiau žinojo, kad asmuo yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, nes ankščiau tarnybos metu yra susidūręs. Asmuo buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, po to, kai buvo išleistas, susisiekė ir tuomet vyko į įstaigą patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jis buvo apklaustas. Jiems asmens kalba, akių kontakto vengimas sukėlė įtarimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl nusprendė patikrinti. Nepamena, ar nušalino asmenį nuo vairavimo. Nėra ekspertas, negali atsakyti, ar galėjo turėti įtakos tokiems asmens požymiams patirtas įvykis. Tiksliai nežino, kokie asmeniui atlikto tyrimo rezultatai. Jie kartu visą laiką įvykyje buvo su kolege K. J., rašydami tarnybinį pranešimą buvo kartu, tikslinosi aplinkybes, nemano, kad ji turėtų ką papildyti. Į gydymo įstaigą asmuo pristatytas su medikų pagalba, vėliau išleidus iš ligoninės, parsivežė į komisariatą, nes reikėjo surašyti siuntimą į Psichiatrijos kliniką atlikti apžiūrą dėl narkotinių medžiagų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
G. P. neginčija nutarimo dalies dėl jo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 EUR bauda, tačiau nesutinka su nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.
Nors G. P. neigė aplinkybę, jog 2021 m. vasario 19 d. apie 22.50 val. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, teisme aiškino, kad marihuaną vartojo prieš maždaug 8 dienas iki įvykio, tačiau su tokiais jo argumentais dėl neapsvaigimo teismas nesutinka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau - Metodika).
Metodikos 9 punkto, reglamentuojančio psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) nustatymo tvarką, 9.1 papunktyje nurodyta, jog apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. 9.7 papunktyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų (t. y. policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir kitų nurodytų subjektų) siuntimu ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. Pagal Metodikos 10 punktą, kuriame reglamentuojamas išvados formulavimas, jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, gydytojas užpildo medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. 9.7 papunktyje nurodytais atvejais išvada pildoma iš karto (10.1 papunktis); skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o 9.7 papunktyje nurodytais atvejais – greitų tyrimo priemonių (testų) rezultatai (10.2 papunktis); skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus (neblaivus), apsvaigęs (neapsvaigęs) (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs (nevartojęs). Jei išvadoje teigiama, kad vartojęs, nurodoma, kokių medžiagų (10.3 papunktis). Taigi, Metodikos nuostatos rodo, kad apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas gali būti vykdomas dviem formomis, t. y. medikui atliekant asmens būklės vertinimą ir greitas tyrimo priemones (testus) arba atliekant asmens būklės vertinimą bei kraujo ir būtinai šlapimo tyrimą.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. P., kaip pats pripažino teisme, marihuaną tuo laiku, kada buvo fiksuoti nusižengimai, narkotines medžiagas vartojo pastoviai („narkotines medžiagas sausio, vasario mėnesį vartojau kas savaitę, kas pusantros“). Penkerių metų laikotarpyje kelis kartus jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnio „Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo” nuostatas, ką liudija administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys.
Paties G. P. pozicija dėl to, kada jis paskutinį kartą iki eismo įvykio, įvykusio 2021 m. vasario 19 d. apie 22.50 val., vartojo narkotines medžiagas, procese nėra nuosekli. Nusižengimo protokole paaiškino, kad marihuanos nebuvo vartojęs visas savaitės dienas iki įvykio (2021 m. vasario 19 d., penktadienis). Skunde pareiškėjas teigė, kad marihuaną vartojo prieš savaitę ar 3-4 dienas prieš įvykį. Teisme jau aiškino, kad narkotines medžiagas galėjo vartoti 2021 m. vasario 11 d., t. y. prieš 8 dienas iki eismo įvykio. Visgi, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 34 pažymėta, kad į klausimą kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą, G. P. atsakė, jog marihuaną vartojo 2021 m. vasario 18 d., t. y. vieną dieną prieš įvykį, klausiamas kiekio, teigė vartojęs 0,3 (12 punktas). Nors teisminio nagrinėjimo metu G. P. neigė gydytojai nurodęs tokias aplinkybes, tačiau kaip liudytoja apklausta gydytoja G. D. parodė, kad dėl narkotinių medžiagų vartojimo ji uždavė G. P. klausimą; kokią informaciją asmuo jai suteikė tyrimo metu, tą ir atžymėjo; kaip pasakė asmuo, taip ir užrašė 0,3; tiksliai nepamena, ar taip paklausė, bet atsakymas yra toks, koks užfiksuotas. Netikėti tokiais gydytojos duotais parodymais nėra pagrindo – ji asmeniškai G. P. nepažįsta, tarp jų nėra buvusių konfliktų, dėl ko galėtų siekti asmenį apkalbėti, nėra suinteresuota bylos baigtimi, liudytoja prisiekė teismui sakyti tiesą ir buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio nuostatas. Taigi, G. P. paaiškinimai, kad jis narkotines medžiagas buvo vartojęs prieš 8 dienas iki įvykio, laikytini jo gynybine versija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti administracinės atsakomybės.
