- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- 1-1713-1100/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. A., S. B., R. S.
- Nukentėjusysis
- E. K., G. A.
- Advokatai
- Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
gynėjams advokatams Kazimierui Baranauskui, Elenai Žilėnienei, Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini)1, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) 8 kartus, paskutinį kartą iš jų:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su neatlikta bausmės dalimi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams (bausmę atliko 2020 m. sausio 18 d.),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas, iki suėmimo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 20 dienų (bausmę atliko 2020 m. sausio 31 d.);
Žemesnės instancijos teismas
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 14 d.);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. A., S. B. ir R. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2020 m. gruodžio 17 d. apie 14.11 val. vidiniame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), R. A. atidarė automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės dureles, griebė iš nugaros nukentėjusiajam E. K., sėdinčiam priekinėje keleivio sėdynėje, už krūtinės ir prispaudė jį prie sėdynės atlošo, tuo pačiu metu R. S., sėdėdamas ant automobilio galinių sėdynių griebė iš nugaros nukentėjusiajam G. A., sėdinčiam priekinėje vairuotojo sėdynėje, už rankų ir prispaudė jį prie sėdynės atlošo, taip bendrais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiesiems E. K. ir G. A. priešintis, po to, S. B. iš nukentėjusiojo G. A. striukės vidinės dešinės pusės užsegamos kišenės ištraukė 90 Eur grynųjų pinigų, po to, apieškojo E. K. kišenes, tačiau nieko vertingo jose nerado, tokiais savo bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti nukentėjusiesiems E. K. ir G. A. priklausantį turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
R. A., S. B. ir R. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad sutiko R. S. netoli (duomenys neskelbtini) g. esančios parduotuvės „Maxima“, kuris turėjo alaus, todėl nuėjo išgerti į kiemą. Išgėrus alų, sesuo išėjo į tualetą, o jis, bekalbėdamas su R. S., išgirdo, kad sesuo garsiai su kažkuo kalba. Priėjus kartu su R. S. prie automobilio, jis (R. A.) nuėjo prie keleivio pusės ir pamatė, kad sėdi du girti vyrai, su kuriais kalba sesuo. Langas buvo šiek tiek praviras, paklausė, ką jie čia daro, ir užrėkė, kad sesuo išeitų. Po to, paėjus maždaug 20 metrų nuo automobilio, juos sulaikė du ar trys policijos pareigūnai, apsirengę civiliais drabužiais. Pasak kaltinamojo, jis nebuvo automobilio viduje, sesuo stovėjo iš kitos pusės, jis – iš kitos, o galinėje sėdynėje sėdėjo R. S.. Nepamena, kada įvyko minėtas įvykis. Automobilis stovėjo tame pačiame kieme prie kelio, apie 15–20 metrų atstumu nuo jų. Priėjo prie automobilio, nes sesuo kažką garsiai kalbėjo. Ką kalbėjo, nepamena. Pagalvojo, kad kažkas prisikabino. Pamatė, kad sesuo stovi prie automobilio ir tas žmogus, kuris prie vairo sėdėjo, kalbėjo su ja, o R. A. stovėjo toje pusėje, kur sėdėjo kitas žmogus. R. S. atsisėdo į automobilį išgerti alaus. Vienas nukentėjusysis pradėjo lįsti prie sesers, „graibaliojo“ už kojos. Pasakė jam, kad nustotų, rankas laikytų prie savęs. R. A. užrėkė ant sesers, kad išeitų. R. S. išėjus iš automobilio, visi išėjo, o tada privažiavo policija. Kiek girdėjo, pareigūnai, sakė, kad stebi kažkokį butą. Pareigūnai, pamatę juos geriant, ir išgirdę, kad barasi, sustabdė. Patikrinę pareigūnai pas jį nieko nerado. Kai policija prašė, kad ištrauktų viską iš kišenių, matė, kad pas S. B. buvo pinigai kišenėje, tačiau jokio telefono nebuvo. Ten buvo senas, mygtukinis „Nokia“ telefonas. Anksčiau, iki įvykio nėra matęs asmenų, buvusių automobilyje.
Teismui pagarsinus dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 20–22), apie S. B. konfliktavimą su vyrais, kaltinamasis R. A. parodė, kad S. B. žodžiais konfliktavo su asmenimis, todėl ir klausė jos, kodėl ji stovi prie jų, ir visi išėjo. Vienas nukentėjusysis sėdėjo prie vairo, kitas – priekyje keleivio vietoje. Priekinės vairuotojo durelės buvo atidarytos, keleivio durelės uždarytos, bet buvo praviras langas. Priėjus prie automobilio, R. S. atsisėdo į automobilio galą, išgėrė ir tada nukentėjusysis pradėjo „grabinėti“ S. B., sakė, kad taip negalima elgtis, rankas reikia laikyti prie savęs. Nežino, ar iki tol sesuo turėjo pinigų. Pinigus pamatė tik tada, kai policija sustabdė. Visą laiką matė, ką daro S. B. ir R. S.. Jokio smurto nebuvo, jie gerdavo vieni su kitais. Į teisėjo klausimą, kodėl jis nuėjo prie keleivio durelių, nors sesuo stovėjo prie vairuotojo, kaltinamasis parodė, kad pamatė, jog sesuo stovi ir kalba, pagalvojo, kad pradėjo ją tampyti, bet priėjus pamatė, kad jie tik kalba, tai ir nuėjęs iš tos pusės, pasakė seseriai eiti iš čia. Nežino, kodėl priėjo ne prie stovinčios sesers, o prie keleivio durelių. Nekalbėjo su asmeniu, kuris sėdėjo keleivio vietoje.
Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad sutiko R. S., kuris turėjo alaus, tad užėjo į kiemą atsigerti. Užsimaniusi į tualetą, nuėjo į kampą ir pamatė atidarytas automobilio vairuotojo dureles, jame sėdėjo du girti vyrai, kurių vardų neklausė. Jie klausė jos, ką čia daro, taip ir pradėjo kalbėti. E. K. buvo labai malonus žmogus, nebuvo iš jo jokių necenzūrinių žodžių. Tas kitas asmuo irgi buvo normalus, pasiūlius išgerti, ji sutiko. Pradedant traukti pinigus iš vidinės kišenės, jam užstrigo kišenės užtrauktukas ir jis paprašė padėti. Ištraukęs pinigus, sakė jai nueiti nupirkti alaus, degtinės ir ką nors užkasti, o grąžą pasilikti sau. Įsidėjusi pinigus į kišenę, paklausė jų, ar reikia nupirkti cigarečių, nes pas juos buvo cigarilės. Atsakė, kad gali nusipirkti cigarečių sau ir pradėjo „grabinėti“ už kojos. Sakė jam taip nedaryti, jei sutiko išgerti, nereiškia, kad gali taip elgtis. Jie pradėjo bartis, o E. K. ramino tą žmogų, kuris sėdėjo prie vairo. Klausė vyro, kur jis važiuos, nes dėjo raktelį, norėdamas užvesti transporto priemonę. Kaltinamosios teigimu, ji pradėjo garsiai kalbėti, o brolis, tai išgirdęs, iš karto pribėgo. Pribėgęs pasakė jiems, kad jos negrabinėtų, o jai – eiti iš čia. Tik visiems išėjus, priėjo 4 ar 5 pareigūnai, kurie ištraukė iš jos pinigus. Pareigūnai sakė, kad stebėjo namą, bet pamatę ją, pribėgo. Po to, atvažiavęs kitas pareigūnų automobilis, brolį ir R. S. išvežė į komisariatą, o ją pasodino į savo automobilį. Pasak kaltinamosios, su R. S. susipažino seniai, per narkotinių medžiagų vartojimą. Tą dieną, eidami su broliu apžiūrėti pigesnį butą, atsitiktinai susitiko R. S.. Priėjo prie minėto automobilio, nes vairuotojas ją užkalbino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus dalį kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie priėjimą prie automobilio (1 t., b. l. 128–129), kaltinamoji S. B. parodė, kad eidama į užkampį, ji nepastebėjo to automobilio, o kai ėjo atgal, pamatė ir tada automobilio vairuotojas ją užkalbino. Tą dieną automobilio vairuotojas davė 80 ar 90 Eur, tiksliai nepamena. Ji sakė, kad alus jai per stiprus, o vairuotojas sakė eiti nusipirkti alaus, degtinės ir cigarečių. Gal vairuotojas, duodamas tiek pinigų, norėjo pasirodyti.
