Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-24 · Administracinė byla Nr. I-87-519/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
I-87-519/2011
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00686-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
S. V. B.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Adm. bylos Nr. I-87-519/2011Teismo proceso Nr. 3-64-3-00686-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija: 22.; 29.; 74.
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Gražvydo Poškaus,

kolegijos narių teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,sekretoriaujant Lauritai Pocienei,dalyvaujant pareiškėjui S. V. B.,pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui K. K.,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato atstovui V. B.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo S. V. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2010-07-21 sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, panaikinimo, 2010-09-17 Policijos departamento prie LR VRM teikimo Nr. 5-IL-647 panaikinimo, įpareigojimo Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK grąžinti pareiškėjui iš jo paimtus šaunamuosius ginklus bei išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismui pateikė skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM dėl Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2010-07-21 sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, panaikinimo, 2010-09-17 Policijos departamento prie LR VRM teikimo Nr. 5-IL-647, kuriuo paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK sprendimas, panaikinimo, įpareigojimo Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK grąžinti pareiškėjui iš jo paimtus šaunamuosius ginklus bei išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus.

Šalies argumentai

Teismui pateiktame skunde ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis su priimtais sprendimais, kuriais jam panaikintas leidimas laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, nesutinka, nes 2010-07-21 Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato viršininko sprendimas (toliau tekste – ir Sprendimas) dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo motyvuojamas tuo, kad jis pažeidė 2002-01-15 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymas) Nr. IX-705 2 str. 2 d., 14 d., 32 str. 3 d., 40 str. 1 d. 7 p., tačiau jis mano, jog jokiais savo veiksmais nepažeidė 2003 m. birželio 23 d. Nr. V-362 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu (toliau tekste – ir Įsakymas) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių nuostatų. Juo labiau, kad Kelmės rajono PK viršininko sprendime nėra net nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias konkrečias Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių nuostatas jis pažeidė. Mano, jog nepagrįstai Kelmės rajono PK viršininko sprendime yra nurodyta, kad jis pažeidė Įstatymo 2 str. 2 d., nes čia yra nurodyta tik šaunamojo ginklo sąvoka, o jos neįmanoma pažeisti, o Sprendime nurodyta 32 str. 3 d. nustato tik bendrą pareigą užtikrinti ginklo saugojimą ir nurodo, kad saugojimo sąlygas nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Įsakymu patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse turi būti nurodytas konkretus pažeidimas, remiantis kuriuo jam yra panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Šių taisyklių 84 p. vienuolikoje papunkčių yra nurodyti atvejai, kada yra panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Su jo situacija yra susijęs tik 84.5 papunktis, kuris atkartoja ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 7 p. ir jame nurodyta: „84. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas: 84.5. asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą“. Vertinant priimto Sprendimo teisėtumą būtina atsižvelgti ir įvertinti 2010-07-21 Šiaulių apskr. VPK Kelmės r. PK VTS PP viršininko A. V. sprendimą, kuriame aiškiai išdėstyta, jog dėl šautuvo dalių praradimo nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jo veikoje šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str., subjektyviųjų ir objektyviųjų sudėties požymių. Šiame sprendime yra paminėta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Įstatymo aštuntojo skirsnio (Ginklų ir šaudmenų laikymas, saugojimas, nešiojimas ir naudojimas) 32 str. (Ginklų, šaudmenų laikymas ir saugojimas) 3, 4 ir 5 d. nurodo apie ginklo ir šaudmenų saugojimą ir apibrėžia siedamas jį su laikymu, t.y. saugus ginklo laikymas tam tikroje vietoje, kur jis yra saugiai padėtas. Taigi kaltinti jį tuo, kad neužtikrino ginklo saugojimo, nėra jokio pagrindo, todėl, kad tuo metu ginklas buvo nešamas arba gabenamas. Ginklo dalį jis prarado ne medžioklėje, o neprasidėjus medžioklei, einant pelkėmis ir dėkle nešantis išrinktą ir neužtaisytą ginklą. Įstatymo 33 str. 1 d. nurodo, kaip turi būti ginklai ir šaudmenys nešiojami ir gabenami, tačiau akivaizdu, jog jis Įstatymo nustatytų nešiojimo ir gabenimo sąlygų taip pat nepažeidė. Jis taip pat nepažeidė ir medžioklę Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių teisės aktų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių X skyriuje nurodyti saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimai. Medžioklės taisyklių 59 punktas nurodo, kad: „Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme“. Kadangi jis visų reikalavimų laikėsi, tai nepagrįstai kaltinamas neužtikrinus ginklo saugojimo taisyklių.

