- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- 1-314-1129/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08771-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išsituokęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, teistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P., 2023 m. kovo 10 d. apie 12.00 val. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims S. L., E. K., V. D., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmeninio žodinio konflikto su E. G. metu spjovė E. G. į veidą, dešiniąja ranka stipriai sugriebė už E. G. kaklo, dešiniąja ranka parvertė E. G. ant grindinio ir sudavė kojos keliu jai į pilvą, taip sukėlė nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje ties apatinio žandikaulio šakos vidurine dalimi ir dešinio kelio išoriniame paviršiuje – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su nukentėjusiąja susikivirčijo, nes nepasidalino pravažiavimu kelyje, nepagarbiai elgėsi. Važiavo įvykio dieną su automobiliu ir neprasileido vairuojamo moters automobilio. Jis išlipęs paprašė šiek tiek patraukti automobilį atgal, ji kategoriškai atsisakė, tada keiksmažodžiais negražiai keikė. (duomenys neskelbtini) g. labai siaura, už jo automobilio stovėjo dar kokie 6 automobiliai, o jis negalėjo pro nukentėjusiosios automobilį pravažiuoti, todėl gavosi konfliktas, ji jam pasakė blogą žodį, tai jis užsipuolė nukentėjusiąją. Ji jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, jis išlipo iš mašinos ir spjovė jai į veidą. Nors pirmumas buvo nukentėjusios, bet jis prašė jos pasitraukti atgal. Nukentėjusioji, taip pat keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kitame automobilyje buvo nukentėjusiosios mama ir matė konfliktą. Nukentėjusioji nenorėjo trauktis, todėl jai pasakė negražių žodžių ir įlipo į automobilį. Atrodo nukentėjusioji jam kažką pasakė, bet jis buvau emocingas ir jai atkirto, tada nukentėjusioji atkirto pora žodžių, taip ir gavosi konfliktas. Nederamai sureagavo, kad išlipo iš automobilio ir negražiai pasielgė. Suėmė nukentėjusiajai už striukės ir stengėsi pargriauti. Ji pagriuvo, labai greitai viskas įvyko, viskas tuo ir baigėsi. Laukė policijos, nes pasakė, kad iškvies. Sudavė kojos keliu nukentėjusiajai į pilvą. Nebuvo priežasties taip elgtis. Savo elgesį vertina blogai ir nepalankiai, labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Tai išimtinis atvejis, pirmą kartą ten važiavo, galvojo sutrumpinti kelią. Neadekvačiai elgėsi keikdamasis, kad patrauktų mašiną, nes nukentėjusioji buvo teisi. Šiaip nėra piktybiškas, nežino, kodėl taip padarė. Tai buvo senokai, nenorėjo sukelti fizinio skausmo, neįsivaizduoja, kaip tai įvyko. Neturi problemų dėl emocijų valdymo.
Kaltinamajam A. P. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. P. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusiosios E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. kovo 10 d. 11.50 val. viena automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) g. Kaune. Automobilį pasistatė (duomenys neskelbtini) g. prie „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė motinos S. L.. Kartu ketino eiti į saunas. Motina turėjo atvykti apie 12.00 val. Jos laukė (duomenys neskelbtini) g. Motiną pamatė atvykstant iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) pr. pusės pravažiavo tamsios spalvos BMW automobilis. Jos motinos vairuojamas automobilis Toyota ir minėtas automobilis BMW sustojo vienas šalia kito, nes jie neprasilenkė dėl siauros gatvės. Automobiliai nesusidūrė. Ji priėjo prie mamos automobilio, jos automobilio dešinės pusės ratai buvo prie pat betoninio kelkraščio, ji net