Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems V. N. ir Ž. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal S. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT KPR (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas S. G. 2006m. lapkričio 9 d. surašė ATP protokolą Nr.E503450 už tai, kad ši nevykdė reikalavimo laukti maršrutinio transporto tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – ant šaligatvio ar kelkraščio, atidarė sustojusios transporto priemonės dureles, dėl ko kliudė gretimoje juostoje važiavusį automobilį, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 94, 192 punktų reikalavimus (b.l.8).

Nukentėjusioji Ž. T. paaiškinime policijai (b.l.16) teigė, kad įvykio dieną ir laiku ji nedideliu greičiu judėjo Pylimo gatvės pirmąja eismo juosta link Pamėnkalnio gatvės, kai pajuto smūgį į savo automobilio kairiąją pusę nuo mikroautobuso durelių, per kurias į jį įsilaipino moteris. Tuomet ji sustojo.

Nukentėjusysis V. N. paaiškinime policijai (b.l.15) teigė, kad jo vairuotas mikroautobusas dėl kamščio stovėjo Pylimo gatvės vidurinėje juostoje, jam iš dešinės stovėjo Fiat, kai į mikroautobusą belipanti panelė bandė uždaryti jo dureles, šis Fiat pajudėjo ir užkabino mikroautobuso dureles.

Ž.T., bylą nagrinėjant teisme apklausta liudytoja (ATPK 273 str. 3 d.), skundą prašė atmesti, teigė nepamenanti, ar neuždarytų mikroautobuso durelių „užkabinimo“ metu dar stovėjo ar jau judėjo. Negalėjo tiksliau apibūdinti to momento, kuomet pareiškėja lipo į mikroautobusą, neprisiminė, kiek mikroautobuso dešinėje pusėje iš viso yra durelių, per kurias dureles- prie vairuotojo esančias ar kitas- lipo pareiškėja.

Nukentėjusysis V. N., bylą nagrinėjant teisme, apklaustas liudytoju (ATPK 273 str. 3 d.), sprendimą paliko teismo nuožiūrai, paaiškino, kad pareiškėja lipo į kamštyje stovintį automobilį, ji stovėjo ant pakopos ar jau pačiam mikroautobuse ir norėjo uždaryti dureles, kai tuo momentu Fiat vairuotoja pradėjo važiuoti. Jo nuomone, jai turėjo gerai matytis, kad į mikroautobusą lipa keleivė, vairuoti saugiau- t.y. nepradėti važiuoti. Formaliai pareiškėja pažeidė KET, nes įlipti į visuomeninį transportą galima stotelėse arba nuo šaligatvių.

Teisėja, įvertinusi skundo motyvus, ištyrusi rašytinius įrodymus ir išanalizavusi pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 131 str. 4 dalis, už kurioje nurodytos veikos padarymą nubausta pareiškėja, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pėsčiųjų, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Administracinis kaltinimas ATP protokolu (b.l.8) pareiškėjai suformuluotas už tokius KET pažeidimus: maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – ant šaligatvio ar kelkraščio (94 punktas); draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams (192 punktas).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja neneigia, jog maršrutinio autobuso laukė ne tam skirtoje vietoje, tačiau nemano, jog tai lėmė automobilių apgadinimus, t.y., savo kaltę neigia tuo, jog tarp jos laukimo ne vietoje ir padarytos žalos (automobilių apgadinimo) nėra priežastinio ryšio, o draudimas atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles jai netaikytinas.