Teismui pagarsinus dalį kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie pinigų davimą ir tai, kad jai kilo mintis pavogti pinigus (1 t., b. l. 128–129), kaltinamoji S. B. parodė, kad kai ją apklausinėjo tyrėja, pasakė taip, kaip yra, bet tyrėja jai pasakė, kadangi yra teista už tą patį, niekas nepatikės. Tyrėja sakė „prisipažink ir tada nors mažiau duos“. Negali kaltinti tyrėjos, apklausos metu sakė, kad pats žmogus davė tuos pinigus, tyrėja sakė, kad niekas nepatikės, todėl ikiteisminio tyrimo metu taip sakė. Kaltinamosios teigimu, ji padėjo vairuotojui paimti tuos pinigus, bet buvo užstrigęs užtrauktukas, todėl padėjo ištraukti striukės medžiagą, kad užtrauktukas normaliai veiktų. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai iš karto sakė, kad vairuotojas grabinėjo koją. Kai pradėjo grabinėti, atsitraukė nuo vairuotojo. Kaltinamosios teigimu, grabinėti pradėjo, kai davė pinigus. Brolis priėjo prie automobilio, nes išgirdo jos balsą, galvojo, kad nebūtų muštynių. Atėjęs brolis pradėjo ant jos šaukti, kad išeitų iš čia. Tuo metu R. S. atsisėdo į automobilio galą ir atsigėrė alaus, dar paduodavo alų nukentėjusiajam.
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką,. Paaiškino, kad berods gruodžio 17 d. išėjo iš namų turėdamas vieną alaus butelį ir, eidamas gatve, sutiko kitus kaltinamuosius. Nuėjo į vidinį kiemą prie namo (duomenys neskelbtini) g., atsigėrė po porą gurkšnių alaus. S. B. nuėjo į tualetą, o jis su R. A. pasiliko. Išgirdus S. B. garsiai kalbant prie automobilio, priėjo ir jie. S. B. buvo prie vairuotojo pusės, o jis paprašė, kad leistų atsisėsti į automobilio galą, nes lauke buvo nelabai šilta. Atsisėdęs pasiūlė alaus, o jie davė jiems atsigerti. Vairuotojas pradėjo S. B. „graibyti“, o jai pradėjus rėkti, vairuotojas atsitraukė. Jis, sėdėdamas automobilio gale, ramino vairuotoją, t. y. suėmė už rankos, kad nelįstų prie jos. Paskui visi apsiramino. Kai S. B. išėjo kažką pirkti, jie išėjo iš paskos. Kaltinamojo teigimu, jis nežinojo, kad S. B. paėmė pinigus, pas ją pinigų nematė. Nuėjus apie 20 metrų, juos pagavo 4 ar 5 pareigūnai ir pradėjo traukti daiktus iš kišenių. Vienas ar keli pareigūnai nuėjo pas vairuotoją. Tada juos išvežė į areštinę. Atsimena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu jis buvo piktas ant S. B., buvo susipykę. Taip išėjo, kad apšnekėjo S. B. norėdamas, kad greičiau paleistų. Tuo metu, kai jis ramino vairuotoją, S. B. stovėjo prie durų, o R. A. jokių veiksmų nedarė, tik stovėjo iš keleivio pusės. Įvykio metu vartojo narkotines medžiagas, buvo abstinencijoje ir pasakė tai, ką pareigūnai norėjo išgirsti. Pasak kaltinamojo, abu su R. A. nuėjo prie automobilio, nes išgirdo, kad S. B. rėkia. Po to išgirdęs, kad jie kalba kitokiu tonu, pasiūlė alaus. Nebuvo tikslo pavogti, iš jų nieko pavogti negalima.
Nukentėjusysis E. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nepažįsta salėje esančių asmenų. Automobilis priklausė jam, bet vairavo G. A.. Jie atsisėdo į automobilį, nes pradėjo lyti ar snigti. Praktiškai nedalyvavo ten, tik girdėjo, kad kažkam leido atsisėsti į automobilį ar tai, kad kažkas paprašė atsisėsti. Negali pasakyti, kas buvo atsisėdęs į automobilį, nes sėdėjo priekinėje sėdynėje. Automobilyje gėrė alų. Kiek išgėrė, nepamena. Prie automobilio buvo priėję žmonės. Negali pasakyti, kas priėjo prie automobilio, tik girdėjo, kad G. A. leido kažkam atsisėsti į automobilį. Asmuo buvo viduje, o kas priėjo, negali pasakyti. Su viduje esančiu asmeniu jis asmeniškai nebendravo. Po to, žmogus staiga dingo ir viskas, viskas staigiai įvyko. Nežino, kodėl jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes daugiau buvo kaip liudytojas. Prieš jį nebuvo vartojamas smurtas. Prieš G. A. lyg ir nebuvo naudojamas smurtas. Nebuvo muštynių ar kažko panašaus. Nenori meluoti, galbūt ir buvo R. S. paėmęs už rankos. Tuo metu G. A. turėjo pinigų, tačiau kiek, nežino. Kai sėdėjo automobilyje, nebuvo konflikto. G. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes iš jo kažkoks žmogus paėmė pinigus. Moters balsą girdėjo, bet apie ką kalbėjo, negali pasakyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 34), nukentėjusysis E. K. parodė, kad kažkaip ne taip surašyta, pareigūnas pridėjo aplinkybių. Neprisimena, kad smaugė. Prisimintų, jeigu būtų jį smaugęs, tačiau asmuo iš nugaros buvo uždėjęs ranką jam ant krūtinės, o ne ant kaklo. Tuo metu buvo daugiau asmenų nei vienas, matė, kad kažkas buvo prie automobilio. Nukentėjusiojo teigimu, neskaitė apklausos protokolo, pasirašė neskaitydamas tokių dalykų. Tyrėjai papasakojo aplinkybes, ką pats matė ir ką girdėjo.
Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 43–44), nukentėjusysis E. K. parodė, kad greičiausiai tai jo duoti parodymai. Niekas netikrino jo drabužių arba nejautė, kad kažkas tikrintų, nes kišenėse nieko neturėjo. Šiuo metu negali pasakyti, kad tuo metu dar buvo moteris.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu pagarsino:
1) nukentėjusiojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. apie 13.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis kartu su savo draugu E. K. sėdėjo jam priklausančiame automobilyje Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jis sėdėjo prie automobilio vairo, o E. K. – priekinėje keleivio sėdynėje. Prie jų priėjo jam nepažįstama moteris, kuri buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) tautybės, tamsių plaukų, maždaug 165 cm ūgio, apsirengusi juoda striuke, mėlynais džinsais. Minėta moteris priėjo prie jo ir paklausė, ar gali atsisėsti į automobilį ir kartu su jais vartoti alkoholinius gėrimus. Jis atsakė jai, kad gali, ji atsisėdo ant galinės kairės pusės keleivio sėdynės ir jie tęsė alkoholio vartojimą. Maždaug po kelių minučių prie automobilio pribėgo du jam nepažįstami asmenys, kuris vienas iš jų (apibūdinti jo negali, nes buvo neblaivus), atidaręs galines kairės pusės duris, uždėjo jam ranką ant kaklo ir prispaudė prie sėdynės atlošo. Tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu iš galo sėdinti moteris pradėjo tikrinti jo kišenes ir iš striukės vidinės dešinės pusės, užsegamos kišenės ištraukė jam priklausančius 90 Eur ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Pinigai, t. y. 90 Eur buvo po 10 ir 20 Eur nominalo. Jis negalėjo jiems pasipriešinti, nes vyras, laikęs jo kaklą prispaudęs, buvo fiziškai stipresnis. Kiek tiksliai kokių nominalų buvo, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Tuo metu, kai jį smaugė ir tikrino kišenes, kitas jam nepažįstamas vyras tokiais pat veiksmais laikė jo draugą E. K.. Kai minėta, moteris ištraukė iš jo ankščiau minėtus daiktus, ji pradėjo tikrinti E. K. kišenes, tačiau nieko neradę, staigiai pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. Minėtą moterį jis galėtų atpažinti gyvai ir iš nuotraukos. Vyrų jis atpažinti negalėtų, nes viskas įvyko staiga, jis buvo neblaivus ir nespėjo susigaudyti, kas įvyko. Jam padaryta fizinė ir turtinė 115 Eur žala. Vėliau, po kelių minučių, prie jų priėjo asmenys, apsirengę civiliniais rūbais, ir pasakė, kad sulaikė asmenis, kurie juos apiplėšė, taip pat pasakė, kad į įvykio vietą yra iškviesta policija. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Gyvena aukščiau minėtame automobilyje ir dažniausiai būna prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau apie įvyki pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 50–51);
2) nukentėjusiojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ vertė yra 25 Eur. Mobiliojo ryšio telefono įsigijimo dokumentų neturi, tačiau jame įstatyta jo SIM kortelė „Tele2“ operatorius „Pildyk“ kortelė su telefono numeriu, nurodytu pažymoje apie asmens duomenis (1 t., b. l. 54).
3) nukentėjusiojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad įvykio dieną iš jo nepažįstami asmenys pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ne „Nokia“, kaip yra nurodyta jo apklausos protokoluose, o „Samsung GT 15500“, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas senas, jo vertė 25 Eur, įsigijimo dokumentų neturi. Taip pat iš jo buvo pavogti grynieji pinigai – 90 Eur įvairiomis kupiūromis, t. y. dvi kupiūros po 20 Eur ir likusios po 10 Eur. Kartu su pinigais buvo pagrobti ir jo asmens dokumentai, t. y. banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė išduota jo vardu, jo asmens tapatybės kortelė, dar viena banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, Vilniečio kortelė, minėti dokumentai vertės nesudaro. Daugiau iš jo dokumentai jokie nebuvo pagrobti. Tik kitą dieną jis pastebėjo, kad prie automobilio mėtėsi jo automobilio dokumentai, t. y. registracijos liudijimas, pirkimo–pardavimo sutartis ir techninės apžiūros lapas. Jie iš jo pavogti nebuvo, galimai kažkaip iškrito iš automobilio, jis dėl jų nepatyrė žalos. Tą pačia dieną, kai pareigūnai sulaikė jį apiplėšusius asmenis, pareigūnai jam grąžino jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir jo asmens dokumentus, dvi banko mokėjimo korteles, asmens tapatybės kortelę ir vilniečio kortelę. Pinigų jam negrąžino. Dėl jį apiplėšusių asmenų nori patikslinti, kad moteris iš pradžių atsisėdo ant automobilio galinių sėdynių. Tuomet prie automobilio pribėgo jam nepažįstami du vyrai, vienas – iš jo pusės, kitas – iš pusės, kur sėdėjo E. K. (keleivio pusėje priekyje), vienas vyras pradėjo smaugti jį, kitas – E. K., tačiau tų vyrų jis apibūdinti negali, nes viskas vyko labai greitai, jis buvo pats girtas ir neįsidėmėjo vyrų požymių, jų atpažinti negalės. Ar vyrai įsėdo į automobilį ir pradėjo smaugti jį ir E. K., ar stovėdami lauke, jis nežino, negali pasakyti, nesuprato, kaip buvo. Kai jį ir E. K. smaugė, moteris tikrino jo kišenes, ir iš jo striukės dešinės išorinės kišenės ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o iš vidinės dešinėje pusėje esančios kišenės ištraukė pinigus ir dokumentus. Pas E. K. nieko nepavogė, kiek prisimena. E. K. visi daiktai buvo automobilio daiktadėžėje, kišenėse, kiek prisimena, nieko nebuvo pas jį. Kaip jį smaugė negali pasakyti, ar jautė fizinį skausmą, negali pasakyti, jis tik rėkė E. K.: „E., padėk“, bet E. K. patį smaugė. Dėl to, kad jį smaugė, jis sužalojimų nepatyrė, mėlynių nebuvo. Taip pat jam buvo duota užduotis atlikti kūno tyrimą, tačiau jis nesikreips, kadangi jam sužalojimai nepadaryti. Kadangi jam visi daiktai gražinti, jis žalos turtinės nepatyrė, jokio civilinio ieškinio jis nereikš. Prašo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį apiplėšusius asmenys (1 t., b. l. 62–63).
Liudytojas S. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad anksčiau yra matęs kaltinamuosius. 2020 m. gruodžio mėn. dirbdami gavo informaciją, kad R. S. planuoja daryti plėšimą (duomenys neskelbtini) g. ir jam turi padėti S. B.. Nuvykę prie namo (duomenys neskelbtini), pamatė stovinčią S. B. prie automobilio Ford Mondeo ir pasilenkusią link vairuotojo pusės. Buvo toks jausmas, kad ji grūmėsi su juo. Nuo kaltinamųjų buvo 30 metrų atstumu, jokie objektai netrukdė vaizdo matyti. S. B. ir R. S. žinojo kaip žmones, linkusius nusikalsti. Taip pat prie keleivio pusės buvo (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo – R. A., kuris buvo pasilenkęs ir grūmėsi. Priėjęs arčiau pamatė, kad asmuo sėdi automobilio gale, laikydamas keleivį rankomis už kaklo. Nukentėjusysis muistėsi, kiek galėjo priešinosi. Matė, kaip vairuotoją spaudė iš galo. R. A. buvo puse savo kūnu įlindęs į automobilį. Kai arčiau priartėjo, S. B. nutraukė savo veiksmus. Artėjant link jų, visi pradėjo šalintis. Suprato, kad jau viskas įvyko, todėl priėjo prie vairuotojo, kuris buvo stipriai išgėręs, bet subėgėjo pasakyti, kad buvo atimti jo pinigai. Kolega A. M. nuėjo paskui juos, o jis tuo metu – prie nukentėjusiųjų. Po to, nuėjus pas kolegą, sulaikė tris asmenis. Jei neklysta, pas S. B. rado pinigus ir telefoną, o paskui atvažiavę pareigūnai formino įvykį ir išsivežė į komisariatą. Teismui pagarsinus dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 70 –71), liudytojas S. B. juos patvirtino.
