Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Byla Nr. ATP-51-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
ATP-51-327/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05894-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-51-327/2014Proceso Nr. 4-69-3-05894-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu pa­da­ręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažei­di­mo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 26 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), ties 3 namu, vairavo transporto priemonę VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblai­vus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilės), ir tuo pažeidė Kelių eismo tai­syk­lių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

A. G. skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą. Skunde nurodoma, jog apy­lin­kės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliantas neneigia, kad vairavo trans­porto priemonę ir kad jam buvo nustatinėjamas neblaivumas, tačiau nesutinka su jam nustatytu 0,46 pro­mi­lių girtumo laipsniu. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą teismas grindė Valstybinės teismo psi­chia­trijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teis­mo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame remiamasi tik prielaida, jog alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,2 promilės per valandą. Tačiau Valstybinės teismo psi­chia­trijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų psichiatrų komisijos straipsniuose pa­teikia išvadas, kad etilo alkoholio koncentracija organizme įprastomis sąlygomis per valandą su­ma­žėja 0,1-0,25 promilės. Todėl skaičiuojant, kad 21.40 val. iš jo paimtame kraujyje buvo rasta 0,32% etilo alkoholio, gautųsi, kad prieš 44 minutes – 20.56 val., tai yra tuo laiku, kai policijos pa­rei­gūnai alkotesteriu nustatė jam girtumo laipsnį, etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo tik 0,39 promilės, t. y. jis buvo blaivus. Teismas nesivadovavo ir Medicininės apžiūros neblaivumui, gir­tumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d., 21 val. 35 min. jo iškvepiamame ore buvo rasta tik 0,27 promilės, o 21 val. 55 min. – tik 0,20 promilių eti­lo alkoholio. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme jis nuosekliai aiškino, kad vieną butelį alaus jis išgėrė prieš pat sėsdamas prie vairo ir vos kelios minutės iki to, kai buvo patikrintas policijos pareigūnų, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog tikrindami girtumą po­li­cijos pareigūnai nedavė praskalauti burnos, neleido antrą kartą pūsti į alkotesterį, bei neįvertino ga­limą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą, kuri turi būti aiškinama administracinėn at­sa­komybėn traukiamo asmens naudai, – taip nevykdydamas pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei pažeidžiant admi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objek­tyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Adminis­tra­ci­nės veiklos skyriaus atsiliepime į A. G. skundą prašoma atmesti jį kaip nepagrįstą, teismo nu­ta­rimą palikti galioti nepakeistą.

A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebu­vi­mą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant tei­siškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nu­sta­ty­mo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­jami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pir­mo­sios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, ku­riais grindžiamos teismo išvados, iša­na­li­za­vo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieš­ta­ra­vimus bei padarė faktines aplinkybes ati­tin­kančias išvadas.

Nors nagrinėjant bylą teisme A. G. savo kaltę dėl pažeidimo padarymo neigė, apy­lin­kės teismas, pripažindamas pažeidėją kaltu, pagrįstai rė­mėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įro­dy­mais: administracinio teisės pažeidimo proto­ko­lu su asmens paaiškinimu, kuriame A. G. su pažeidimu sutiko (b. l. 1-2), asmens blaivumo tes­tu, iš kurio matyti, kad 2013-08-26, 20.56 val., alkotesteriu Lion alcolmeter 500 Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo užfiksuotas 0,46 promilės girtumas ir tokius rezultatus A. G. patvirtino savo parašu (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2013-08-26, apie 20.40 val., sustabdžius A. G. vairuojamą automobilį bei patikrinus jo girtumą, A. G. buvo nustatytas 0,46 promilių gir­tu­mas (b. l. 4; 5). Byloje A. G. pateikė duomenis apie jo būklę, nustatytą gydymosi įstaigoje, į kurią jis kreipėsi netrukus po nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2013-08-26 21.40 val. A. G. kraujyje rasta 0,32 promilės eti­lo alkoholio (b. l. 19), bei iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-08-26 21.35 A. G. iškvėpiamame ore aparatu Alkotest 7410 ARSM0688 buvo rasta 0,27 promilės, 21.55 val. – 0,20 promilių etilo alkoholio (b. l. 20). Tačiau teis­mui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlik­to kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis prie­mo­nė­mis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vyks­tančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu re­zul­ta­tai paprastai geriausiai atspindi asmens bū­seną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT nutartis N62-3686/2008).

Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, bū­tina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir neke­lian­tis abejonių neblaivumo laipsnis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surink­tus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka bei ar jie surinkti tinkamai konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (LVAT nutartis Nr. N575-1926/2009). Todėl siekdamas pašalinti abejones dėl pareigūnų tikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatų skirtumo pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nus­ta­tymo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teis­mo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) kons­ta­tuo­ta, jog A. G. 2013-08-26, apie 20.40 val., vairavo transporto priemonę neblaivus – būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje (b. l. 25-26). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti byloje esan­čiais alkotesterio parodymais, kuriais A. G. nustatytas 0,46 promilių girtumas.

Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmo­sios instancijos teisme jis aiškino, kad vieną butelį alaus jis išgėrė prieš pat sėsdamas prie vairo ir vos kelios minutės iki to, kai buvo patikrintas policijos pareigūnų, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog tikrindami girtumą policijos pareigūnai nedavė praskalauti burnos bei neleido antrą kartą pūsti į alkotesterį. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. G. teisme parodė, jog jis alaus butelį buvo išgėręs 10 min. prieš išvažiuojant, važiavo nuo (duomenys neskelbtini), o pareigūnų sustabdytas buvo prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Iš to galima spręsti, kad nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau laiko, nei reikalaujama pagal „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukciją. By­loje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu pa­tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai arba lei­džiančių abejoti šio patikrinimo rezul­ta­tais. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į galimą naudoto alkoholio matuok­lio matavimo paklaidą, kuri turi būti aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, jog alkotesterio Lion alcolmeter 500 paklaida yra (-/+) 5 procentai, todėl pažeidėjo neblaivumas vis tiek viršija leistiną normą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog ištirtų įro­dymų pakanka A. G. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviam įrodyti. Dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumo bei patikimumo apygardos teismui abejonių nekyla. Apelia­ci­niame skunde nėra jokių argumentų, kurių pa­grindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įro­dymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nu­tarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutik­da­mas su apylinkės teismo atliktu įrodymų ver­ti­nimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instan­ci­jos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio tei­sės pažeidimo bylą išnagrinė­jo tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl A. G. pa­da­ryto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skun­džia­mas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas