Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam V. P. Č. ir civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinės ligonių kasos – atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, baigęs 9 klases, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. gegužės 29 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams, jos vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais atidedant vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių (narkotinių, psichotropinių, alkoholio) medžiagų. 2016 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas S. M. panaikintas, pasiunčiant jį atlikti laisvės atėmimo bausmės 8 mėnesiams; 2017-01-12 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

2) 2019 m. spalio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį galutine arešto bausme 34 (trisdešimt keturioms) paroms. Arešto bausmę atliko 2020-03-27; teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2022 m. balandžio 29 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, kilusio žodinio konflikto dėl garsiai leidžiamos muzikos su nukentėjusiuoju V. P. Č. metu, susistumdė ir V. P. Č. pargriuvus ant žemės, sudavė jam metaliniu strypu ne mažiau 3 smūgių ir nemažiau 10 kartų kumščiais į galvą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimais dešinio antakio srityje, kairio smilkinio srityje, galvos plaukuotoje dalyje kairėje momeninėje srityje, muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje kairėje momeninėje srityje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė V. P. Č. sveikatą.

Kaltinamasis S. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas pats neblaivus, susimušė su tuo adresu gyvenančiu V. Č., kuris buvo nepatenkintas dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. Pradžioje jie konfliktavo žodžiu, po to jis pargriovė V. ant žolės ir šiam sudavė smūgius. Jis pats dėl neblaivumo gal ne viską prisimena, bet pripažįsta, kad jis V. sudavė visus kaltinime nurodytus smūgius, juos sudavė rankos kumščiais ir metaliniu strypu. Taip pat jis pripažįsta, kad savo veiksmais padarė kaltinime nurodytus V. nustatytus sužalojimus ir taip nežymiai sutrikdė šio sveikatą. Kai jis V. smūgiavo, šis gulėjo ant žemės ir nieko nedarė. Po to atėjo V. žmona, kuri paskambino ir iškvietė pagalbą, o jis, išsigandęs, kad policijos pareigūnai jį sulaikys, išėjo iš to kiemo. Iki to įvykio jis su V. sutarė normaliai, konfliktų neturėjo. Po įvykio jis V. sveikata nesidomėjo, jam buvo nelabai įdomu, V. jis neatsiprašė. Įvykio dieną, prieš tą konfliktą jis buvo išgėręs 6 laipsnių stiprumo alaus „puslę“. Mano, kad jei jis nebūtų buvęs išgėręs, jis nebūtų taip pasielgęs, nes blaivus nesimuša. Supranta pasielgęs negerai ir gailisi.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2022-04-29 V. P. Č. pareiškimo matyti, kad 2022-04-29, apie 14 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), bendrame namo kieme tarp jo ir pažįstamo S. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. M. panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, tai yra ne mažiau 15 kartų metaliniu strypu trenkė jam į galvos sritį. Tokiais S. M. veiksmais jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 7-9).

Iš nukentėjusiojo V. P. Č. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo namas padalintas į dvi dalis. Kitos dalies adresas yra (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena moteris I., kuri kiek jam žinoma, yra priglaudusi gyventi ūkiniame pastate vyriškį S. M.. Minėtas vyriškis, kiek jam žinoma, yra neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir neturintis darbo. 2022-04-29, apie 14.20 val., bendrame namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), S. M., iš kažkur gavęs garso kolonėles, užleido labai garsiai muziką, net namo langai drebėjo. Tuo metu jis išėjo iš namų sudrausminti minėtą vyriškį, tačiau jis į pastabas sureagavo, agresyviai jį iškoneveikė necenzūriniais žodžiais ir į dešinę ranką pasiėmęs peilį (ašmenų ilgis apie 20 cm., daugiau apibūdinimų neįsidėmėjo) ėjo link jo (V.P. Č.), neištaręs nei žodžio. Tuo metu jis pamatė ant žemės gulintį šešiakampį metalinį strypą, kurio ilgis apie 1,20 m., ir paėmęs jį į rankas vieną kartą trenkė per peilį, kurį laikė S. M.. Po minėto smūgio S. M. peilis iškrito iš rankos, tada S. M. iš jo atėmė metalinį strypą ir ne mažiau 15 kartų, metaliniu strypu ir kumščiais trenkė jam į galvos sritį, po to pasišalino nežinoma kryptimi. Kiek kartų tiksliai jam buvo trenkta strypu ir kumščiais negali atsakyti, vis dar svaigsta galva ir jaučia didelį skausmą. Tokiais S. M. veiksmais jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Iš galvos bėgo kraujas. Žmona K. iškvietė pagalbą. Apžiūrėjęs teritoriją, peilio neberado (b.l. 63-66).

Iš neblaivių asmenų registracijos žurnalo matyti, kad V. P. Č. 2022-04-29 nustatytas 0,78 promilių neblaivumas (b.l. 40-42).

Iš nukentėjusiojo V. P. Č. papildomos apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad kai išmušė su strypu S. iš rankų peilį, jis dar pastovėjo su strypu ir pajuto kaip S. pastvėrė už strypo kito galo. Jis strypo nepaleido ir su S. susistumdė. Besistumdant S. jį parvertė ant žolės ir strypas liko pas jį rankose. Jis pargriuvo ant nugaros, S. apžergė jį, atsisėdo ant krūtinės ir paėmęs strypą abejomis rankomis iš kraštų, strypo viduriu pradėjo daužyti jam į galvą. Jis rankomis gintis negalėjo, nes rankos buvo prie šonų, kiek galėjo sukiojo galvą, bandė S. nustumti nuo savęs. Kiek buvo suduota smūgių strypu į galvą negali pasakyti, bet ne mažiau 3 tai tikrai. Vienu momentu S. nustojo daužyti strypu ir abiem kumščiais pradėjo daužyti į galvą, sudavė ne mažiau 10 smūgių. Išgirdęs kieme savo žmonos balsą „ką tu darai, ką tu“, jai sušuko „kviesk policiją“. Kai taip pasakė žmonai, S. nuo jo nulipo, susirinko savo kolonėles, pasėdėjo ant suoliuko ir dingo kažkur. Jį patį išsivežė atvažiavę medikai. Link jo S. ėjo su peiliu, kuris panašus į virtuvinį, ne koks lenktinis peiliukas, nes geležtė buvo apie 20 cm ilgio, geležtė aprūdijusi, bet šio peilio tikrai neatpažintų. Peilį S. buvo nukreipęs link jo, nešėsi dešinėje rankoje, klubų aukštyje, iškėlęs peilio nebuvo ir nieko nesakęs ėjo link jo. Iš išvaizdos buvo matyti, kad S. piktas, agresyvus ir su tuo peiliu maža ką galėjo padaryti. Peilį pas S. rankose pamatė, kai buvo nuo jo apie 4 m atstumu ir jau buvo vėlu kažkur trauktis. Jeigu būtų ankščiau pamatęs, tai būtų grįžęs į namus. Visi smūgiai buvo suduoti į galvą. Jokio civilinio ieškinio byloje jokio nereikš, tik nori, kad jį sumušęs vyras atsakytų pagal įstatymą (b.l. 67-70).

Iš liudytojos I. J. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad S. M. pažįsta apie 25 metus, su juo nėra jokie sugyventiniai, tik draugai. Jis kartais pernakvoja pas ją namo adresu (duomenys neskelbtini) kieme esančiame ūkiniame pastate. Pernakvoja, padeda ūkinius darbus nudirbti. Šiaip jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso nežino. Jis ūkiniame pastate pernakvoja tada, kai būna labai neblaivus ir negali dviračiu važiuoti iki (duomenys neskelbtini). 2022-04-29 S. buvo jos ūkiniame pastate. Dienos metu, kažkur apie 13 val., jis ūkiniame pastate garsiai leido muziką, buvo neblaivus. Ji iš namo buvo išėjusi kelis kartus ir jo prašė truputį patildyti muziką, nes aplinkui yra kaimynų, S. patildė. Ji nuėjo žiūrėti televizoriaus. Kambarys, kuriame žiūrėjo televizorių, yra į gatvės pusę, ne į kiemo pusę. Namas, kuriame ji gyvena, yra dviejų galų, viename gyvena ji, kitame, bet jau (duomenys neskelbtini), antrame aukšte gyvena kaimynai Č. - senukai V. ir K.. Šiame name gyvena ir daugiau šeimų, ne jie vieni. Kiemas yra bendras, visų šeimų. Bežiūrint televizorių ji užsnūdo ir jai besnaudžiant į kambarį įbėgo S., kuris pasakė „prisidirbau“. Ji paklausė, kas nutiko, S. atsakė „susimušiau su V.“. Ji S. neklausinėjo, kaip ir kas nutiko, o išbėgo į kiemą ir pamatė V. kieme. V. galva buvo kruvina, jis buvo sąmoningas, jo žmona ir kaimynė iš jų namo, B., kurios pavardės nežino valė jam kraują. Paskui atvažiavo medikai, policija. Kai ji buvo kieme dar S. pasakė, kokias jis čia nesąmones padarė, kad sumušė, o S. pasėdėjo kieme ant suoliuko ir dar neatvažiavus policijai iš kiemo išėjo (b.l. 96-99).

Iš liudytojos K. Č. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad V. P. Č. yra jos vyras. 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, apie 14 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), iš kiemo garsiai sklido muzika. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad kieme garsiai muziką leidžia S., kuris yra kaimynės I. draugas ir gyvena pas ją ūkiniame pastate. Ne kartą yra mačiusi, kaip jis I. padeda darže, vandens atneša, kartu eina į parduotuvę. Ji S. paprašė, kad pritildytų muziką, jis pasakė „aik tu nachui“ ir toliau, sėdėdamas ant suoliuko kieme, gėrė kažką iš butelio, ką gėrė nežino, butelis buvo spalvotas. Jam nepritildžius muzikos grįžo namo ir pasakė savo vyrui V. P., kad S. nepritildo muzikos. Vyras išėjo į kiemą. Kas vyko kieme nematė, tik po kokių 5 minučių išėjus vyrui ji irgi nutarė eiti į kiemą pažiūrėti kas vyksta, muzika buvo jau patildyta. Išėjusi pamatė ant žolės gulintį savo vyrą, jo galva buvo kruvina. Matė, kaip S. rankoje laikomu metaliniu strypu trenkė jos vyrui į galvą. Ji pagriebė iš S. tą strypą ir numetė į šoną. Kai atėmė strypą, S. pradėjo daužyti jos vyrą, gulintį ant žolės, kumščiais. Daužė abiem kumščiais ir į galvą, kiek sudavė smūgių negali pasakyti, bet ne mažiau 5 kartų tai tikrai buvo suduota. Vyras gulėdamas ant žemės jai sušuko „kviesk policiją“, ji pradėjo skambinti 112 pagalbos numeriu. Tai išgirdęs S. liovėsi mušti vyrą, atsisėdo ant suoliuko ir sėdėjo. Jau po visko atėjo kaimynė B., padėjo jos vyrui nuvalyti kraują nuo veido. Atvažiavę medikai vyrą išsivežė į ligoninę. Kai atvažiavo policija, S. jau nerado. Jis, pasėdėjęs ant suoliuko, kažkur dingo, kur nematė, jo nestebėjo. Ji buvo labai išsigandusi dėl vyro, bijojo, kad jo S. neužmuštų, nes daužė metaliniu strypu. Pati matė kaip vyrui su strypu S. sudavė į galvą vieną smūgį, kiek prieš tai buvo suduota, nežino. Apie savo saugumą net nepagalvojo, kai atiminėjo strypą iš S., jai labiau rūpėjo vyras (b.l. 102-105).

Iš 2022-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai yra namo sklypas, aptvertas tvora. Pietinėje sklypo pusėje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, yra gyvenamasis namas. Už namo, prie sklypo vakarinės pusės, yra medinis ūkinis pastatas. Prie rytinės ūkinio pastato sienos, vidiniame kieme, žolėje yra takelis iš betono luitų. 7,73 m atstumu nuo namo šiaurinės sienos, 1,26 m atstumu nuo ūkinio pastato rytinės sienos, ant takelio, žolės plote 80x70cm yra grupė raudonai rudos spalvos skysčio, panašaus į kraują dėmių, paimtas dėmės pavyzdys. 7.31m atstumu nuo namo šiaurinės sienos, 2,96 m atstumu nuo ūkinio pastato rytinės sienos, žolėje prie takelio, rastas šešiakampis aprūdijęs metalinis strypas iki 98 cm ilgio. Ant strypo yra raudonai rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Paimtas dėmės pavyzdys. Nuo strypo specialios šluotelės pagalba paimtas biologinis bandinys. Specialaus sugėriklio pagalba nuo strypo paimtas kvapo pėdsakas. Strypas paimtas, supakuotas į popierinę pakuotę, užrašyti paaiškinimai dėl turinio. Apžiūrėjus teritoriją kitų pėdsakų ar objektų reikšmingų tyrimui, neužfiksuota (b.l. 12-21).

Iš 2022-04-29 papildomos įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras kiemas. Į kiemą galima patekti pro žalios spalvos metalinius vartelius iš pietinės pusės. Minėto kiemo pietinėje dalyje įrengtas automobilių įvažiavimas iki garažo pastato. Ties minėtais garažais, po kaire puse, matomas praėjimas link kiemo galinės dalies, minėto praėjimo dalyje yra įvykio vieta. Už įvykio vietos kiemo gale, matomas medinis suoliukas, ant kurio, rytinėje pusėje, padėtas keturkampio formos stiklas ir šalia yra peilis, kurio rankena pilkai rudos spalvos. Minėto peilio geležtės ilgis 160 mm., o rankena 110 mm., ilgio, supakuota į kartotinį paketą. Įvykio vietoje kitų nusikalstamos veikos požymių nenustatyta (b.l. 28-34).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis strypas, paimtas įvykio vietoje apžiūros metu. Strypas yra 96 cm ilgio, šešiakampis, jo skersmuo tarp kampų 3 cm. Strypas aprūdijęs. Ant strypo vietoje, kuri yra nuo vieno galo 43 cm atstumu ir nuo kito galo 33 cm atstumu, yra trys dėmės, tamsesnės spalvos nei rūdys (b.l. 22-27).

Iš policijos pareigūno Š. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam 2022 m. Balandžio 29, dirbant ekipaže „1922“ kartu su specialistu G. N., apie 14 val. 35 min. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo gavom pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 5 min kaimynas trenkė pranešėjos vyrui 74m. per galvą. Konfliktuoja. GMP, AVPK info. Nuvykus nurodytu adresu, GMP darbuotojai apžiūrinėjo nukentėjusį V. P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo praskelta galva, ant veido matėsi kraujo. V. Č. aiškino, kad jo ir kaimynės I. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiemas yra bendras. Pas I. J. ateina jos draugas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena bendrame kieme, I. J. ūkiniame pastate. V. Č. aiškino, kad S. M. nurodytame ūkiniame pastate garsiai leido muziką, jis nuėjo pas jį ir paprašė pritildyti. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, S. M. pasiėmė metalinį strypą ir V. Č. trenkė apie 10 kartų į galvą. Po smūgių S. M. iš įvykio vietos pasišalino. V. Č. buvo nustatytas 0,78 prom. neblaivumas. Vietoje, kurioje vyko konfliktas, buvo kraujo ir metalinis strypas. V. Č. buvo pristatytas į Panevėžio miesto Respublikinę ligoninę. Apie įvykį informavo Panevėžio AVPK OVS budėtoją ir NVRS. Filmuota B. Cam. Nr. B0F1EC60F3E2 (b.l. 40).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. P. Č. nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimais dešinio antakio srityje, kairio smilkinio srityje, galvos plaukuotoje dalyje kairėje momeninėje srityje, muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje kairėje momeninėje srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiais, metaline lazda, ar panašiai, mažiausiai 3 trauminių poveikių pasekoje. Tikimybė, kad V. P. Č. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad V. P. Č. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų V. P. Č. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 84-85).

Kaltinamasis S. M. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiojo V. P. Č. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia sudavęs nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius metaliniu strypu ir kumščiais į galvą, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdęs V. P. Č. sveikatą bei sukėlęs jai fizinį skausmą. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo V. P. Č. parodymais, liudytojų K. Č., I. J., apžiūrų protokolų duomenimis, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Nėra abejonių, kad S. M. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui – tyčia metaliniu strypu ir kumščiais suduodant kaltinime nurodytus smūgius, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. Č. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos duomenys, bet ir paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada. Pastarieji duomenys esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žodinio konflikto dėl garsiai leidžiamos muzikos su nukentėjusiuoju V. P. Č. metu, susistumdė ir V. P. Č. pargriuvus ant žemės, sudavė jam metaliniu strypu ne mažiau 3 smūgių ir nemažiau 10 kartų kumščiais į galvą, padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. Č. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš V. P. Č., suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai, atsižvelgiant į specialisto išvada nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino nukentėjusiojo atžvilgiu vartojusi fizinį smurtą bei sukėlęs pastarajam kaltinime nurodytus padarinius, teigė besigailintis dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Kaltinamojo S. M. parodymų turinys rodo, kad pripažindamas savo kaltę dėl smurtinių veiksmų atlikimo ir kaltinime nurodytų padarinių nukentėjusiajam sukėlimo, S. M. tuo pačiu bandė save teisinti, dalį kaltės permesdamas nukentėjusiajam. Be to, teisme kaltinamasis parodė, kad po savo smurtinių veiksmų atlikimo, jam net nebuvo įdomu, kokia nukentėjusiojo sveikata, jis jo net neatsiprašė, nors po įvykio jį buvo sutikęs ne vieną kartą, kas rodo, jog S. M. nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo S. M. veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-648/2019, 2K-377-489/2018 ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

S. M. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, be kita ko įvertinęs ir ankstesnių bausmių neefektyvumą, taipogi – švelnesnio įstatymo (bausmės vykdymo atidėjimo) taikymo neveiksmingumą kaltinamojo elgesiui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, jo trukmę nustatant ilgesnę nei galimas šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje 126,13 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už V. P. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (b. l. 49-54). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatytas nukentėjusiajam V. P. Č. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – S. M., gydymo paslaugos V. P. Č. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai, be to, su civiliniu ieškiniu sutinka ir pats kaltinamasis. Taigi už šią žalą atsakingas kaltinamasis S. M., todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jo priteistina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –įvykio vietos apžiūros metu ir papildomos įvykio apžiūros metu paimti objektai: du popieriniai vokai, kuriuose supakuoti raudonai rudos spalvos dėmių pavyzdžiai; vienas vokas, kuriame biologinis bandinys; metalinis šešiakampis strypas; peilis kartoninėje dėžėje, saugomi Panevėžio apskr. VPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-38, 39), taip pat – stiklainis su kvapo pėdsaku, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje (b.l. 35-36) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 81 (aštuoniasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. galutinę bausmę – areštą 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. M., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8 (41) 435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį nuosprendį. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti S. M., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 126,13 eurų (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 13 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika nagrinėti ir tirti: du popierinius vokus, kuriuose supakuoti raudonai rudos spalvos dėmių pavyzdžiai; vieną voką, kuriame biologinis bandinys; metalinį šešiakampį strypą; peilį kartoninėje dėžėje, saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat – stiklainį su kvapo pėdsaku, saugomą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.