Įtarimų, kad G. P. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kilo į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui K. R.. Teisme apklaustas liudytoju jis parodė, jog jam ir jo kolegei K. J. atvykus į įvykio vietą, kilo įtarimas, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi, bendraujant su asmeniu, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę. K. J. tarnybiniame pranešime nurodyta iš esmės analogiška informacija, t. y. bendraujant su G. P., jis vengė akių kontakto bei akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Patikrinus asmenį per duomenų bazę, buvo nustatyta, jog asmuo buvo baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, todėl kilo įtarimas, kad asmuo gali būti apsvaigęs.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulės K. J. siuntimus, kurių priežastis – apsvaigimui nustatyti, buvo paimti G. P. biologinių terpių (šlapimo ir kraujo) bandiniai ir gydytoja atliko jo asmens apžiūrą. Iš biologinės terpės – šlapimo bandinio buvo nustatyta, kad G. P. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas - marihuaną. Pažymėtina, kad šlapimo paėmimo kiekis - 80 ml atitinka Metodikos 9.1.2 p. reikalavimus (rekomenduojama imti ne mažiau kaip 30 ml). Nors kraujo paėmimo kiekis – 8 ml (4 ml + 4 ml) neatitinka Metodikos 9.1.1 p. reikalavimų (rekomenduojama imti ne mažiau kaip 10 ml), tačiau tai nesudaro pagrindo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 34 laikyti negaliojančiu ir juo nesiremti. Minėtos 9.1 punkto nuostatos – imama kraujo ir būtinai šlapimo – turinys aiškintinas taip, kad būtent šlapimo tyrimas yra būtinas nustatant asmens psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, o apsvaigimo faktas, nesant kraujo tyrimo rezultatų ar nepakankamai paėmus jo kiekio, yra nustatomas kompleksiškai taikant kelis metodus – t. y. terpių tyrimą ir medicininę apžiūrą. Taigi, pasirinkta apsvaigimo nustatymo forma yra galima ir priimtina pagal Metodikos nuostatas.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, vertinant sistemiškai, medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, o nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują, šlapimą), reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2014, 2AT-18-942/2015).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 34 turinio matyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant G. P., įtariamo apsvaigimu, apžiūrą, buvo įvertinta jo asmens būklė (akte, be kita ko, užfiksuota, kad G. P. arterinis kraujospūdis 151/80; eisena – tiesiai eidamas svyruoja, mėto kojas, eidamas pėda po pėdos svyruoja; judesių tikslumas – prašomas sudurti smilių į smilių, smilius suveda į smilkinius; vokų virpėjimas – užsimerkus stebimas vokų virpėjimas; nistagmas – nistagmas žiūrint į šoną; atliekant Tašeno bandymą, žiūrėdamas į tušinuką pradeda mirkčioti, svyruoti, sako, kad skauda ir tuoj apsiverks; elgsena, nuotaika – nuotaika pakili, epizodiškai juokiasi atlikdamas užduotis; pats inicijuoja pokalbį; sąmoningumas – tikslią datą pasako tik išsitraukęs telefoną; mąstymas – epizodiškai kartoja nesuprantantis klausimų; mąstymas stokoja nuoseklumo, tenka perklausti, pasitikslinti atsakymus, užduotis pradeda daryti nepabaigus sakyti instrukcijos). Be to, kaip jau minėta, iš tiriamojo žodžių užfiksuota, kad marihuaną paskutinį kartą vartojo 2021 m. vasario 18 d., t. y. vieną dieną prieš įvykį, klausiamas kiekio, teigė vartojęs 0,3 (12 punktas), o ištyrus tiriamąją medžiagą (šlapimą) ir gavus tyrimo rezultatą, pateikta išvada, kad G. P. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas – marihuaną; yra apsvaigęs, vairuoti negali.