Liudytojas A. M. (A. M.), apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra matęs S. B.. Praeitų metų rudens dieną kolegos pranešė, kad reikia pagalbos, nes planuojama įvykdyti apiplėšimą (duomenys neskelbtini) g. Atvykus į vidinį kiemą, stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo du asmenys ir prie to automobilio sukiojosi trys asmenys, viena moteris ir du vyrai. Jis užėmė poziciją stebėti automobilį 25–50 m atstumu, kiti sėdėjo automobiliuose. Įvykis buvo apie pietus ar po pietų. Galiausiai nukentėjusieji sėdėjo priekyje, vienas buvo vairuotojas, šalia jo keleivis. S. B. buvo atidariusi vairuotojo dureles. Automobilio gale už vairuotojo atsisėdo vienas iš kaltinamųjų, trečias įtariamasis buvo atidaręs priekinės keleivio pusės dureles. S. B. buvo pasilenkusi prie vairuotojo ir tikrino kišenes, tuo metu R. S. sėdėjo automobilio gale ir laikė nukentėjusįjį, kad šis nesipriešintų; kitas asmuo (R. A.) atidarė priekines keleivio pusės dureles ir kažką darė pasilenkęs prie keleivio. S. B. buvo keletą kartų pasilenkusi prie vairuotojo, tačiau ką darė, nematė. Galiausiai pradėjo šalintis nuo automobilio link (duomenys neskelbtini) g., kur juos ir sulaikė. Atlikus dalinę apžiūrą buvo rasti pinigai ir du telefonai. Paklausus S. B. kieno tai daiktai, ji pasakė, kad jos. Pinigai buvo smulkiomis kupiūromis, tiksliai nepamena. Kupiūros atitiko nukentėjusiųjų parodymus pagal sumą ir kupiūras. Taip pat dar buvo rastas telefonas. Vėliau asmenys pristatyti į komisariatą. Asmenys iš automobilio buvo girti, bet suprato savo pasakytus žodžius. Jie buvo ne tiek išgėrę, kad nesuvoktų apie ką kalba. Jie paaiškino logiškai, kas vyko, kad juos laikė, smaugė. Tie daiktai buvo pavogti iš vairuotojo, nes tada jie išgėrinėjo ir šventė automobilio įsigijimą. Keleivis pasakė, kad iš jo nieko nepavogė, pinigai ir telefonas buvo pavogti iš vairuotojo. Sakė, kad S. B. tikrino kišenes, vienas vyras laikė vairuotoją, kad nesipriešintų, o kitas asmuo tikrino keleivį.
Liudytoja V. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra mačiusi kaltinamuosius. Jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. S. B. buvo iškviesta apklausai, jai išaiškintos teisės, įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta apklausa. Duoda susipažinti su apklausos protokolu, kai asmuo perskaito arba kartais pati perskaito. Jei yra tikslinimų ar pastabų, parašo. Į priedą gali rašyti pastabas. Iki tol S. B. nepažinojo, visus asmenis matė pirmą kartą. Nedarė S. B. spaudimo duoti parodymus. R. S. buvo įteiktas parnešimas apie įtarimą, atlikta apklausa ir viskas. Lyg prisipažino jis, buvo ramus. Atliekant apklausą buvo užduotas klausimas, ar R. S. vartoja narkotines medžiagas, bet tyrimo eigoje apie tai sužinojo, nes paraleliai buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Apklausos metu jis nesukėlė įtarimų. Neatsimena, kad R. S. minėtų, kad buvo abstinencijos būsenoje. Nukentėjusieji aiškiai dėstė mintis. Nukentėjęs, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, aiškiai paaiškino, kas buvo pavogta, o keleivis aiškino, kad laikė jį prispaudę, bet nepaėmė daiktų. Papildomų apklausų metu jis aiškiai dėstė mintis. Jie paaiškino, kad įvykio dieną buvo išgėrę. Nukentėjusiesiems davė susipažinti su apklausos protokolais, jie pastabų neturėjo. Ji visada praktikuoja duoti perskaityti protokolą, nebent jei žmogus blogai mato, tada prašo perskaityti.
Liudytojas A. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad neprisimena salėje esančių asmenų. Jis yra vyr. tyrėjas, atlieka nuskalstamų veikų registravimą, nukentėjusiojo, liudytojo apklausas, įvykio vietos apžiūrą. Atliko nukentėjusiųjų apklausą įvykio vietoje. Kiek atsimena, asmenys buvo šiek tiek neblaivūs, tačiau kiek būtent, nenustatė. Visa apklausa buvo surašyta iš jų parodymų, jie pasakojo apie įvykį. Negali pasakyti, kokias aplinkybes nurodė. Jei jie buvo apklausti, vadinasi nekilo sunkumų juos apklausti. Jie turėjo būti supažindinti su protokolu, gali daryti pastabas dėl protokolų turinio. Apklausiant asmenis, tikriausiai daugiau niekas nedalyvavo, negali tiksliai pasakyti. Jis sulaikytų asmenų neapklausinėjo.
Liudytojas A. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra matęs salėje esančius asmenis, ne kartą teko sulaikinėti. Atsimena R. S., kiti kaltinamieji taip pat matyti, tačiau jų nežino. Tuo metu, vaikščiodami kolegos pastebėjo tuos asmenis ir pranešė, kad reikalinga pagalba. Jo (A. Č.) ten nebuvo, jis, būdamas komisariate, iškvietė šalia esančius kolegas. Asmeniškai sulaikant asmenis nedalyvavo. Nepamena, ar buvo atvykęs į įvykio vietą. Kadangi toje gatvėje buvo trys sulaikymai, todėl gali painioti aplinkybes, klysti dėl kolegų, kurie vyko į iškvietimą. Vietoje buvo S. B. ir galimai A. M., galbūt dar R. S.. Tiksliai nepamena, berods jam pranešė, kad asmenys elgiasi įtartinai, kažką planuojasi.
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. gruodžio 17 d. 14.11 val. Bendrajame pagalbos centre gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTV pareigūnų pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), trys asmenys apiplėšė du asmenis. Trys asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, yra sulaikyti (1 t., b. l. 4–5).
2020 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, vidiniame namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Minėtas automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelės gale. Automobilis yra violetinės spalvos, penkių durų. Priekinė keleivio ir galinė keleivio durys neužsidaro (neužsifiksuoja). Automobilio viduje matoma betvarkė. Ant automobilio galinės sėdynes už vairuotojo guli dvi juodos spalvos kuprinės. Ant galinių sėdynių grindų guli įvairūs tušti, plastikiniai buteliai nuo alkoholio. Kitų pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 15–25).
