- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-316-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02706-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti, suinteresuotas asmuo byloje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo termino praleidimo priežastį pripažinti svarbia, atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikėjo paveldėtojams, patvirtinti 8 546,82 Eur dydžio turtinį reikalavimą palikėjo E. K. paveldėtojams.
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – Fondo valdybos Vilniaus skyrius) pareiškime nurodė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriuje E. K. nuo 2013-09-06 iki (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip draudėjas, vykdantis individualią veiklą, veiklos rūšys—vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas. E. K. (duomenys neskelbtini) mirus, Fondo biudžetui 2019-10-30 liko 8 546,82 Eur įsiskolinimas—324,90 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus, 1 677,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už savarankiškai dirbantį asmenį ir 6 544,00 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbantį asmenį. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 (aktuali redakcija iki 2019-12-31) 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės pirmos dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Deklaracijos GPM308 forma turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų gegužės pirmos dienos. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019-02-07 gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) raštą Nr. (7.1 E) 46-MPD—1422 dėl E. K. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo bei sumokėjimo mokestinio patikrinimo rezultatus. Fondo valdybos Vilniaus skyrius iš VMI gautų duomenų pagrindu, vadovaudamasis duomenų apie apdraustuosius bei draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, XI skyriaus nuostatomis, išnagrinėjo draudėjo E. K. vykdančio individualią veiklą, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje (toliau – Registras) įrašytus duomenis bei draudėjo byloje sukauptus dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje įrašytus duomenis bei pagal VMI 2019-02-07 raštą Nr. (7.1 E) 46-MPD-1422 „Dėl informacijos pateikimo“ tikslino draudėjo E. K., vykdančio individualią veiklą, duomenis ir 2019-03-04 priėmė sprendimą Nr. VRE SPI-271 dėl duomenų tikslinimo. Patikslinti priskaičiuoti duomenys įkelti į Registrą 2019 metų antrą ketvirtį. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius neturėjo galimybės įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio numatytos pareigos kreiptis į notarą per tris mėnesius dėl kreditorinio reikalavimo. Minėtos aplinkybės vertintinos kaip itin svarbios, dėl to yra pagrindas pripažinti, kad kreditorius Fondo valdybos Vilniaus skyrius terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenimis nuo 2019-02-27 K. K. ir A. K. yra E. K. palikimą priėmę asmenys. E. K. turtą paveldėjo jo sutuoktinė K. K. ir nepilnametis sūnus A. K.. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019-08-13 visais žinomais adresais išsiuntė K. K. raštą Nr. (8.1) DV S-57443 dėl E. K., vykdančio individualią veiklą, skolos sumokėjimo. Per rašte nustatytą terminą įsiskolinimas sumokėtas nebuvo, prašymas dėl įmokų atidėjimo nebuvo gautas. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje 2019-08-29 buvo gautas K. K. atsakymas, kuriuo ji informavo, kad sumokėti skolą nesutinka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad informaciją iš VMI dėl atlikto patikrinimo ir nustatyto 8 546,82 Eur priemokos sumokėjimo, Fondo valdybos Vilniaus skyrius sužinojo praėjus CK 5.63 straipsnyje nustatytam terminui, dėl to, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuomone, termino praleidimo priežastis svarbi ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai kreditoriniam reikalavimui pateikti. Todėl prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą bei patvirtinti turtinį reikalavimą palikėjo paveldėtojams.
Pareiškėjo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė V. T. 2019-12-18 teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus prašyme nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2019-02-07 iš VMI gavo E. K. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo mokestinio patikrinimo rezultatus. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis patikrinimo rezultatais, 2019-03-04 priėmė sprendimą dėl duomenų tikslinimo. Pagal VMI pateiktą aktą E. K., kaip draudėjas vykdantis individualią veiklą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pagal VMI pateiktą aktą nuo 2018-01-01 iki (duomenys neskelbtini) privalėjo sumokėti 8 546,82 Eur. Patikslinimus priskaičiuotų įmokų Fondo valdyba Vilniaus skyrius daro vieną kartą per ketvirtį, taigi visos pagal VMI aktą priskaičiuotos įmokos buvo įkeltos į sistemą 2019 metų antrame ketvirtyje. Ketvirčiui pasibaigus Fondo valdyba užbaigia balansus, uždaro visus rezultatus ir rodiklius. Todėl šios įmokos kaip skolos buvo matyti 2019 metų trečiame ketvirtyje. Kadangi įmokos buvo įkeltos antrame ketvirtyje, o VMI aktas gautas 2019-02-07, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius neturėjo galimybės įvykdyti CK 5.63 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis į notarą per trijų mėnesių laikotarpį. Nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos, kaip itin svarbios. Testamentų registro duomenimis nuo 2019-02-27 K. K. ir A. K. yra E. K. palikimą priėmę asmenys. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019-08-13 informavo K. K. apie jos žuvusio sutuoktinio skolas ir skolų sumokėjmo galimybę. Per rašte nustatytą terminą įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, prašymas atidėti skolos sumokėjimo terminą negautas. Įstatymas numato, kad kreditoriui trijų mėnesių terminas gali būti pratęstas jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo ne daugiau kaip treji metai. Todėl prašo terminą dėl svarbių priežasčių atnaujinti ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Sutuoktinis E. K. užsiėmė individualia veikla, vykdė vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų montavimo ir įrengimo darbus. E. K. (duomenys neskelbtini) žuvo autoįvykio metu, jo turtą paveldėjo ji su sūnumi A. K.. Priimant palikimą jokie sutuoktinio kreditoriai nei jai, nei notarui kreditorinių reikalavimų nepareiškė. Jeigu būtų žinojusi, kad sutuoktinis turi kreditorių, būtų įvertinusi skolų dydį ir sprendusi dėl palikimo atsisakymo arba jį būtų priėmusi pagal apyrašą. Kreditorių reikalavimai pareikšti po šio termino pasibaigimo, kas apsunkina jos padėtį ir sudaro galimybę apgauti palikimą priėmusį įpėdinį. Šiuo atveju trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini), pasibaigė 2019-01-20, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019-11-08, t. y. praėjus daugiau negu metams nuo termino pradžios. Pareiškėjas apie E. K. mirtį sužinojo automatiškai, kai tik mirties faktas buvo įregistruotas. Be to, E. K. vertėsi individualia veikla, turėjo samdomų darbuotojų, todėl kiekvieną mėnesį jis pareiškėjui už save ir samdomus darbuotojus mokėjo įmokas bei teikė nustatytos formos deklaracijas apie apdraustuosius darbuotojus, kurias privaloma teikti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Todėl pareiškėjas jau 2018 metų lapkričio mėnesį žinojo, kad deklaracijos apie apdraustuosius už 2018 metus nepateiktos ir yra skola, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
Suinteresuoto asmens K. K. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti, paaiškino, kad nėra pagrindo atstatyti terminą. Pagal suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose šiuo klausimu pasisakyta, kad praleistas terminas atstatomas tik esant aplinkybėms, kurios objektyviai sutrukdė kreiptis kreditoriniam reikalavimui pareikšti. CK 5.63 straipsnis numato trijų mėnesių senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl skolų. Šiuo atveju pareiškėjas apie E. K. mirtį sužinojo iš karto, kai buvo užregistruotas mirties faktas, šią aplinkybę pripažino pareiškėjo atstovė. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, E. K. vykdė individualią veiklą, o skola kildinama iš jo veiklos. Iš pareiškėjo pateiktų į bylą dokumentų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, jog atitinkamas struktūrinis padalinys informavo pareiškėją, kad E. K. miręs, kad jis turėjo samdomų darbuotojų, su kuriais nutraukiamos darbo sutartys, priskaičiuojamos įmokos. Po mirties fakto ši informacija pareiškėjui buvo iš karto žinoma ir jis galėjo informuoti suinteresuotą asmenį ar notarą, kad yra kreditorius, tuomet suinteresuotas asmuo būtų apsisprendęs, ar priimti palikimą. K. K. kreipėsi į notarą, nesulaukusi jokių kreditorių pretenzijų, palikimą priėmė su sūnumi. Procedūrai buvo reikalingas teismo leidimas, todėl ji užtruko, tačiau per tą laiką jokių pretenzijų negavo. Praėjus metams, K. K. sužinojo, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas. 2019 metų rugpjūčio mėnesį buvo gautas raštas, į kurį atsakyta per nustatytus terminus. Neginčijamas faktas, kad pareiškėjas vėliausiai 2018 metų lapkričio mėnesį sužinojo, jog yra kreditorius ir E. K. skolingas pagal individualią veiklą. Kaip teigė pareiškėjo atstovė, skola paaiškėjo 2019 metų kovo mėnesį gavus VMI sprendimą. Nuo kovo mėnesio buvo pakankamai laiko kreiptis į teismą, o ne laukti 2019-11-08. Terminas praleistas daugiau nei metai laiko nuo mirties, objektyvių priežasčių pareiškėjo atstovė negalėjo nurodyti, vienintelis argumentas, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų gavęs iš VMI pranešimą apie paskaičiuotą skolą. VMI sprendimas nėra atskaitos taškas, nuo kurio būtų galima skaičiuoti terminą. Pagal įstatymą terminas yra trys mėnesiai ir tik dėl objektyvių priežasčių terminas gali būti atstatytas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pažymėtina, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą—tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, pirmoje dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Nurodytina, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas—suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal pastarojo straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos (CK 5.63 straipsnis) sistemiškai susijusios su teisės normomis, reglamentuojančiomis įpėdinių teisių įgyvendinimą. Remiantis CK 5.50 straipsnio pirma dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Minėta, kad neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), o asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo.
CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo.
Byloje nustatyta, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo sutuoktinė K. K. 2018-11-22 priėmė palikimą, sūnus A. K. 2019-02-27 priėmė palikimą. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019-11-08 pateikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti, t. y. praėjus daugiau negu metams laiko.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Fondo valdyba duomenis apie mirties faktą gauna automatiškai. E. K. mirties dieną skolos už praeitus metus nebuvo žinomos, pareiškėjas apie skolą sužinojo tik gavęs VMI aktą. Įmokų išieškojimo skyrius taip pat mato informaciją apie mirusius, tačiau tik pasibaigus ketvirčiui suveda visų mirusiųjų duomenis į sistemą. Jeigu mato, kad mirusysis turėjo skolų, trijų mėnesių laikotarpyje kreipiasi į notarą. Visi draudėjai, kurie pagal įstatymą privalo mokėti mokesčius, jie moka įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau Fondo valdyba, iš VMI negavus priskaitymų, skolų nemato. Fondo valdyba mato tik jai susidariusias skolas. Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas Fondo valdyba mato, jeigu šie mokesčiai nemokami, formuojasi skola, šį faktą mato Fondo valdybos Registrų skyrius. E. K. numirus (duomenys neskelbtini), Fondo Valdyba matė tai, kas priskaičiuojama, o VMI atlieka patikrinimą už praeitą laikotarpį ir teikia informaciją. VMI patikrinimo duomenis pateikė tik 2019 metų vasario mėnesį. Mirus žmogui, Fondo valdyba nesikreipia į VMI išsiaiškinti, ar yra skolų, laukia VMI patikrinimo akto, pagal kurį duomenys atsiranda Fondo valdybos sistemoje. Kuomet priimamas Fondo valdybos sprendimas, Registrų skyrius skolos sumą pagal aktą įkelia į sistemą.
Taigi, kaip minėta E. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2019-02-07 iš VMI gavo E. K. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo mokestinio patikrinimo rezultatus, pagal kuriuos E. K. Fondo biudžetui liko skolingas 8 546,82 Eur. 2019 metų vasario mėnesį gavus VMI raštą, Fondo valdyba mėnesį laiko svarstė dėl sprendimo priėmimo, 2019-03-04 priėmė sprendimą įkelti duomenis į Registrą, kurie buvo įkelti, atstovės teigimu, kovo mėnesio gale, t. y. 2019 metų antrą ketvirtį, todėl buvo matomi sistemoje 2019 metų trečią ketvirtį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtinti „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai“, kurių 6 punkte reglamentuota, kad registre tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas—rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti tikslius, išsamius ir teisingus duomenis, reikalingus skaičiuojant socialinio draudimo išmokas; operatyviai tvarkyti Fondo lėšas ir atlikti jų apskaitą, užtikrinti teisingą duomenų apie apdraustuosius tvarkymą, valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams. Nuostatų 11 punkte įtvirtinti registre tvarkomi apdraustųjų, draudėjų ir išmokų gavėjų duomenys, tarp kurių mirties data (jeigu asmuo miręs) (11.7. papunktis), valstybinio socialinio draudimo pabaigos data (14.2.2. papunktis), valstybinio socialinio draudimo pabaigos priežastis (14.5. papunktis). Taip pat nuostatuose įtvirtinta, jog registro veikimui užtikrinti naudojami kitų registrų, valstybės informacinių sistemų ir klasifikatorių duomenys, kurie registrui perduodami automatiniu būdu ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokių duomenų įrašymo ar pakeitimo reikiamuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose. Registre jie įrašomi ar pakeičiami ne vėliau kaip per 24 valandas nuo duomenų gavimo (101 punktas).
Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-04-29 įsakymu Nr. V-182 patvirtintas „Mirusio draudėjo skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui administravimo darbo procedūrų aprašymas“ (toliau – Aprašymas), kurio 2 punkte reglamentuota, jog Fondo valdybos teritorinio skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiasis specialistas vieną kartą per mėnesį iki atitinkamo mėnesio 10 dienos Įmokų taikomojoje sistemoje (toliau – Įmokų TS) (Ataskaitos/Draudėjų sąrašai/Mirę skolingi/Permokėję dirbę sav. asmenys) suformuoja mirusių skolingų/permokėjusių savarankiškai dirbusių fizinių asmenų arba vaikų išlaikymo išmokų skolininkų sąrašą.
Iš Apraše reglamentuotų nuostatų matyti, kad sąrašai apie mirusius skolingus asmenis sudarinėjami kartą per mėnesį, o po sąrašų sudarymo, seka reglamentuoti nuoseklūs, trumpi—5 dienų, 10 dienų terminai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų veiksmams atlikti dėl mirusio asmens skolingo Fondo valdybai skolos tvarkymo, administravimo, turto ir turto paveldėtojų nustatymo, skolos išieškojimo iš paveldėtojų bei skolų nurašymo. Pirmiau išanalizuotos Aprašo nuostatos, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo atstovės paaiškinimus, kad trijų mėnesių termino praleidimą nulėmė draudėjo E. K., vykdančio individualią veiklą, duomenų tikslinimas nuo 2019-02-07 iki 2019-03-04, sprendimo 2019-03-04 Nr. VRE SPI-271 priėmimas dėl duomenų tikslinimo bei patikslintų priskaičiuotų duomenų įkėlimas į Registrą 2019 metų antrą ketvirtį, kadangi priskaičiuotų įmokų tikslinimas vykdomas vieną kartą per ketvirtį.
Atkreiptinas dėmesys, kad Fondo valdybos Alytaus skyrius 2018-11-02 persiuntė pareiškėjui informaciją Nr. (7.16E) R1E-8714 dėl darbo santykių pasibaigimo E. K. mirus. Todėl vadovaujantis Aprašo nuostatomis galima tvirtinti, kad pareiškėjui po 2018-11-10 sąrašų sudarymo neabejotinai buvo žinoma apie E. K. mirties faktą. Po to turėjo sekti Apraše reglamentuoti specialistų veiksmai per nustatytus terminus, kuriuos įvertinus, matyti, kad atlikus visų registrų patikrinimus, trijų mėnesių bėgyje buvo galima suspėti kreiptis į notarą. Tuo tarpu pareiškėjas pirminius veiksmus atliko 2019 metų kovo mėnesį.
Tačiau netgi darant prielaidą, kad pareiškėjas iki 2019 metų kovo mėnesio dėl objektyvių priežasčių neturėjo reikiamos informacijos iš VMI dėl mirusiojo skolos, teismo nuomone, pareiškimas teismui pateiktas po nepateisinamai ilgo laiko tarpo—2019-11-08, t. y. po E. K. mirties dienos praėjus daugiau negu dvylikai mėnesių. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad kreipimasis į teismą užtruko kadangi darbų apimtis didelė, kada užduotį gavo, tada ją ir įvykdė, tačiau trys metai nepraėjo kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Atstovė nurodė, kad tokių atvejų labai daug, nebūna, kad vieną dieną gauna dokumentus ir kitą jau rašo pareiškimą.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreipimasis į teismą užtruko dėl didelio darbo krūvio, nevertintina kaip svarbi, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas neįrodė sąlygų, būtinų tenkinti pareiškimo reikalavimus, dėl to pareiškimas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškimą.
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.