- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- A15.-193-1111/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00009-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. K.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamos B. K. atstovei advokato padėjėjai D. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. K. 2020 m. balandžio 23 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 7, vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliąją ryšio priemone, ko pasėkoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ten susidūrė su šalikelėje buvusiu paliktu stovinčiu dviračiu, kuris priklauso M. M. ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui B. K. nepranešė apie tai policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat B. K. po eismo įvykio grįžusi į namus vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. B. K. nustatytas lengvas (0,71 prom.) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais B. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 20, 219.1, 221, 222 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje B. K. atstovė parodė, kad B. K. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusižengimų. Paaiškino, kad B. K. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai ir grįžusi vartojo alkoholį dėl to, kad buvo pasimetusi ir išsigandusi. Eismo įvykis kilo todėl, kad B. K. vairuodama naudojosi telefonu. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nekonfiskuoti automobilio ir neatimti teisės vairuoti. Parodė, kad B. K. gyvena kaimo vietovėje, turi savo ūkį, taip pat dirba pas ūkininką melžėja. Iki darbo vietos yra apie 15 km atstumas. Darbas prasideda anksti ryte, taip pat yra ir vakarinė pamaina, todėl su viešuoju transportu važinėti nėra galimybės. Pradžioje B. K. galvojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau vėliau suprato, kad žalą turi atlyginti jos civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas. B. K. draudimo bendrovei apie eismo įvykį nepranešė. Parodė, kad į teismo posėdį B. K. negalėjo atvykti, nes dirba.
B. K. iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl nusižengimų padarymo kaip ir jos atstovė teisme nurodė savo 2020-04-23 paaiškinime.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
B. K. kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu; M. M. pareiškimu; eismo įvykio vietos schema; fotolentelėmis; vyriausiojo patrulio M. V. tarnybiniu pranešimu; alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija; A. V. ir R. S. paaiškinimais; VĮ „Regitra“ duomenimis apie transporto priemonę .
Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Pagal KET 20 punktą motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 219.1 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.
Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Pagal KET 222 punktą Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) ir padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą;
padarė KET pažeidimą, kuris lėmė nukentėjusiajam M. M. priklausančio dviračio sugadinimą ir vartojo alkoholį (nustatytas 0,71 prom. neblaivumas) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą;
pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Iš B. K. pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė, kad M. M. padaryta turtinė žala yra 200 eurų, nes byloje nėra jokių duomenų dėl minėtos žalos dydžio patvirtinimo.
B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).
Skirdamas nuobaudas teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodytas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą; atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
B. K. padarė tris tyčinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant B. K. už jos padarytus nusižengimus numatytas minimalias baudas ir skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. B. K. tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikomas.
B. K. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, todėl galutinė nuobauda jai skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).
B. K. atstovė teismo posėdyje prašė B. K. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad neturėdama teisės vairuoti B. K. gali prarasti darbą, atsiras įvairių sunkumų. Šis prašymas yra atmetamas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismo vertinimu, šioje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių B. K. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės B. K. gali patirti tam tikrų nepatogumų ar sunkumų yra jos neteisėto elgesio pasekmės, kurias B. K. turėjo numatyti prieš darydama administracinius nusižengimus.
Nukentėjusysis M. M. B. K. reiškia reikalavimą dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo už sugadintą dviratį. B. K. savanoriškai žalos neatlygino. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Eismo įvykio metu B. K. civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinėje draudimo bendrovėje „Gjensidige“. M. M. dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į minėtą draudimo bendrovę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
B. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai administracines nuobaudas:
pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą;
pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;
pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi B. K. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).