2020 m. gruodžio 17 d. tyrėjo S. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju tyrėju A. M. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo G. G. buvo gauta duomenų, kad R. S. (duomenys neskelbtini) gatvės vidiniame kieme ketina apiplėšti automobilyje sėdinčius asmenis, kartu jam gali padėti moteris vardu S.. Apie 13.50 val. atvykę prie namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė tamsiai mėlynos spalvos automobilį Ford Mondeo, universalo kėbulu. Prie automobilio vairuotojo pusės, atidariusi duris ir pasilenkusi prie vairuotojo sėdynėje sėdinčio vyro, stovėjo moteris, kuri apsirengusi tamsios spalvos trumpais kailinukais su gaubtuvu, atrodė tarsi grumiasi su vairuotojo vietoje sėdinčiu vyru. Keleivio pusėje, atsidaręs duris ir palinkęs link keleivio, stovėjo vyras, kuris vilkėjo bordinės spalvos žieminę striukę ir mėlynais džinsais, taip pat atrodė tarsi grumiasi su keleivio pusėje sėdinčiu vyru. Priėjus arčiau, pamatė, kad ant galinės sėdynės sėdi vyras, apsirengęs šviesios spalvos žieminę kepurę ir šviesiai rudos spalvos striukę, ir rankomis spaudžia vairuotojo sėdynėje sėdintį vyrą už kaklo prie sėdynės. Galimai pamatę juos, visi trys minėti asmenys skubiai pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasiviję juos, (duomenys neskelbtini) gatvėje priešais kavinę „(duomenys neskelbtini)“, pranešus balsu, kad yra policijos pareigūnai ir pateikus tarnybinius pažymėjimus, asmenys buvo sulaikyti. Paaiškėjo, jog tai yra R. S., R. A. ir S. B.. R. S. ir R. A. tolimesniems tyrimo veiksmams buvo nuvežti į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, o S. B. palikta tolimesniems tyrimo veiksmams kitam ekipažui (1 t., b. l. 101).
2020 m. gruodžio 17 d. asmens kratos protokole užfiksuota S. B. asmens krata, kurios metu, jos striukės dešinės pusės neužsegamoje kišenėje rasta 5 kupiūros po 10 Eur, 2 kupiūros po 20 Eur ir kairės pusės neužsegamoje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, juodos spalvos (1 t., b. l. 107–115).
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Taigi plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.
Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. A., S. B. ir R. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad, 2020 m. gruodžio 17 d. atlikus kaltinamosios S. B. asmens kratą, rasta 90 Eur (asmens kratos protokolas, 1 t., b. l. 107–115). Kaltinamoji bylą nagrinėjant teisme teigė, kad ji bylai reikšmingu laiku ir vietoje pamatė automobilį, kuriame sėdėjo du vyrai. Prie automobilio vairo sėdėjęs vyras (G. A.) pasiūlė jai išgerti, bandė traukti pinigus iš vidinės kišenės, tačiau užstrigo kišenės užtrauktukas ir jis paprašė padėti. S. B. padėjus ištraukti striukės medžiagą iš užtrauktuko, nukentėjusysis išsiėmęs padavė jai pinigus ir paprašė nupirkti alkoholio ir maisto. Pastebėtina, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, kurioms esant ji pradėjo disponuoti pinigais. Pirminėje apklausoje 2020 m. gruodžio 18 d. S. B. nurodė, kad ji sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį su nukentėjusiaisiais. G. A. pradėjo girtis, kad turi pinigų, ir rodė juos traukdamas iš striukės išorinės kišenės, kuri buvo neužsegta. Tuo metu S. B. kilo mintis iš nukentėjusiojo pavogti pinigus. Ji išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo pusės, atidarė dureles ir pradėjo iš kišenės traukti kupiūras. Kiek ištraukė kupiūrų, nežino, nes jas iš karto sudėjo į savo kailinių kišenę (1 t., b. l. 128–130). Taigi baudžiamojo proceso metu S. B. buvo nenuosekli nurodydama, ar ji paėmė pinigus, kurie buvo rasti atlikus jos asmens kratą, su G. A. leidimu, ar be nukentėjusiojo leidimo. S. B. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad minėtus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė jai duoti apklausą atliekanti tyrėja. Teismas apklausė kaip liudytoja 2020 m. gruodžio 18 d. S. B. apklausą atlikusią V. M., kuri patvirtino, kad S. B. davė tokius parodymus, kurie užfiksuoti jos apklausos protokole, kaltinamajai nebuvo daromas spaudimas. Iki procesinio veiksmo atlikimo liudytoja nepažinojo S. B.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąją. Byloje nenustatyta, kad S. B. kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl jai galimai daryto poveikio duodant jai nepalankius parodymus. 2020 m. gruodžio 18 d. apklausos protokolo priede S. B. pasirašytinai patvirtino, kad šiame procesiniame dokumente užfiksuoti jos parodymai, kuriuose perskaitė, yra teisingi. Taigi asmens elgesys, kai jis duoda sau nepalankius parodymus, nors iš tiesų to nebuvo, yra nelogiškas. Teismas taip pat abejoja, ar nukentėjusysis G. A., atsižvelgiant į jo socialinę padėtį (neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis), galėjo duoti savo noru pakankamai nemažą pinigų sumą (90 Eur) vien nupirkti alkoholį, maisto ir cigarečių nepažįstamam asmeniui (S. B.), juolab nenustatyta, kad G. A. pats ar jo prašymu E. K. negalėjo nupirkti minėtų daiktų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje taip pat nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio vietoje buvo kiti du kaltinamieji – R. A. ir R. S.. S. B. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad po pinigų davimo G. A. pradėjo ją grabinėti už kojos, jie pradėjo bartis, kaltinamoji pradėjo garsiai kalbėti, todėl pribėgo R. A., kuris pasakė negrabinėti S. B., o jai – eiti iš čia. Tuo metu R. S. atsisėdo į automobilio galą ir atsigėrė alaus. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė, kad G. A. atliko kokius nors neleistinus veiksmus prieš ją (1 t., b. l. 128–130, 136–137, 138–140), kas, iš tiesų tai buvus, yra nelogiškas elgesys. S. B. toje pačioje pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po pinigų paėmimo prie jos tik priėjo R. A. ir R. S., kurie nebendravo su nukentėjusiaisiais, bei kartu pradėjo eiti iš vidinio kiemo į gatvę (1 t., b. l. 128–130). R. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis, bekalbėdamas su R. S., išgirdo, jog S. B. prie automobilio konfliktuoja (garsiai kalba) su vyrais. R. A. pagalvojo, kad prie S. B. prisikabino, priėjo prie automobilio iš keleivio pusės, kaltinamoji buvo prie vairuotojo, o ant galinės sėdynės atsisėdo R. S.. Vienas nukentėjusysis pradėjo lįsti prie sesers, grabinėjo už kojos. R. A. pasakė jam, kad nustotų, rankas laikytų prie savęs, kartu užrėkė ant S. B., kad išeitų. R. S. bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad, jam besėdint automobilyje, G. A. pradėjo lįsti prie S. B.. Taigi R. A. ir R. S. su S. B. davė prieštaringus parodymus dėl to, kuriuo metu G. A. neva grabinėjo S. B. (pasak kaltinamosios, tai buvo daroma nesant prie automobilio kitiems kaltinamiesiems, o pasak R. A. ir R. S., tai buvo daroma R. A. esant prie automobilio, o R. S. sėdint automobilyje). Be to, iš S. B. parodymų, duotų bylą nagrinėjant teisme, matyti, kad prieš ją neva neleistinus veiksmus atliko automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs G. A., kita vertus, R. A. nebuvo priėjęs prie S. B. ir šio nukentėjusiojo, o buvo priešingoje pusėje – prie automobilio keleivio vietoje sėdėjusio E. K.. R. A. teisme nesugebėjo nurodyti objektyvių priežasčių, kodėl jis stovėjo būtent prie E. K., kuris nieko nedarė prieš S. B., ir nėjo prie G. A. aiškintis situacijos. Toks R. A. elgesys laikytinas nelogišku.