Taigi, iš administracinio nusižengimo byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 34 matyti, jog atliekant G. P. apžiūrą, buvo atliki visi Metodikos 2 punkte numatyti medicininę apžiūrą sudarantys veiksmai – įvertinta bendra asmens būklė, paimtos ir ištirtos tiriamosios medžiagos (tame tarpe - šlapimas) ir gautų duomenų pagrindu suformuluota galutinė išvada.
Teisme apklausta asmens būklės vertinimą atlikusi medikė G. D. patvirtino duotą išvadą, kad G. P. buvo vartojęs psichoaktyvias medžiagas – marihuaną; tai pat, kad buvo apsvaigęs, todėl vairuoti negalėjo. Liudytoja parodė, kad buvo atlikta asmens apžiūra, aktą surašė ji. Kad asmuo tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, rodo svyruojanti eisena, pradedant nuo 5 punkto. Taip pat rodo 6 punktas, mėginių atlikimo netikslumas, smilių suveda į smilkinius. Buvo prašoma sudurti smilių į smilių. Taip pat 9 punktas, nistagmas žiūrint į šoną. Rėmėsi ne vienu apsvaigimo požymiu. Nistagmas - akių trūkčiojimas žiūrint į šoną. Pagal 9 punktą šis bandymas nebuvo pilnai atliktas, nes žmogus, žiūrėdamas į tušinuką, pradeda mirkčioti, svyruoti, sako, kad skauda, tuoj apsiverks. Nistagmas žiūrint į šoną rodo, kad gali būti apsvaigimo požymių. Pagal tiriamojo elgseną ir nuotaiką tai yra neadekvatus reagavimas į situaciją, kadangi nuotaika pakili, periodiškai juokiasi atlikdamas užduotis, pats inicijuoja pokalbį. Išvada yra daroma remiantis visais apžiūros duomenimis. Iš vieno klinikinio požymio tokia išvada nebūtų daroma. Komentaras, kad skauda ir tuoj apsiverks, buvo prie Tašeno bandymo atlikimo, tai tuo metu buvo. Elgsena ir nuotaika (13 punktas) vertinama viso bandymo metu. Kad asmuo apsvaigęs, rodo ir negebėjimas įvardinti tos dienos datos (14 punktas). Asmuo teisingai nurodė tos dienos datą tik išsitraukęs telefoną. Išvados 17 punktas nurodo, kad asmuo stokoja nuoseklumo, užduotis atlieka nepabaigus sakyti instrukcijos, tai gali rodyti apsvaigimą. Išvados 19 punktas - tai galėtų būti papildantys 13 punktą. Remiantis asmens apžiūra, jis nurodė vartojęs marihuaną, tai įvardinta 12 punkte. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo klausimą uždavė ji. Kokią informaciją asmuo jai suteikė tyrimo metu, tą ir atžymėjo. Kaip pasakė asmuo, taip ir užrašė 0,3. Tiksliai nepamena, ar taip paklausė, bet atsakymas yra toks, koks užfiksuotas. Pateikdama išvadą rėmėsi, ką tą dieną matė, girdėjo, laboratorijos rezultatais. Formuluojant išvadą, yra remiamasi požymių visuma.
Šiuo atveju medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys turi būti vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, ir tik įvertinus jų visumą turi būti sprendžiama, ar jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktui konstatuoti. Teismas, įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, jog jų visumos visiškai pakanka konstatuoti, kad G. P. 2021 m. vasario 19 d. apie 22.50 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti medicinos apžiūros akte užfiksuotais duomenimis, liudytojų G. D., K. R. teisme duotais išsamiais ir detalizuotais parodymais, policijos pareigūnės K. J. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga, kurie paneigia G. P. iškeltą versiją, kad tuo metu jis nebuvo apsvaigęs nuo marihuanos ir galėjo vairuoti transporto priemonę. Nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo paimtas pakankamas biologinės terpės – kraujo bandinys, tačiau tai nepaneigia nei šlapimo tyrimo rezultatų, iš kurių matyti, kad G. P. šlapime rasta marihuanos, nei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių G. P. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktą. Tai, kad asmuo savalaikiai nebuvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, neturi esminės įtakos sprendžiant nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Pažymėtina, kad analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (2020 m. balandžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-895/2020).
G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.) nustatyta nebuvo, todėl jam paskirta galutinė subendrinta 950 Eur bauda (sankcijoje numatytas baudos vidurkis) ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui (minimaliam numatytam terminui) atitinka padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą), teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutarė:
G. P. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3798-2021, kuriuo G. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta galutinė subendrinta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.