- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- ATP-51-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05894-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 26 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), ties 3 namu, vairavo transporto priemonę VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilės), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
A. G. skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliantas neneigia, kad vairavo transporto priemonę ir kad jam buvo nustatinėjamas neblaivumas, tačiau nesutinka su jam nustatytu 0,46 promilių girtumo laipsniu. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą teismas grindė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame remiamasi tik prielaida, jog alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,2 promilės per valandą. Tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų psichiatrų komisijos straipsniuose pateikia išvadas, kad etilo alkoholio koncentracija organizme įprastomis sąlygomis per valandą sumažėja 0,1-0,25 promilės. Todėl skaičiuojant, kad 21.40 val. iš jo paimtame kraujyje buvo rasta 0,32% etilo alkoholio, gautųsi, kad prieš 44 minutes – 20.56 val., tai yra tuo laiku, kai policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė jam girtumo laipsnį, etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo tik 0,39 promilės, t. y. jis buvo blaivus. Teismas nesivadovavo ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d., 21 val. 35 min. jo iškvepiamame ore buvo rasta tik 0,27 promilės, o 21 val. 55 min. – tik 0,20 promilių etilo alkoholio. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme jis nuosekliai aiškino, kad vieną butelį alaus jis išgėrė prieš pat sėsdamas prie vairo ir vos kelios minutės iki to, kai buvo patikrintas policijos pareigūnų, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog tikrindami girtumą policijos pareigūnai nedavė praskalauti burnos, neleido antrą kartą pūsti į alkotesterį, bei neįvertino galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą, kuri turi būti aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, – taip nevykdydamas pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į A. G. skundą prašoma atmesti jį kaip nepagrįstą, teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.
A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nors nagrinėjant bylą teisme A. G. savo kaltę dėl pažeidimo padarymo neigė, apylinkės teismas, pripažindamas pažeidėją kaltu, pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu su asmens paaiškinimu, kuriame A. G. su pažeidimu sutiko (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2013-08-26, 20.56 val., alkotesteriu Lion alcolmeter 500 Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo užfiksuotas 0,46 promilės girtumas ir tokius rezultatus A. G. patvirtino savo parašu (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2013-08-26, apie 20.40 val., sustabdžius A. G. vairuojamą automobilį bei patikrinus jo girtumą, A. G. buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas (b. l. 4; 5). Byloje A. G. pateikė duomenis apie jo būklę, nustatytą gydymosi įstaigoje, į kurią jis kreipėsi netrukus po nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2013-08-26 21.40 val. A. G. kraujyje rasta 0,32 promilės etilo alkoholio (b. l. 19), bei iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-08-26 21.35 A. G. iškvėpiamame ore aparatu Alkotest 7410 ARSM0688 buvo rasta 0,27 promilės, 21.55 val. – 0,20 promilių etilo alkoholio (b. l. 20). Tačiau teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT nutartis N62-3686/2008).
Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka bei ar jie surinkti tinkamai konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (LVAT nutartis Nr. N575-1926/2009). Todėl siekdamas pašalinti abejones dėl pareigūnų tikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatų skirtumo pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. G. 2013-08-26, apie 20.40 val., vairavo transporto priemonę neblaivus – būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje (b. l. 25-26). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti byloje esančiais alkotesterio parodymais, kuriais A. G. nustatytas 0,46 promilių girtumas.
Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teisme jis aiškino, kad vieną butelį alaus jis išgėrė prieš pat sėsdamas prie vairo ir vos kelios minutės iki to, kai buvo patikrintas policijos pareigūnų, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog tikrindami girtumą policijos pareigūnai nedavė praskalauti burnos bei neleido antrą kartą pūsti į alkotesterį. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. G. teisme parodė, jog jis alaus butelį buvo išgėręs 10 min. prieš išvažiuojant, važiavo nuo (duomenys neskelbtini), o pareigūnų sustabdytas buvo prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Iš to galima spręsti, kad nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau laiko, nei reikalaujama pagal „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukciją. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą, kuri turi būti aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, jog alkotesterio Lion alcolmeter 500 paklaida yra (-/+) 5 procentai, todėl pažeidėjo neblaivumas vis tiek viršija leistiną normą.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog ištirtų įrodymų pakanka A. G. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviam įrodyti. Dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumo bei patikimumo apygardos teismui abejonių nekyla. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl A. G. padaryto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.