KET 11 punktas eismo dalyvį apibūdina kaip asmenį, dalyvaujantį kelių eisme, ir juo yra vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Gi pėsčiasis, anot KET 30 punkto, yra asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Keleivio sąvoka KET išties neduota, tačiau keleivis tuo pačiu visada yra ir pėstysis, o keleiviu jis tampa tik tuomet, kai naudojasi ar siekia pasinaudoti keleivinio ar kitokia transporto priemone, pats jos nevairuodamas. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėja neteisi, teigdama, jog KET 192 punktą, kuris patalpintas XVII skyriuje „Sustojimas ir stovėjimas“, gali pažeisti tik vairuotojas. Atvirkščiai, šį reikalavimą gali pažeisti visi eismo dalyviai (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), o analogiškos nuostatos nurodymas taisyklėse prie pėsčiųjų ir keleivių pareigas nustatančių skyrių būtų aiškiai perteklinis, juolab, kai KET 53 punkte įtvirtinta bendra eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, veikai pagal ATPK 131 str. 4 dalį kvalifikuoti, būtina įrodyti tokį eismo dalyvio (šiuo atveju- pėsčiojo arba keleivio) padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, jog tarp jos laukimo ne vietoje ir apgadinimų nėra priežastinio ryšio, nes šiuo atveju ne jos laukimas nenustatytoje tam reikalui vietoje galėjo sukelti, sukėlė ar nesukėlė abiejų transporto priemonių sugadinimą. Aptariamoje situacijoje pareiškėjos, kaip eismo dalyvės, siekusios pasinaudoti maršrutinio taksi paslaugomis, taigi, keleivės elgesį reglamentuoja ne KET 94, bet 97 punktas, anot kurio iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš šios teisės normos neimperatyvios konstrukcijos, ji keleiviui įlipti į važiuojamoje dalyje besirandančią transporto priemonę, kaip ir buvo šiuo atveju, iš esmės nedraudžia, tačiau tokiam įlipimui kelia dvi sąlygas: 1) jei leidžiamoje vietoje to padaryti neįmanoma; 2) ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taigi, teismo nuomone, KET 97 ir 192 punktų reikalavimų nepaisymas, jei jis tapo tiesiogine eismo įvykio ir jo metu padarytų apgadinimų priežastimi, gali būti pagrindu patraukti eismo dalyvį (šiuo atveju - pėstįjį arba keleivį) administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 str. 4 dalį.

Buvo minėta, kad pareiškėja ir mikroautobuso vairuotojas ir paaiškinimuose, ir teisme teigė, kad Fiat vairuotoja, prieš tai stovėjusi automobilių sankaupoje, ėmė judėti į priekį tuomet, kai pareiškėja jau buvo atidariusi mikroautobuso dureles, praktiškai įlipusi į jį, nes siekė uždaryti keleivių įlipimui skirtas dureles, gi nukentėjusioji Ž.T. teisme nepatvirtino, kad pareiškėja į mikroautobusą lipo jai važiuojant, todėl teismas daro išvadą, kad pastaroji judėti ėmė tuomet, kai pareiškėja, iš esmės jau įlipusi į mikroautobusą, norėjo uždaryti dureles. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajai, jei ji buvo atidi, pareiškėjos elgesys (lipimas į mikroautobusą) turėjo būti gerai matomas, nes R.T.radosi pirmoje eismo juostoje, kairėje automobilio pusėje, o pareiškėja į mikroautobusą lipo iš dešinės jo pusės, t.y., sprendžiant iš eismo įvykio schemos (b.l.12), turėjo būti visai netoli nukentėjusiosios. Net ir padarius prielaidą, kad pareiškėja į mikroautobusą lipo nenustatytoje vietoje, tai nukentėjusiosios kaip vairuotojos neatleidžia nuo pareigos laikytis visų atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Gi pareiškėja aptariamoje situacijoje turėjo galimybę laukti, kol stabdomas šis ar kitas taksi persirikiuos prie šaligatvio, tačiau to dėl skubėjimo nedarė, antra vertus, turėjo suprasti, kad toks jos elgesys gatvėje yra ne tik kad nesaugus jai pačiai, bet ir trukdo kitiems eismo dalyviams, nes, pajudėjus automobilių eilei, tebestovinti ir laipinanti keleivius transporto priemonė bus kliūtis. Tad teismas tokioje situacijoje mano buvus priežastinį ryšį ne tarp pareiškėjos KET pažeidimų (KET 97 ir 192 punktų) ir automobiliams padarytų apgadinimų, bet tarp pačios nukentėjusiosios Ž.T. neatsargaus vairavimo ir galimo KET 53, 64, 145 punktų reikalavimų nepaisymo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog byloje surinkti pakankami S.G.kaltės, padarius ne ATPK 131 str. 4 dalyje, o ATPK 131 str. 5 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymai.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 3 dalimi ir įvertinus, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, o veika- įrodyta, teismas turi teisę pats pakeisti pažeidimo kvalifikaciją ir, atsižvelgęs į lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskirti ją atitinkančią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės 2006-11-09 nutarimą Nr.E503450, kuriuo S. G. 100 Lt bauda, panaikinti. S. G. (asm. k. duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius ATPK 131 str. 5 dalyje numatytą veiką, ir skirti jai 15 Lt baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.