Po to, kai įkrito į griovį, tai, kad pametė šautuvo buožę su spyna ir lovelį, pastebėjo tik grįžęs namo, kitą dieną ir dar kelias dienas mėgino ieškoti šautuvo ir pats, ir paprašė padėti kelių draugų, tačiau nepavyko rasti, kadangi toje vietoje yra daug dumblo. Kadangi mėgino pamestų šautuvo dalių ieškoti pats, tai policijai apie šautuvo dalių pametimą nepranešė iki to laiko, kada reikėjo pratęsti leidimo galiojimą. Mano, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas vadovaujantis atsakovo sprendime bei atsiliepime nurodytais motyvais. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas prarado, kaip pats nurodė, medžioklės metu lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo TOZ 34 R Nr. N19163pagrindines šaunamojo ginklo dalis – buožę su spyna ir lovelį. Apie tai, kad prarado šautuvo dalis, pareiškėjas, kaip tai numato Įstatymas, policijos neinformavo ir šių šautuvo dalių praradimo faktas išaiškėjo tik tada, kai baigėsi pareiškėjo leidimo laikyti (nešioti) medžioklinius ginklus galiojimo laikas ir iš jo buvo pareikalauta pateikti visus jo turimus šautuvus apžiūrai, t.y. 2010-06-04. Pareiškėjas paaiškino, kad šautuvo dalis prarado medžioklės metu, tačiau negalėjo pateikti medžioklės lapo, kuriame būtų atžymėta, jog jis šautuvo dalių praradimo dieną dalyvavo medžioklėje. Dėl šautuvo dalies praradimo Kelmės rajono PK buvo atliktas tyrimas bei 2010-07-14 priimtas sprendimas Nr. 67-3-AT-1077, kuriame buvo nustatyta, kad S. V. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str., subjektyviųjų ir objektyviųjų sudėties požymių, o dėl to, kad jis padarė pažeidimus, sankcijų klausimas spręstinas pagal Įstatymo reikalavimus. Kadangi pareiškėjas prarado šaunamojo ginklo pagrindines dalis, buvo priimtas šiuo metu pareiškėjo ginčijamas sprendimas panaikinti jam leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus bei iš jo paimtus šaunamuosius ginklus, kol jie bus realizuoti, saugoti Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK. Kadangi tyrimo metu buvo akivaizdžiai nustatyta, kad S. V. B. dėl netinkamo saugojimo ir gabenimo prarado šautuvo pagrindines dalis bei apie tai neinformavo policijos įstaigos, tai priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.112). Teismui pateiktu atsiliepimu (b.l.62-63) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, nes 2010-08-26 Policijos departamentas gavo pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. V. B. 2010-06-04 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK su prašymu pratęsti leidimo laikyti šaunamąjį ginklą galiojimo datą. Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK tikrinant S. V. B. turimų ginklų numerius paaiškėjo, kad nėra lygiavamzdžio šautuvo TOZ34R, kal. 12x70, Nr.l9163/FN19163 buožės su spyna ir lovelio. S. V. B. savo 2010-06-07 paaiškinime policijos komisariato vadovui nurodė, kad ginklo dalis prarado 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje (įkrito į vandens griovį), pakeliui į medžioklės vietą, į kurią taip ir nenuvyko. S. V. B. teigimu, ginklo dalių praradimo momentu įvykio liudininkų nebuvo. 2010-07-14 dėl ginklo dalių praradimo Šiaulių apskr. VPK Kelmės r. PK buvo priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str., sudėties požymiai. Įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad šaunamuoju ginklu laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Įstatymo 2 str. 14 d. nustato, kad šaunamojo ginklo spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas yra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys. Atsižvelgdami į tai, kad S. V. B. nusižengė Įstatymo 32 str. 3 d. įtvirtintai pareigai užtikrinti ginklo saugojimą bei vadovaudamiesi Įstatymo 40 str. l d.7 p. Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK 2010-07-21 sprendimu panaikino S. V. B. leidimą laikyti ginklus. Įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato galimybės rinktis alternatyvios nuobaudos už tokio pobūdžio nusižengimą, todėl mano, kad Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK viršininko sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. V. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kilusio ginčo esmė – Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininko 2010- 07-21 sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 0026 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimų bei teismui pateiktos medžiotojo asmens bylos medžiagos (b.l.23), pagrindinė priežastis, dėl ko buvo priimtas šis sprendimas – 2010-06-04 nustatytas faktas, kad pareiškėjui pateikus Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK prašymą perregistruoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, jis patikrinimui nepateikė lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo TOZ 34 R 12x70/12x70 Nr. N19163 pagrindinių dalių – buožės su spyna bei lovelio. Pareiškėjas asmens byloje esančiame 2010-06-07 paaiškinime nurodo, kad 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje (tikslesnės datos neprisimena) medžiojo žąsis Tytuvėnų Tyrelio pelkėje, baigus medžioklę jau po vidurnakčio išardė šautuvą ir susidėjo į dėklą, kurį užsegė vienu dirželiu. Grįžtant pėsčiomis, šoko per griovį, tačiau įkrito į vandenį. Išlipęs nepastebėjo, kad šautuvo buožė su spyna ir lovelis įkrito į vandenį ir tai pamatė tik kitos dienos rytą, tada buvo nuvykęs į tą vietą ir mėgino ieškoti pamestų dalių, tačiau nesėkmingai. Teismo išreikalautoje medžiagoje, kurioje priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.44), 2010-07-13 rašytame paaiškinime pareiškėjas jau kitaip aiškina šio įvykio aplinkybes, t.y. nurodo, kad jis dieną, kai pametė šautuvo dalis, buvo sutaręs medžioti su „Gomertos“ medžiotojų klubu ir į griovį įkrito eidamas į medžioklės vietą ir, kadangi sušlapo, grįžo atgal prie automobilio, todėl nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. Taip pat nurodė, kad šio jo įkritimo niekas nematė. Dar kitaip įvykį pareiškėjas aiškino 2011-02-10 teismo posėdžio metu (b.l.102-103), kai nurodė, jog įkrito į griovį jau grįžtant iš medžioklės, nes buvo prietema. Tą dieną jis medžiojo „Slankos“ medžiotojų klubo, kuriam ir pats priklauso, plotuose, o į medžioklę buvo atvykęs vienu automobiliu kartu su V. M. ir E. K. (kaip nurodyta protokole). Iš teismo pacituotų parodymų matyti, jog pareiškėjas aiškindamas įvykio, kai jis tariamai prarado šautuvo dalis, aplinkybes nėra nuoseklus, akivaizdžiai kiekvienu atveju siekia pateikti situaciją kuo palankesne sau linkme. Pareiškėjui nurodžius, jog jis šautuvo dalių praradimo dieną medžiojo „Slankos“ medžiotojų klubo plotuose, teismas išreikalavo šio medžiotojų klubo 2009 m. lapkričio mėn. medžioklės lapus (b.l.117), tačiau susipažinus su jais nematyti, kad pareiškėjas 2009 m. lapkričio mėn. būtų dalyvavęs kokioje nors medžioklėje. Tada pareiškėjas 2011-03-14 vykusio teismo posėdžio metu (b.l. 120-126) nurodė, jog į medžioklę atvyko vienas savo automobiliu ir į vandenį įkrito eidamas į susitikimo vietą, kur jo laukė medžioklėje turėjęs dalyvauti V. M., kuris yra „Slankos“ medžiotojų klubo narys, taip pat su šunimi atvykęs ne medžiotojas V. A.. Kadangi jis įkrito į vandenį, tai iki susitikimo vietos nėjo ir medžioklėje nedalyvavo, todėl nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. Liudytojais apklausiami V. M. ( b.l. 124-125) ir V. A. (b.l.125) nurodė, kad buvo sutarę su pareiškėju medžioti antis ar žąsis. Belaukiant ateinančio pareiškėjo, nes jis buvo atvažiavęs kitu automobiliu, išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Priėję pamatė iš vandens išlipusį šlapią pareiškėją, kuris pasakė, kad važiuoja namo ir medžioklėje nedalyvaus, nes sušlapo. Apie šautuvo dalių pametimą jis tą dieną nieko nesakė, tik kitą rytą paskambino V. M. ir pasakė, kad pametė šautuvo dalį. V. M. kelis kartus dalyvavo ieškant šautuvo, tačiau nesėkmingai. Kolegija įvertinusi šiuos parodymus konstatuoja, jog liudytojų parodymai teisiškai vertinant situaciją byloje jokios įtakos neturi, nes jie tiesiogiai įvykio – šautuvo dalių paskandinimo – nematė ir apie tai sužinojo tik vėliau. Taip pat kolegija įvertinusi surinktus įrodymus bei atsižvelgdama į pareiškėjo parodymų nenuoseklumą ir kaitaliojimą konstatuoja, kad negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog šautuvo dalis pareiškėjas prarado būtent medžioklės metu ar transportuodamas ginklą į medžioklės vietą, tuo labiau, kad ir vėlesni pareiškėjo veiksmai – nepranešimas apie šautuvo dalių praradimą policijos įstaigai – taip pat rodo, jog pareiškėjas akivaizdžiai nebuvo suinteresuotas operatyviai pranešti apie šautuvo dalių praradimą.

