Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-08-23 · Byla Nr. N-143-2022-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-23
Bylos Nr.
N-143-2022-06
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Administracinė byla Nr. N11 – 2022/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutarties M. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio (toliau – Institucija) pareigūnas, nesurašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2005 m. rugpjūčio 26 d. M. N. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, už tai, kad ši 2005 m. rugpjūčio 26 d. apie 11.05 val. Zarasuose, Savanorių g., automobilį ,,Ford Probe“ (duomenys neskelbtini) pastatė kelio ženklo 332 ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šiais veiksmais M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 52 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

M. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą.

M. N. nurodė, kad automobilį pastatė leistinoje vietoje, todėl administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Teigė, jog kelio ženklo, draudžiančio sustoti ir stovėti, Zarasuose, važiuojant Savanorių g. iš Vilniaus g., nėra.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundo nepatenkinti.

Institucija nurodė, kad M. N. teisės pažeidimo vietoje su pažeidimu sutiko, baudą sumokėjo. Pažymėjo, jog kelio ženklas 332 ,,Sustoti draudžiama“ pastatytas prie namo Zarasuose, Savanorių g. 20/30, o pažeidėja jį matė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi Institucijos 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo nepatenkino.

Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad M. N. kaltė, stovėjus kelio ženklo 332 ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, įrodyta. Zarasuose, Vilniaus g. ir Savanorių g. sankryžoje, pasukus į Savanorių g. miesto centro kryptimi, yra draudžiamasis kelio ženklas 332, kurio galiojimo zona yra iki Dariaus ir Girėno g. Teismas nurodė, kad nutarimas skirti baudą priimtas administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo fakto nutarimo priėmimo metu neginčijo. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03). Teismas pažymėjo, jog dukart kvietė M. N. atvykti į teismo posėdį, tačiau ji neatvyko. Teismas nurodė, jog M. N. nepateikė administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą patvirtinančių dokumentų. Be to, jai paskirta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismas padarė išvadą, jog M. N. vengia administracinės atsakomybės, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija). Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

II.

M. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Institucija paskyrė tik baudą, o balai nebuvo paskirti.

2. Kelio ženklas 322 ,,Sustoti draudžiama“ įrengtas tik 2005 m. rugsėjo mėnesį, kuomet ji užginčijo baudos paskyrimą. 2005 m. rugpjūčio 26 d. šio kelio ženklo incidento vietoje nebuvo.

3. Nevengia administracinės atsakomybės. Baudą sumokėjo vietoje.

4. Gavo šaukimus į teismą, bet įstatymas neįpareigoja dalyvauti teismo posėdyje. Be to, teismui buvo pateikusi visą medžiagą.

5. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą. Ji prašė panaikinti administracinę nuobaudą dėl jos pažeidimo nebuvimo, o ne dėl pareigūnų pažeidimų ankstesniame proceso etape.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apeliantės nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant įrodymus pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliantės teigimas, kad kelio ženklas 322 ,,Sustoti draudžiama“ buvo įrengtas incidento vietoje po paties incidento, t. y. 2005 m. rugsėjo mėnesį, nėra patvirtintas pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliantė neturėjo jokių kliūčių teikti pirmosios instancijos teismui atitinkamus įrodymus, todėl jos pateiktos apeliacinės instancijos teismui fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip įrodymai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 str. 3 d.). Apeliantės pateiktos pirmosios instancijos teismui fotonuotraukos dėl negalimumo nustatyti jų sąsają su KET 52 punkto pažeidimo vieta negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai, patvirtinantys M. N. teigimą, kad ji nebuvo sustojusi draudžiamoje tai padaryti vietoje. Be to, šie įrodymai paneigiami kitais byloje esančiais bei pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais.

Esant tokioms aplinkybėms, patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai teismo įvertinti teisingai. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. N. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius