Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R., kuriai atstovauja atstovas pagal įstatymą R. U. (R. U.), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. R.-J. (R. R.-J.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pareiškėja prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po jos motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti AB SEB banką pateikti duomenis ar M. U. vardu yra atidaryta banko sąskaita, kiek joje lėšų taip pat ar buvo sudaryta antros pakopos pensijos kaupimo sutartis, kiek yra sukaupta lėšų. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra nepilnametė, kuria po motinos mirties atsisakė rūpintis jos tėvas, todėl Vilniaus miesto mero potvarkiu jos senelis R. U. pripažintas pareiškėjos rūpintoju. Dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą kreiptasi nebuvo, nes palikėjos mirties momentu pareiškėja buvo nepilnametė, o jos atstovas R. U. praradęs savo dukterį ir netikėtai tapęs anūkės rūpintoju nežinojo, kad turi iki (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl paveldėjimo bylos nepilnamečio vaiko vardu pradėjimo. Palikėjos turtas gali sudaryti apie 1500 Eur, apie palikėjos kreditorius nežinoma.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad prieštarauti pareiškimui neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nekilo ginčo nei dėl reikalavimų dalyko, nei dėl reikalavimų pagrindo, teismas sprendžia, kad ši byla proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali šį terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

(Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu dėl laikinosios rūpybos I. R. nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) R. U. paskirtas pareiškėjos rūpintoju. Pareiškėjos motina M. U. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad palikėjos mirties dieną pareiškėja buvo nepilnametė, o pareiškėjos įstatyminis atstovas palikimo priėmimo klausimą turėjo išspręsti per dvi dienas nuo paskyrimo pareiškėjos rūpintoju, tačiau dėl dukters (palikėjos) netekties ir dėl rūpinimosi anūke (pareiškėja) taip pat dėl teisinių žinių stokos šio klausimo laiku nesprendė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą, nes nėra duomenų, kad po palikėjos mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Taigi termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjos ar (ir) jos atstovo nesąžiningumo ar juolab piktnaudžiaujant teise. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, todėl Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas atnaujintinas.

Pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepilnametė I. R. yra įstatyminė palikėjos M. U. pirmos eilės įpėdinė ir turi teisę paveldėti jos turtą. Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. I. R. yra nepilnametė, todėl negali pati priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, todėl jos vardu palikimą turi priimti jos rūpintojas R. U., o pagal Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalis, jis tai gali padaryti tik turėdamas teismo leidimą. Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Iš pareiškimo turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nematyti, kad mirusioji M. U. mirties dieną turėjo kreditorių ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas. Darytina išvada, kad priėmus palikimą, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jos interesus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas išduoda I. R. įstatyminiam atstovui R. U. leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), nes toks palikimo priėmimo būdas labiausiai atitinka įpėdinės interesus (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi palikimas bus priimtas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tai pareiškėjos procesinis prašymas įpareigoti AB SEB banką pateikti duomenis apie M. U. banko sąskaitą ir antros pakopos pensijos kaupimo sutartį atmetamas kaip perteklinis.

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja atstovas pagal įstatymą R. U. (R. U.), a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą R. U. (R. U.), a. k. (duomenys neskelbtini) priimti rūpintinės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.