Teikdamas teismui skundą pareiškėjas taip pat nurodė, jog savo veiksmais nepadarė jokių pažeidimų, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis nurodė, kad jo prarastos šautuvo dalys nėra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys, todėl jis nubaustas nepagrįstai. Kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, nes Įstatymo (čia ir toliau nurodoma Įstatymo redakcija, galiojusi taikymo dieną) 2 str. 2 d. yra numatyta, kad „Šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys“, tuo tarpu Įstatymo 2 str. 14 d. apibrėžia, kad „Pagrindinės šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, pistoleto (revolverio) rėmas ir jų pusgaminiai, taip pat į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis)“. Atsižvelgdama į tai kolegija konstatuoja, jog pagrįstai yra nustatyta, kad buvo prarasta pagrindinė šaunamojo ginklo dalis spyna (užraktas) ir spynos (užrakto) rėmas, tuo labiau, kad šis faktas bylos medžiaga yra neginčijamai nustatytas, jo neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo ir jo atstovo aiškinimus, jog spyna ir jos rėmas yra mažiau svarbios šautuvo dalys nei vamzdis, nes nurodytos vėliau, kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes minėto straipsnio dalyje nurodytos šaunamojo ginklo dalys yra vienodai svarbios, be jų ginklas negali būti naudojamas, jos identifikuojamos numeriais. Pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateiktas paaiškinimas, jog iš atsakovo veiksmų – pats atsakovas savo Sprendime nenurodė, jog iš pareiškėjo paima šaunamąjį ginklą TOZ 34 R vamzdžius – kolegijos nuomone, neatitinka nustatytų aplinkybių, nes iš medžiotojo asmens bylos (b.l.23) 136 lapo matyti, kad pagal 2010-06-04 ginklų ir šaudmenų paėmimo aktą tarp kitų jo turėtų ginklų buvo paimtas ir šautuvo TOZ 34 R 12x70/12x70 Nr. N19163 vamzdžiai be laikiklio ir spynos. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamo Sprendimo 2 p. atsakovas nusprendė ne paimti ginklus iš pareiškėjo, o juos saugoti Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK, kol šaunamieji ginklai bus realizuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegijos nuomone, akivaizdu, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 30 str. 1 d. 6 p. numatytą reikalavimą „nedelsdamas pranešti policijos įstaigai apie ginklo, šaudmenų leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą vagystę ar praradimą“, nes pagal jo paaiškinimus ginklo dalis jis prarado 2009 m. lapkričio mėn., tuo tarpu apie tai kompetentinga policijos įstaiga sužinojo tik 2010-06-04 atlikdama pareiškėjui priklausančių ginklų patikrinimą, pasibaigus leidimo laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus galiojimo laikui, t.y. praradimo faktas taip pat buvo išsiaiškintas ne pareiškėjo iniciatyva.