vairo daugiau pasukti negalėjo. Tuomet iš BMW automobilio išlipo įsiutęs jo vairuotojas. Jo pirmi žodžiai buvo: (necenzūrinis žodis) iš kelio (necenzūrinis žodis). Vyras tai motinai pasakė pasilenkęs prie jos automobilio atidaryto lango. Kai ji sudraudė vyrą, jis jai pasakė: „Tu iš viso nesikišk (necenzūrinis žodis)“. Vyras motiną vadino žiūrke, keikė kitais žodžiais, liepė trauktis iš kelio. Kai vyras atsisėdo į savo automobilį, ji pasakė, kad jis nesveikas. Tuomet vyras išlipo iš automobilio, priėjo prie jos stovinčios ant šaligatvio ir spjovė jai į veidą. Ji atstūmė vyrą ranka, paklausė, kas jam yra. Vyrą tik stumtelėjo nestipriai. Tuomet vyras dešiniąja ranka griebė jai už kaklo. Sugriebė stipriai. Liko mėlynė, vėliau tai užfiksavo gydytojai. Ji nenorėjo, kad vyras pultų dėl to mosikavo rankomis prieš save. Tiksliai neįsidėmėjo, gal ir galėjo jam įdrėksti kur nors nagais. Po to vyras ją dešine ranka vertė ant grindinio, ji suklupo ant dešiniojo kelio. Ant kelio liko mėlynė. Tuo metu vyras iš kelio (neįsidėmėjo kuriuo) stipriai, vieną kartą sudavė jai į pilvą. Dėl didelio šoko skausmo nepajuto, skausmą pajuto vėliau, kai nusiramino. Tada prie jų pribėgo motina, ją gynė, vyrą rankomis stūmė į šalį. Po to prie jų pribėgo nepažįstamas vyras, kuris ją pakėlė nuo grindinio, paklausė būklės. Motina iškvietė telefonu policiją. Vyras niekur nesišalino. Vyras joms sakė, kad joms (necenzūrinis žodis), kad jam sudės dantis, kad jis turi draugų policijoje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kol atvyko policija, mama ir vyras patraukė savo automobilius iš gavės. Po to atvyko policijos pareigūnai, fiksavo įvykį. Įvykio metu nebuvo pažeisti drabužiai, kitas turtas. Turtinės žalos nepatyrė. Įvykio metu ji išsigando. Papildomai parodė, kad kaltininko veiksmai pažeidė jos teises ir teisėtus interesus – turi pretenzijų dėl išpuolio (1 t., b. 24-27, 41-43).
Liudytoja S. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 11.50 val. kartu su dukra E. ketino eiti į baseiną „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. Kaune. Dukra vyko atskirai. Dukra atvyko anksčiau ir laukė jos. Ji atvyko automobiliu, o iš priekio vyko automobilis „BMW“. „BMW“ vairuotojas sustojo ir nepraleido jos. Dėl to ji sustojo ir stovėjo. Automobilio BMW vairuotojas rėkavo, mojavo rankomis, supykęs išlipo iš automobilio ir priėjo jos automobilio. Ji automobilyje buvo viena, atidarė priekinį langą. Tuomet vyras ją išvadino visokiais, necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, kurių neminės, grasino ją padegti, apmyžti. Taip jis ją įžeidinėjo ne mažiau 5 minutes. Jis buvo labai agresyvus, dėl to pridarė langą, užsirakino automobilyje. Vėliau prie jos automobilio atėjo dukra E., pasiteiravo. Tuomet BMW vairuotojas ėmė keikti ir dukrą ir ją. Pradėjo rinktis nepažįstami žmonės. Atsimena tik tai, kad E. ėjo savo automobilio link, kuomet minėtas vyras spjovė E. į veidą. Kiek pamena, E. su vyru susistumdė rankomis. Kas pradėjo stumdytis, nematė. Matė, kad vyras parvertė E. ant grindinio. Tuomet ji pati iššoko iš automobilio ir stūmė tą vyrą (gynė dukrą). Tada atbėgo gal du nepažįstami vyrai ir ėmė drausti kaltininką. Ji tuo metu paskambino į policiją. Tuomet vyras dar jai pagrasino, kad ji pati sėdės, kad jam ji turi sudėti dantis, dar sakė, kad policijoje visi pažįstami, kad ji yra kalta. Policija atvyko netrukus. Policijos sulaukė ir nepažįstai vyrai. Visi asmenys papasakojo policijos pareigūnams aplinkybes. Situacija jai buvo nemaloni, tačiau nukentėjusiąja pripažinta būti nemato pagrindo. Ji žalos nepatyrė, kaltininkas jos nesužalojo, turto nesugadino (1 t., b. l. 62-66).
Liudytojas V. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 09.00 val. buvo atvykęs į savo darbovietę „(duomenys neskelbtini)“', (duomenys neskelbtini), Kaune. Apie 12.00 val. nuėjo pas kolegą E. K. į jo darbo kabinetą. E. K. kabinete pro kabineto langą pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, neprasilenkia tamsus automobilis BMW su geltonos spalvos automobiliu. Stebėjo situaciją. Pastebėjo, kaip iš BMW automobilio išlipo vairuotojas, kuris vilkėjo tamsius drabužius, jis buvo vienas. Išlipęs BMW vairuotojas nuėjo prie geltono automobilio keleivio pusės durų ir pasikalbėjo per galimai atidarytą langą. Po pokalbio BMW vairuotojas eidamas savo automobilio link su stovinčia ant šaligatvio mergina konfliktavo greičiausiai žodžiu. Mergina, kiek matė, stovėjo ant šaligatvio netoli geltono automobilio, mergina vilkėjo žalios spalvos ilgą striukę. Po žodinio konflikto, pastebėjo, kad vyras su moterimi apsistumdė. Vyras lyg ir norėjo eiti savo automobilio link, tačiau mergina, vilkinti žalios spalvos striukę, stumtelėjo vyrą iš nugaros į pečius. Po šio stūmimo pastebėjo, kad vyras atsisuko ir trenkė merginai dešine ranka į pečių sritį, spyrė iš kojos į pilvo sritį. Mergina rankomis gynėsi. Po suduotų smūgių mergina susilenkė. Minėta mergina nebuvo nukritusi ant grindinio. Prie merginos netrukus pribėgo vairuotoja iš geltono automobilio ir dar porą vaikinų nuo garažų pusės, siekiant nutraukti konfliktą. Įvykis jam sukėlė pasipiktinimą, trumpam sutrikdė darbą. Matė, kad konflikto metu šalia vaikščiojo kiti asmenys, važiavo automobiliai. Jis įvykyje dalyvavusių asmenų asmeniškai nepažįsta, juos matė pirmą kartą (1 t., b. l. 69-72).
Liudytojas E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. buvo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbovietės langai yra į (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Su kolega aptarinėjot darbinius reikalus, kuomet per langą pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, neprasilenkia dvi transporto priemonės: juodas BMW ir geltonos-žalsvos spalvos automobilis, kurio markės ir modelio neįsidėmėjo. Po kurio laiko iš juodo BMW išlipo vairuotojas, priėjo prie geltonai žalsvo automobilio priekinių kairės pusės keleivio durų ir pradėjo bendrauti su ten sėdinčia moterimi. Šalia gatvės, tai pat stovėjo kita moteris, kuri buvo su žalios spalvos striuke (pakankamai ilga). Tada vyras jis priėjo prie jos, kiek ėjo suprasti iš jų veiksmų, suprato, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir tarpusavyje konfliktavo, kadangi skėsčiojo rankomis, buvo vienas prieš kitą ir pan. Vyras iš BMW automobilio pastūmė moterį, kuri buvo su žalios spalvos striuke, ir ėjo BMW automobilio. Tuomet minėta moteris pribėgo jam iš nugaros ir griebė už pečių, o pastarasis apsisukęs jai trenkė iš kumščio į veido sritį, tačiau ar pataikė, negali pasakyti. Po to vyras toliau tęsė savo veiksmus ir apie dešimt kartų smūgiavo jai į veidą bei kitą viršutinę kūno dalį. Po to dar matė, kad pradėjo spardyti kojomis, o moteris gynėsi mosikuodama tiek rankomis, tiek kojomis. Jis nematė, kad moteris būtų perkritusi ant grindinio. Netrukus atbėgo geltonos-žalsvos spalvos automobilio vairuotoja. Ar jai buvo suduoti smūgiai, nematė. Netrukus iš kažkur atbėgo vyrai, kurie pradėjo išskirti muštynes. Dar vėliau atvyko policija. Konfliktavusių asmenų nepažįsta, jų nežino. Konflikto ir muštynių metu matė įvykio vietoje pašalinius asmenis, važiavo automobiliai. Jam toks konflikto dalyvių elgesys sukėlė pasipiktinimą, jų konfliktas trumpam sutrikdė darbą, konfliktas ir muštynės vyko kitų asmenų akivaizdoje. Iš BMW automobilio konflikto metu išlipo tik vienas asmuo – konflikto dalyvis vyras (1 t., b. l. 75-78).
