Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

3) Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų;

5) Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

6) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

7) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant įpareigojimus, draudimus, baudžiamojo poveikio priemonę;

8) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

9) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį areštu 60 parų. Paskirta bausmė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi subendrinta su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams 20 dienų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, turinti neįgalumą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. ir A. Č. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2023 m. liepos 29 d., apie 15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju G. B. metu, D. S. rankos alkūne suspaudė nukentėjusiojo G. B. kaklą bei ranka sudavė jam du kartus į veidą, po to pargriovė nukentėjusįjį G. B. ant žemės, po ko A. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. B. į veidą, po ko D. S. kartu su A. Č. rankomis bei kojomis bendrai sudavė nukentėjusiajam G. B. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 17 kartų, tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje nukentėjusiajam G. B. padarė poodines kraujosruvas galvoje, krūtinės ląstoje, abiejuose pečiuose, žastuose, dilbiuose, nubrozdinimus veide, dešinėje alkūnėje, kairiajame dilbyje, dešinės pusės X-o šonkaulio lūžį, dešinio skruostikaulio lūžį bei nosikaulio lūžį, tuo nukentėjusiajam G. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. S. ir A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų D. S. ir A. Č. esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra visiškai įrodytos. Nors kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes nėra visiškai nuoseklūs ir tikslūs, tačiau teisiamojo posėdžio metu jie pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad naudojo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį G. B.. Kaltinamoji A. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nors jos parodymai teisiamojo posėdžio metu kito, visgi apibendrindama juos ji nurodė, kad D. S. sudavė G. B. du kartus į veidą, o ji pati G. B. sudavė į nosį. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. Č. pripažino, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pripažino, kad bendrai kartu jie su D. S. galėjo suduoti G. B. 17 smūgių. Ji pamena, kad spyrė du kartus. Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę taip pat pripažino visiškai, nurodydamas, kad jis 2-3 kartus trenkė G. B. į veidą, o G. B. nugriuvus ant žemės, jis jam gulinčiam sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, galėjo būti, kad kartu su A. Č. bendrai sudavė 17 smūgių. Nurodytus kaltinamųjų veiksmus patvirtina ir nukentėjusiojo G. B. parodymai, kad konflikto metu D. S. griebė jam už kaklo, po to trenkė jam du kartus į žandą, o vėliau kartu su A. Č. gulintį jį pradėjo mušti rankomis ir spardyti į įvairias kūno vietas. Taigi įvertinus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, teismas laiko nustatytas kaltinime nurodytas aplinkybes, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju G. B. metu, D. S. rankos alkūne suspaudė nukentėjusiojo G. B. kaklą bei ranka sudavė jam du kartus į veidą, po to pargriovė nukentėjusįjį G. B. ant žemės, po ko A. Č. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. B. į veidą, po ko D. S. kartu su A. Č. rankomis bei kojomis bendrai sudavė nukentėjusiajam G. B. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 17 kartų, tokiu būdu nukentėjusiajam G. B. padarydami poodines kraujosruvas galvoje, krūtinės ląstoje, abiejuose pečiuose, žastuose, dilbiuose, nubrozdinimus veide, dešinėje alkūnėje, kairiajame dilbyje, dešinės pusės X-o šonkaulio lūžį, dešinio skruostikaulio lūžį bei nosikaulio lūžį, tuo nukentėjusiajam G. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ir 2023 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2959/2023 (01). Minėti kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo D. S. girtumo įvykio metu byloje nėra objektyvių duomenų. Pats kaltinamasis šią aplinkybę neigia, o kaltinamosios A. Č., nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai apie šią aplinkybę yra prieštaringi. Nors nukentėjusysis ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. S. įvykio metu nebuvo blaivus, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtinti šios aplinkybės vienareikšmiškai negalėjo. Kaltinamoji A. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nežino, ar kiti asmenys buvo blaivūs, nematė, kad D. S. gertų prie jos. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, ar D. S. buvo neblaivus, nes jis pats buvo gerokai išgėręs. Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pats buvo išgėręs, tačiau kartu su D. S. jie negėrė, gal kažkiek D. S. ir buvo išgėręs. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo daryti kategorišką ir vienareikšmišką išvadą dėl kaltinamojo D. S. neblaivumo, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik paties apsvaigimo nuo alkoholio fakto (nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie nustatytą neblaivumo laipsnį), kaip sunkinančios aplinkybės, konstatuoti nepakanka, būtina nustatyti ir tai, kad būtent atitinkamas apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju byloje įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis D. S. įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra, todėl kaltinamojo D. S. neblaivumas šalintinas iš kaltinimo.

Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Bendrininkavimas nustatomas tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam G. B. buvo padaryti bendrais, vienu metu atliktais kaltinamųjų veiksmais smūgiuojant į veidą, spardant. Taip veikdami kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusiajam gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymą. Abu kaltinamieji tiesiogiai dalyvavo nukentėjusįjį žalojant, matė vienas kito įvairius smurtinius veiksmus į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, tačiau vienas kito nuo šių veiksmų nestabdė, taigi darytina išvada, kad šiems veiksmams jie konkliudentiniais veiksmais tarpusavyje pritarė patys. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų konkliudentiniais veiksmais išreikštas susitarimas mušti nukentėjusįjį apėmė bet kokį smurtą, juos tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo padariniai, konkrečių padarinių kaltinamieji savo sąmonėje nedetalizavo. Todėl teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamiesiems bendrininkaujant ir veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. jau buvęs teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus teistumo, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau yra ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (1 t., b. l. 136-142), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nedirbo (1 t., b. l. 143-144). Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis neabejotinai charakterizuojamas neigiamai, nusikalto ne atsitiktinai. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam D. S. už padarytą nesunkų nusikaltimą griežčiausią bausmės rūšį, numatytą straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi sunkinančias, tai pat įvertina ir tai, kad kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo ir paties neblaivaus nukentėjusiojo provokuojantis, konfliktiškas elgesys, todėl kaltinamajam skirtina neženkliai didesnė nei sankcijoje numatyta vidurkio dydžio bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės iš dalies pridėtina Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi subendrinta 2 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamosios A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 94), nedirba (1 t., b. l. 95), administracine tvarka bausta vieną kartą (1 t., b. l. 96), turi neįgalumą (1 t., b. l. 124-125), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Tai pat įvertintina ir tai, kad kaltinamosios elgesiui įtakos turėjo ir paties neblaivaus nukentėjusiojo provokuojantis, konfliktiškas elgesys. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą veiką numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau nustatant jos maksimalų dydį, įpareigojant kaltinamąją būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinio ieškinio

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 264,67 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą (1 t., b. l. 47-49), kuris yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 51), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš abiejų kaltinamųjų solidariai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 264,67 Eur turtinės žalos už nukentėjusio gydymą atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024 m. kovo 25 d. pažymas Nr. APD-2024-03310 ir Nr. APD-2024-03280 su priedais, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš minėtų pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 381,51 Eur dydžio išlaidas, o už kaltinamajai A. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 260,52 Eur dydžio išlaidas. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamiesiems gynėjai paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos kaltinamųjų advokatų pagalbai apmokėti iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi subendrintą 2 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę D. S. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią D. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos ir įskaityti jau atliktą bausmės dalį nuo 2023 m. spalio 13 d. pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį.

A. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš D. S. ir A. Č. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 264,67 žalą, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 381,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. S. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 260,52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios A. Č. valstybės naudai už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.