Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-992/2009 m.

2009 m. lapkricio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo E. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2600 litu) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d., E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise – laikyti ir nešioti šaunamaji ginkla ir šaudmenis – 1 metams 6 menesiams.

Aprašomoji dalis

nustate:

E. A. nuteistas už tai, kad pažeide teisetai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir del to sudare salygas neteisetai juo pasinaudoti, o butent: jis 2007 m. lapkricio 8 d. apie 22.50 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, nešdamas ryšulius del nusikalstamo nerupestingumo pamete rankine, kurioje buvo jam teisetai išduotas šaunamasis ginklas „Glock 17“, Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo E. A. pažeide LR ginklu ir šaudmenu istatymo (2005-05-12 istatymo Nr. IX-705 redakcija) 32 str. 3 d. nuostata, kad ginklu, šaudmenu savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti ju saugojima, ir sudare salygas kitam asmeniui neteisetai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.

Nuteistasis E. A. pabrežia, jog Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 34 straipsnis ginklo naudojima apibrežia kaip tiesiogines ginklo paskirties realizavima, t.y. šuvio atlikima. Todel, apelianto manymu, BK 255 str. 1 d. dispozicijos formuluote „... del to sudare salygas kitam asmeniui neteisetai jais pasinaudoti...“ negali buti traktuojama kaip hipotetine prielaida apie galimybe kada nors panaudoti ginkla. Be to ginklu laikymo ar nešiojimo taisykliu pažeidimas pats savaime suponuoja tikimybe, kad kitas asmuo gali užvaldyti neatidžiai laikoma ginkla ir juo pasinaudoti. Taciau baudžiamoji atsakomybe kyla tuomet, kai atsiranda konkrecios pasekmes, t.y. kai del neatidžiu asmens veiksmu jo ginklas užvaldomas kito asmens, kuris neteisetai juo pasinaudoja. Kitaip aiškinant baudžiamaji istatyma, nusikalstami padariniai, t.y. „salygos pasinaudoti“ nera konkretizuoti, o tai neatitinka teises aktams keliamu reikalavimu ir sudaro pagrinda kreiptis i Konstitucini Teisma del šiuo metu galiojancios BK 255 str. 1 d. redakcijos atitikimo konstituciniam teisines valstybes principui.

Teismo posedyje nuteistojo E. A. gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokuroras praše nuteistojo E. A. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Šaunamojo ginklo turejimas suponuoja pareiga jo savininkui ar naudotojui laikytis tiek specialiu nustatytu elgesio su ginklu taisykliu, tiek ir bendruju saugumo taisykliu, su teisetai turimu šaunamuoju ginklu elgtis rupestingai ir atsargiai, kad kitiems asmenims del to nesusidarytu salygos neteisetai tuo ginklu pasinaudoti ar kad jis nebutu prarastas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. atsako tas, kas pažeide teisetai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenu, sprogmenu ar sprogstamuju medžiagu laikymo taisykles ir del to sudare salygas kitam asmeniui neteisetai jais pasinaudoti.

Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, jog ginklu, šaudmenu savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti ju saugojima.

Nuteistasis E. A. neneige, jog tinkamai nepasirupino teisetai laikomo šaunamojo ginklo „Glock 17“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimu. Jis paaiškino, jog 2007-11-08 apie 23 val. kartu su drauge grižo namo. Iš automobilio i buta jis nešesi daug daiktu, todel rankine, kurioje buvo šaunamasis ginklas, galejo pamesti pakeliui (b.l. 116).

Liudytojas policijos pareigunas patvirtino, jog E. A. priklausancia rankine, kurioje be kitu daiktu buvo pistoletas „Glock 17“, Nr. (duomenys neskelbtini), jis rado prie iejimo i (duomenys neskelbtini) nama ant žalios vejos kampo arciau pesciuju tako (b.l. 120-121).

Taigi faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog E. A. šaunamaji ginkla pamete gatveje ir paliko ji be jokios priežiuros, nors nešiodamas ginkla privalejo ji saugoti arba laikyti namuose metalineje vidine spyna užrakinamoje dežeje (seife), kaip kad ipareigoja jau mineta LR ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 32 str. 3 d. nuostata. Šis istatyme itvirtintas saugumo reikalavimas E. A. neabejotinai buvo žinomas, nes 1995 metais Tarptautines policijos asociacijos Lietuvos nacionaliniame skyriuje jis išklause kursus del šaunamojo ginklo savigynai isigijimo, laikymo, nešiojimo bei naudojimo ir tais paciais metais Vilniaus miesto VPK išlaike egzamina del šaunamojo ginklo savigynai isigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo (b.l. 25). Taciau nuteistasis mineto reikalavimo nevykde – teisetai igyta šaunamaji ginkla pamete gatveje, o grižes namo jo net nepasigedo, t.y. nesaugiai šaunamaji ginkla laike ir nešiojo. Esant šioms aplinkybems, kolegija daro išvada, jog apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad E. A. netinkamai vykde Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 32 str. 3 d. itvirtinta pareiga užtikrinti ginklu ir šaudmenu saugojima.

Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymas reglamentuoja, kad fizinio asmens teisetai turimas šaunamasis ginklas turi buti nešiojamas ir laikomas saugiai. Taigi minetame istatyme taip pat suponuotos ginklo laikymo ir nešiojimo taisykles, kuriu pažeidimas nuteistajam pagristai yra inkriminuotas, nes jis ginklo saugumo neužtikrino. Todel E. A. apeliacinio skundo argumentas, jog jam neinkriminuotas joks ginklo saugojimo ar nešiojimo taisykliu pažeidimas, yra atmestinas kaip nepagristas.

Atsakomybe už šaunamojo ginklo ir šaudmenu saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykliu pažeidima yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. ir ATPK 196 str. 3 d. Administracine atsakomybe už šaunamojo ginklo ir šaudmenu saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykliu pažeidima kyla tuomet, kai asmuo, pažeides šias taisykles, nesudaro salygu kitam asmeniui neteisetai pasinaudoti teisetai turimu šaunamuoju ginklu ar šaudmenimis. Pavyzdžiui, šaunamaji ginkla nešioja neturedamas su savimi leidimo ji nešiotis arba neblaivus ir pan. Baudžiamoji atsakomybe kyla tuomet, kai del šaunamojo ginklo ir šaudmenu saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykliu pažeidimo sudaromos salygos kitam asmeniui neteisetai pasinaudoti šiuo šaunamuoju ginklu ir (ar) šaudmenimis. Atkreiptinas demesys, jog atsakomybei pagal BK 255 str. 1 d. pakanka vien tik salygu sudarymo, kad kiti asmenys galetu pasinaudoti šaunamuoju ginklu ar šaudmenimis. Baudžiamasis istatymas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nereikalauja, kad šaunamuoju ginklu butu pasinaudota pagal paskirti, t.y., kad iš ginklo butu iššauta. Toks baudžiamojo istatymo aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 21006-11-28 nutartyje Nr. 2K-614/2006. Kitaip traktuoti Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudeti nera jokio pagrindo.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu, nuteistasis E. A. teisetai laikoma šaunamaji ginkla su šaudmenimis pamete gatveje, prie iejimo i (duomenys neskelbtini) nama, t.y. viešoje vietoje, kur neribotai gali lankytis kiti asmenys. 2008-11-18 specialisto išvada Nr. 11-2921(08) tvirtina, jog E. A. priklausantis ginklas buvo tvarkingas ir tinkamas šaudyti, o kartu su ginklu rasti 15 vnt. šoviniu – tinkami šaudyti iš šio ginklo (b.l. 20-23). Visos šios aplinkybes patvirtina, jog nuo to momento, kai E. A., nešdamas daiktus iš automobilio, gatveje pamete rankine su šaunamuoju ginklu, iki ji surado policijos pareigunai, bet koks praeivis galejo ši šaunamaji ginkla surasti ir juo neteisetai pasinaudoti net ir nusikalstamais tikslais. Ta aplinkybe, kad už akiu tam užbego policijos pareigunai, atsitiktinai surade E. A. priklausanti šaunamaji ginkla, nepaneigia to fakto, kad nuteistojo veiksmais, paliekant nustatytoje vietoje šaunamaji ginkla, buvo sudarytos visos salygos juo naudotis kitiems asmenims.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas E. A. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d., nes pastarasis pažeide teisetai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir del to sudare salygas kitam asmeniui neteisetai juo pasinaudoti.

Skirdamas nuteistajam E. A. bausme apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininko asmenybe.

E. A. padare neatsargu baudžiamaji nusižengima. Jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. E. A. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Ju, kolegijos manymu, ir nera. Esant šiu aplinkybiu visumai, apylinkes teismo nuteistajam paskirta bauda, kuri savo dydžiu yra mažesne už Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 1 p. nustatyta šios bausmes, skiriamos už baudžiamaji nusižengima, vidurki, tikrai nera per griežta.

Atsižvelgiant i tai, jog E. A. nusikalstama veika padare neatsargiai elgdamasis su šaunamuoju ginklu, apylinkes teismas pagristai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d., paskyre nuteistajam baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise laikyti ir nešioti šaunamaji ginkla ir šaudmenis 1 metams 6 menesiams.

Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti apylinkes teismo nuosprendi del nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo E. A. apeliacini skunda atmesti.