Teismas taip pat nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių R. S. buvo būtina atsisėsti automobilio gale. Pasak kaltinamojo, jis atsisėdo transporto priemonėje, nes lauke buvo nelabai šilta. Kita vertus, teismas abejoja, ar neužvestame automobilyje ir lauke temperatūrų skirtumai itin skiriasi, juolab S. B. ir R. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos, o R. A. papildomai nurodė, kad automobilio keleivio durelių langas buvo pravertas, t. y. lauko oras lengvai pateko į transporto priemonės vidų. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. S. bylą nagrinėjant teisme visiškai pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šis kaltinamasis 2020 m. gruodžio 18 d. pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad, būdamas su S. B. ir R. A., pamatė bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobilį, kuriame sėdėjo du girti vyrai. R. S. atsisėdo automobilyje, ant galinės sėdynės, S. B. atsistojo prie vairuotojo, o R. A. – prie keleivio priekyje. R. S. paprašė vairuotojo duoti pinigų alui. Šis pasakė, kad neduos, pradėjo girtis, kad turi daug pinigų, ir rodė kupiūras. Tuo metu R. S. griebė vyrui, sėdėjusiam vairuotojo vietoje, iš nugaros už rankų, kurias laikė prispaustas prie sėdynės, ir pasakė S. B. ištraukti iš vyro kišenės pinigus. Ši taip ir padarė (2 t., b. l. 88–90). 2021 m. balandžio 26 d. papildomai apklausiamas R. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus. Be to, jis teigė, kad nematė, ką darė R. A. (2 t., b. l. 100–101). Taigi R. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino panaudojęs fizinį poveikį prieš G. A., o tuo metu S. B. paėmė iš jo pinigus. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis davė parodymus būdamas abstinencijos būsenoje, todėl ir pasakė tai, ką pareigūnai norėjo išgirsti. Teismas apklausė kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu R. S. apklausas atlikusią V. M., kuri patvirtino, kad R. S. davė tokius parodymus, kurie užfiksuoti jo apklausos protokoluose, jai kaltinamasis nesukėlė įtarimų, neatsimena, kad R. S. minėtų, kad buvo abstinencijos būsenoje. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį. Byloje nenustatyta, kad R. S. kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl neleistinų jo apklausų. Pastebėtina, kad kaltinamasis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tris kartus skirtingu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 18 d., 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. Nė viename iš apklausų protokolų neužfiksuota, kad R. S. nurodė, kad proceso dokumentuose užfiksuotos jo nurodytos aplinkybės yra neteisingos, jis apklausų metu buvo abstinencijos būsenoje, todėl negali duoti parodymų. Priešingai, kaltinamasis pasirašytinai patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. procesiniuose dokumentuose užfiksuoti jo parodymai, kuriuose perskaitė, yra teisingi.
Šioje byloje yra svarbūs liudytojo S. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jis matė, kaip bylai reikšmingu laiku ir vietoje S. B. buvo prie automobilio pasilenkusi prie vairuotojo pusės ir lyg grūmėsi su asmeniu; prie automobilio keleivio pusės stovėjo R. A., kuris buvo pasilenkęs ir grūmėsi. Priėjęs arčiau liudytojas pamatė, kad automobilio gale sėdi asmuo, kuris spaudė rankomis vairuotoją iš galo, šis muistėsi, o R. A. buvo puse kūnu įlindęs į automobilį, pasilenkęs prie keleivio ir grūmėsi. Kaltinamiesiems pasišalinus, S. B. bendravo su nukentėjusiaisiais, vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo pasakė, kad jam dingo pinigai, o keleivis sakė, kad jo drabužius tikrino. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojo S. B. parodymais ar kad jis būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 70–72). Liudytojas A. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, taip pat parodė, kad jis matė, kaip S. B. atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, buvo pasilenkusi prie vairuotojo ir tikrino kišenes, tuo metu R. S. sėdėjo automobilio gale ir laikė nukentėjusįjį, kad šis nesipriešintų; kitas asmuo (R. A.) atidarė priekines keleivio pusės dureles ir kažką darė pasilenkęs prie keleivio. A. M. bendravo su nukentėjusiaisiais, kurie paaiškino, kad juos laikė (smaugė), pinigai buvo pavogti iš nukentėjusiojo, buvusio vairuotojo vietoje, o iš keleivio niekas nebuvo pavogta. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojo A. M. parodymais ar kad jis būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 74–76). Liudytojų S. B. ir A. M. parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa. Pastebėtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko dienos metu, nenustatyta, kad S. B. ir A. M. objektyviai trukdė kokie nors objektai stebėti nagrinėjamą įvykį, todėl kaltinamųjų gynėjų akcentuotas atstumas, iš kurio liudytojai matė kaltinamųjų daromus veiksmus prieš nukentėjusiuosius, šiuo atveju nėra laikytina aplinkybe, leidžiančia abejoti S. B. ir A. M. parodymų objektyvumu, juolab vienas iš liudytojų – S. B. – nurodė, kad jis, stebėdamas nagrinėjamą įvykį, artėjo prie automobilio, t. y. tarp jo ir automobilio atstumas mažėjo. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina iš dalies anksčiau minėtus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad R. S. griebė vyrui, sėdėjusiam automobilio vairuotojo vietoje, iš nugaros už rankų, kurias laikė prispaustas prie sėdynės, o tuo metu S. B. ištraukė iš vyro kišenės pinigus.
Kaltinamųjų gynėjai baigiamosiose kalbose akcentavo nukentėjusiojo E. K. parodymų, duotų bylą nagrinėjant teisme, nepatikimumą. Šis nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme iš tiesų neatsiminė detaliai nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Kita vertus, teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis buvo apklausiamas teisiamojo posėdžio metu praėjus nemažam laikui po nagrinėjamo įvykio (beveik po vienerių metų), todėl jis dėl objektyvios priežasties galėjo išsamiai neprisiminti nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Be to, nustatyta, kad E. K. yra socialiai pažeidžiamas, nes piktnaudžiauja alkoholiu. Kita vertus, minėtų betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusių liudytojų S. B. ir A. M. parodymais nustatyta, kad prieš abu nukentėjusiuosius buvo naudojamas fizinis poveikis. Be to, tie patys liudytojai iš karto po kaltinamųjų padarytų veiksmų bendravo su nukentėjusiaisiais, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs G. A. nurodė, kad jam dingo pinigai, E. K. drabužiai buvo tikrinami, tačiau niekas nebuvo paimta; jie teigė, kad prieš juos buvo naudojamas fizinis poveikis. Byloje nustatyta, kad abu nukentėjusieji nagrinėjamo įvykio vietoje buvo neblaivūs, tačiau liudytojai S. B. ir A. M. teisme nurodė, kad tokia G. A. ir E. K. fiziologinė būsena netrukdė aiškintis situaciją, suprasti, ką nukentėjusieji pasakojo liudytojams, nukentėjusiųjų paaiškinimai buvo logiški. Taigi liudytojų S. B. ir A. M. matytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės iš esmės sutapo su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltinamųjų padarytų veiksmų prieš juos.