2023 m. kovo 10 d. pranešimo matyti, kad policijoje gauta duomenų apie viešosios tvarkos sutrikdymą 2023 m. kovo 10 d. apie 12.00 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. 1-14, 52-59 l.).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta – teritorija prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kaune (1 t., b. l. 15-21).
2023 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje ties apatinio žandikaulio šakos vidurine dalimi ir dešinio kelio išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nurodytas sritis mažiausiai dviem trauminiais poveikiais galimai 2023 m. kovo 10 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešiniame skruoste kraujosruva galėjo būti padaryta tiek sudavus smūgį, tiek plaštakų pirštais suėmus už žandikaulio ir jį spaudžiant. Kelio srityje kraujosruva galėjo būti padaryta tiek įspyrus, tiek šia sritimi atsitrenkus į buką objektą (1 t., b. l. 44-50).
2023 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. mechaninės traumos požymių nekonstatuota, jam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 80-89).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. P. 2023 m. kovo 10 d. apie 12.00 val. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims S. L., E. K., V. D., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmeninio žodinio konflikto su E. G. metu spjovė E. G. į veidą, dešiniąja ranka stipriai sugriebė už E. G. kaklo, dešiniąja ranka parvertė E. G. ant grindinio ir sudavė kojos keliu jai į pilvą, taip sukėlė nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje ties apatinio žandikaulio šakos vidurine dalimi ir dešinio kelio išoriniame paviršiuje – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiosios E. G. parodymai ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu elgesiu A. P. šokiravo ir išgąsdino ne tik nukentėjusiąją E. G., kuriai konflikto metu spjovė į veidą, dešiniąja ranka stipriai sugriebė už E. G. kaklo, dešiniąja ranka parvertė E. G. ant grindinio ir sudavė kojos keliu jai į pilvą, taip sukėlė nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje ties apatinio žandikaulio šakos vidurine dalimi ir dešinio kelio išoriniame paviršiuje – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padarinių – pažeista viešoji tvarka, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, be to, nukentėjusioji buvo pažeminta miesto centre, svetimų žmonių akivaizdoje. Kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia – turėdamas ir galėdamas suprasti, kad elgdamasis įžūliai, vartodamas necenzūrinius žodžius bei nukentėjusiajai spjaudamas ir suduodamas į veidą sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą arba ją sužalos, sutrikdys visuomenės rimtį, tvarką, sukels miesto centre, dienos metu dalyvavusių asmenų pasipiktinimą, galimas pasekmes ignoravo ir nutarė būtent tokiu būdu, tokiais veiksmais išreikšti savo nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, A. P. veikoje visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pareiškė, kad susitaikė. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusioji išreiškė sutikimą, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji E. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi. Prokuroras susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios E. G., o nukentėjusioji, kuri sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta, jam atleido ir jie susitaikė. Kaltinamasis A. P. teistas, tačiau 2013 m., jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 144-145), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 132-143). Kaltinamasis nedirbantis, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 130), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 131). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė, sąlygota neadekvačios reakcijos į jį netenkinusį nukentėjusiosios elgesį teniso kelyje. Todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasidarė pozityvas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Teismas sprendžia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nepaskiriama bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas.
BK 71 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri pilnamečiam asmeniui gali būti skiriama nuo 10 iki 250 MGL dydžio. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam A. P. skirtina kaip galinti paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų ir padarytų išvadas dėl savo veiksmų realaus pavojingumo, dėl to, kokią žalą patiria nuo tokių nusikalstamų veikų nukentėję asmenys ar jų artimieji. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukiama susitaikius su nukentėjusiąja, jis kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė ir pažadėjo daugiau nenusikalsti, A. P. nustatytinas minimalus įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis – 10 MGL (500 Eur), nurodant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 124-127) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. P., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, BK 71 straipsniu, skirti kaltinamajam A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.