Teismas, atsižvelgdamas į E. K. bylą nagrinėjant teisme duotus nedetalius parodymus, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34–37, 43–45). Teismas apklausė kaip liudytojus E. K. apklausas atlikusius tyrėjus A. Š. (atliko nukentėjusiojo apklausą 2020 m. gruodžio 17 d.) ir V. M. (atliko nukentėjusiojo apklausą 2021 m. kovo 9 d.). Šie liudytojai patvirtino, kad apklausų protokoluose yra užfiksuotos aplinkybės, kurias nurodė E. K.. Liudytojas A. Š. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad E. K. buvo neblaivus, tačiau tai netrukdė atlikti nukentėjusiojo apklausos. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia atlikti asmens, kuris yra neblaivus, apklausą tą pačią dieną, kai buvo galimai padaryta nusikalstama veika, kad operatyviai būtų užfiksuotos tyrimui reikšmingos aplinkybės. Apklausiamo asmens fiziologinė būsena reikšminga tik vertinant tokio asmens parodymų patikimumą. Kaip minėta, liudytojai S. B. ir A. M. teisme nurodė, kad G. A. ir E. K. fiziologinė būsena netrukdė aiškintis situaciją su nukentėjusiaisiais. Teismo vertinimu, E. K. apsvaigimas nuo alkoholio netrukdė ir jį apklausiant tyrėjui A. Š.. Kitoje, t. y. 2021 m. kovo 9 d., apklausoje ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip nagrinėjamo įvykio dieną, t. y. kad jis ir G. A. buvo prispausti prie automobilio sėdynių. Nenustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d. apklausos metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Taigi E. K. parodymai, duoti nagrinėjamo įvykio dieną, kai buvo neblaivus, ir vėliau, iš esmės nesiskyrė. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-208-1073/2021).??? Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui. E. K. teisme iš esmės patvirtino 2021 m. kovo 9 d. apklausos metu duotus parodymus, kuriuos teismas perskaitė įrodymų tyrimo metu. Šio nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turi įtakos sprendžiant dėl liudytojų S. B. ir A. M., tiesiogiai stebėjusių nagrinėjamą įvykį, parodymų patikimumo, t. y. sustiprina teismo vidinį įsitikimą, kad minėtų liudytojų parodymai yra teisingi. Pastebėtina, kad E. K. ir bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad asmuo iš nugaros buvo uždėjęs ranką jam ant krūtinės. Taigi nėra abejonių, kad nukentėjusysis patvirtino, jog jam buvo daromas neleistinas poveikis (prieš jo valią).
Bylą nagrinėjant teisme dėl objektyvios priežasties (dėl mirties) nebuvo galimybės apklausti kitą nukentėjusįjį G. A.. Teismas perskaitė šio nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl anksčiau minėtų priežasčių teismas analogiškai vertina G. A. parodymus kaip formuojančius įsitikinimą, kad liudytojų S. B. ir A. M. parodymai yra teisingi. S. B. gynėjas baigiamojoje kalboje nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiųjų apklausų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, protokolų turinys yra visiškai identiškas. Tai, kad dalis nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių sutampa, savaime nereiškia, kad protokolai buvo perrašyti ienas iš kito. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tiesiogiai nesiremia kaip įrodymais nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl anksčiau aptartų motyvų teismas atmeta R. A., S. B. ir R. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus kaip prieštaraujančius tarpusavyje ir kitiems byloje surinktiems patikimiems įrodymams.
Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji R. A. ir R. S. naudojo fizinį poveikį prieš nukentėjusiuosius, dėl to atėmė jiems galimybę priešintis, o S. B. pagrobė iš G. A. pinigus – 90 Eur. Pažymėtina, kad visų kaltinamųjų atsiradimas ir išsidėstymas, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nebuvo atsitiktinis. Kaltinamieji buvo skirtingose vietose (S. B. – prie automobilio vairuotojo durelių, R. A. – prie priekinių automobilio keleivių durelių, o R. S. – automobilio viduje, ant galinės sėdynės), kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą prieš G. A. ir E. K.. Jų nusikalstami veiksmai buvo koordinuoti ir suderinti tarpusavyje. Sprendžiant dėl kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, nėra svarbu, kad jie itin detaliai būtų aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, visi kaltinamieji veikė kaip vykdytojai, todėl jie atsako už bendrai padarytus nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, nėra būtina, kad visi kaltinamieji būtų neteisėtai įgiję svetimą turtą. Šiuo atveju S. B. neteisėtai įgijo G. A. pinigus bendromis pastangomis su R. A. ir R. S. (šių kaltinamųjų veiksmai buvo svarbūs darant bendrą nusikalstamą veiką). Visi kaltinamieji buvo netoli vienas kito, todėl nėra abejonių, kad R. A. ir R. S. suprato, jog S. B. grobia svetimą turtą, ir neprieštaravo tam.
S. B. pagrobus svetimą turtą, visi kaltinamieji pradėjo šalintis iš nagrinėjamo įvykio vietos, tačiau jie netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taigi laikytina, kad jie nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl pripažintina, kad kaltinamieji pasikėsino padaryti plėšimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamiesiems taip pat inkriminuota, kad S. B., be kita ko, pagrobė dvi G. A. vardu išduotas banko „Swedbank“ mokėjimo korteles, „Vilniečio“ kortelę, G. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT 15500“, 25 Eur vertės. Pirmiausia, teismas pažymi, kad plėšimo (BK 180 straipsnis) dalykas yra ekonominę vertę turintys daiktai. Todėl iš kaltinimo šalintini kaltinamiesiems inkriminuoti dokumentai (asmens tapatybės kortelė, „Vilniečio“ kortelė) ir banko mokėjimo kortelės, nes jie nėra plėšimo dalykas, juolab kaltinime nenurodyta minėtų daiktų vertė. Teismas taip pat pripažįsta, kad byloje neįrodyta, jog iš G. A. buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT 15500“. 2020 m. gruodžio 17 d. atlikus kaltinamosios S. B., sulaikytos netrukus po plėšimo darymo, asmens kratą, nenustatyta, kad ji turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT 15500“ (asmens kratos protokolas, 1 t., b. l. 107–115). Atlikus kitų kaltinamųjų kratą, taip pat nerastas minėtas daiktas (2 t., b. l. 3–7, 72–76). Taigi nė vienas iš kaltinamųjų nedisponavo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung GT 15500“, nors akivaizdu, kad didelė tikimybė, jog netrukus po plėšimo darymo sulaikyti kaltinamieji disponuotų šiuo daiktu. Pats G. A. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo visiškai nuoseklus, koks iš jo galimai mobiliojo ryšio telefonas buvo pagrobtas – „Nokia“ ar „Samsung GT 15500“ (1 t., b. l. 54–56, 62– 64). Esant tokioms aplinkybėms, teismas šalina iš kaltinimo mobiliojo ryšio telefono pagrobimą iš G. A.. Kita vertus, minėtų aplinkybių pašalinimas neturi reikšmės kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, nes byloje įrodyta, kad kaltinamieji pasikėsino pagrobti 90 Eur.
Taigi byloje įrodyta, kad R. A., S. B. ir R. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2020 m. gruodžio 17 d. apie 14.11 val. vidiniame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), R. A. atidarė automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės dureles, griebė iš nugaros nukentėjusiajam E. K., sėdinčiam priekinėje keleivio sėdynėje, už krūtinės ir prispaudė jį prie sėdynės atlošo, tuo pačiu metu R. S., sėdėdamas ant automobilio galinių sėdynių griebė iš nugaros nukentėjusiajam G. A., sėdinčiam priekinėje vairuotojo sėdynėje, už rankų ir prispaudė jį prie sėdynės atlošo, tokiu būdu bendrais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiesiems E. K. ir G. A. priešintis, po to, S. B. iš nukentėjusiojo G. A. striukės vidinės dešinės pusės užsegamos kišenės ištraukė 90 Eur grynųjų pinigų, po to, apieškojo E. K. kišenes, tačiau nieko vertingo jose nerado, tokiais savo bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti nukentėjusiesiems E. K. ir G. A. priklausantį turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
R. A., S. B. ir R. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas R. A., S. B. ir R. S. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – R. A., S. B. ir R. S. tyčia (tiesiogine tyčia) pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pasikėsinta padaryti nusikalstamą veiką iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų veiksmų prieš nukentėjusiuosius pobūdį, pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertę.
R. A., S. B. ir R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. B. ir R. S. atsakomybę sunkina tai, kad jie pasikėsino padaryti nusikaltimą būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau jo teistumas išnykęs (4 t., b. l. 67). Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, beveik visi jo padaryti nusižengimai, susiję su važiavimu keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, paskirtos baudos nesumokėtos (4 t., b. l. 47–65). R. A. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, be to, praeityje oficialiai niekada nedirbo (2 t., b. l. 64), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą joje registruotas tik 2014 m. (2 t., b. l. 63). Taigi jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti R. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje nustatytą arešto bausmę.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskiriant 50 parų arešto bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. A. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes visų pirma kaltinamasis anksčiau neteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, R. A., kuris šiuo metu yra laikomas neteistu, nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad R. A. itin piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, jis pasikėsino padaryti turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu; minimalus terminas – 3 mėnesiai, maksimalus terminas – 1 metai (BK 75 straipsnio 1 dalis)).
Teismas, atidėdamas R. A. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. A. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) 8 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (4 t., b. l. 79– 83). Pastebėtina, kad šiame nuosprendyje įrodytą nusikalstamą veiką S. B. padarė praėjus 11 mėnesių po to, kai ji 2020 m. sausio 18 d. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. S. B. ankstesni teistumai daugeliu atveju taip pat buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Kaltinamoji daug kartų bausta administracine tvarka, be kita ko, už smulkią vagystę, už administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais, paskirtos baudos nesumokėtos (4 t., b. l. 68–78). S. B. individualią veiklą vykdė vos dvi savaites, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., o iki tol paskutinį kartą oficialiai dirbo 2003 m. vos šešias dienas (1 t., b. l. 180), registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. sausio 21 d. (1 t., b. l. 179). Taigi ji nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. B. nusikalto ne atsitiktinai, jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad S. B. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jai teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandžiusi gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, ji pasirinko priešingą elgesio variantą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti S. B. skiriant švelnesnę bausmę. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamoji turi anūką, dukras ar turi ateities planų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. B. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) itin daug kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (4 t., b. l. 35–46). Pastebėtina, kad šiame nuosprendyje įrodytą veiką R. S. padarė praėjus 11 mėnesių po to, kai jis 2020 m. sausio 31 d. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. R. S. ankstesni teistumai daugeliu atveju taip pat buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Kaltinamasis vien per pastaruosius vienerius metus daugiau kaip 40 kartų baustas administracine tvarka, beveik visi jo padaryti nusižengimai, susiję su važiavimu keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, taip pat baustas už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (4 t., b. l. 18–34). Anksčiau R. S. baustas taip pat itin daug kartų administracine tvarka (3 t., b. l. 103–112). R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, be to, praeityje oficialiai niekada nedirbo (2 t., b. l. 170), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą joje registruotas tik 2017 m. sausio mėn. (2 t., b. l. 169). Taigi jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku vartojo narkotines medžiagas. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. S. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad R. S. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė ir vis nusikalsdavo. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. S. skiriant švelnesnę bausmę. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis turi ateities planų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. S. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 7 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 1 mėnesiui. Švelnesnės bausmės dalis pridėtina atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju S. B. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ji padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. S. B., darydama nusikalstamą veiką, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), nusikalto praėjus neilgam laikui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį. Ji daug kartų bausta administracine tvarka. S. B., būdama laisvėje, neturi realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. B. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, ji yra pavojinga visuomenės narė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. S. taip pat yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. R. S., darydamas nusikalstamą veiką, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), nusikalto praėjus neilgam laikui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį. Jis vien per paskutinius penkerius metus baustas daugiau kaip 400 kartų administracine tvarka. R. S., darydamas nusikalstamą veiką, neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, „Sodros“ duomenimis, apskritai nėra turėjęs oficialaus darbo, turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. Kiti klausimai
R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 23–24). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
R. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 14 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.50 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 11–12, 13). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
S. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131–132). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina.
S. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 14 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.02 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 116–118, 119). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m rugsėjo 23 d. nutartimi R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.
R. S. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. R. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
R. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 14 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 15.31 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 79–80, 81), taip pat laikinai sulaikytas 2021 m. spalio 13 d. 21.30 val. (3 t., b. l. 118–119), ir nuo 2021 m. spalio 15 d. suimtas. Šis taikyto laikino sulaikymo ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
1) 3 vnt. vokų, tuščius plastikinį uždaromą maišelį ir ampulę, metalinį šaukštelį ir plastikinį uždaromą maišelį su 8 vnt. tablečių, esančius voke, nutarimu priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, pagal 2021 m. sausio 19 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002378 (1 t., b. l. 93–95);
2) peilį, esantį voke, nutarimu priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, pagal 2021 m. kovo 1 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002414 (1 t., b. l. 96–98).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 507 Eur už R. A. gynusio advokato darbo užmokestį, taip pat 2021 m. gruodžio 10 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 458,04 Eur už R. S. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad tarp kaltinamųjų parodymų yra prieštaravimų, todėl jiems gynėjai buvo privalomi BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, juolab R. S. byloje yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, kaltinamieji oficialiai nedirba, nėra duomenų, kad jie turi pakankamai lėšų, kad galėtų apmokėti minėto dydžio antrinės pagalbos išlaidas. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.
Byloje civilinių ieškinių nepareikšta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. A. (R. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų areštą.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. A. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Jei R. A. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną galutinę arešto bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 14 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.50 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
S. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. B. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti S. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 14 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.02 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 7 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.
Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti:
1) laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 14 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 15.31 val. (dvi dienas), laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo metu (nuo 2021 m. spalio 13 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
2) atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.
R. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
1) 3 vnt. vokų, tuščius plastikinį uždaromą maišelį ir ampulę, metalinį šaukštelį ir plastikinį uždaromą maišelį su 8 vnt. tablečių, esančius voke, nutarimu priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20, pagal 2021 m. sausio 19 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002378;
2) peilį, esantį voke, nutarimu priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20, pagal 2021 m. kovo 1 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002414.
Iš R. S. ir R. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (R. S. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.