Įstatymo 32 str. 3 d. nustato, kad „Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija“. Kolegijos nuomone, atsakovas nustatydamas ginčijamame sprendime aplinkybę, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo ginklo saugojimo, teisingai interpretavo faktus, nes akivaizdu, jog dėl pareiškėjo nerūpestingo ir neatsargaus elgesio buvo prarastos šaunamojo ginklo pagrindinės dalys, o pareiškėjas naudodamas ginklo transportavimui, kaip jis pats nurodė pelkėtoje vietovėje, netinkamą ir nepatikimą dėklą, kaip patyręs medžiotojas, turėjo pareigą numatyti, jog tai gresia viso ginklo ar jo dalių galimu praradimu dėl ekstremalių sąlygų.

Atsakovas, vertindamas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 7 p., numatančiu, kad „Leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą“, priėmė ginčijamą Sprendimą. Kolegijos nuomone, ginčijamo Sprendimo priėmimą taip pat sąlygojo ir surinkta medžiaga, kurioje priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.44), nes nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, yra nustatytas ne tik faktas, jog pareiškėjo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str., subjektyviųjų ir objektyviųjų sudėties požymių, tačiau konstatuota, jog S.V. B. pažeidė Įstatymo 2 str. 2 d., 32 str. 3 p. numatytas nuostatas, todėl, vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 7 p., yra pagrindas spręsti klausimą dėl leidimo laikyti ir nešioti ginklus panaikinimo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog šis nutarimas nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, bent jau bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, todėl jame nustatytos aplinkybės ir faktai turi prejudicinę reikšmę sprendžiant kitus su šiuo įvykiu susijusius klausimus. Tuo tarpu analizuojant pareiškėjo teismui pateiktus skundus bei jo pasisakymus teismo posėdžio metu matyti, kad jis iš esmės naujų aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos tyrimo metu, nenurodo, tik jas iškreiptai interpretuoja sau palankia linkme, nuolat kaitalioja savo aiškinimus dėl įvykio aplinkybių.

Kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pažeidimo padarymo metu galiojusio, kaip ir šiuo metu galiojančio Įstatymo, redakcija nesuteikia įgaliotai institucijai, nustačius pažeidimo faktą, priimti kokį nors kitą sprendimą kaip panaikinti leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, taip pat toks Sprendimas negali būti laikomas per griežtu ar neatitinkančiu Įstatymo, nes pareiškėjas apie ginklo praradimo faktą ir jo aplinkybes neinformavo policijos įstaigos nedelsiant, kaip tai numato įstatymas, nors tam turėjo ne tik pareigą, bet ir visas galimybes, o duomenys apie šaunamojo ginklo pagrindinių dalių praradimą paaiškėjo tik praėjus daugiau kaip 7 mėn. ir ne pareiškėjo iniciatyva, o atliekant ginklų sutikrinimą prieš leidimo laikyti (nešioti) ginklus galiojimo pratęsimą.

Kolegijos nuomone, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais ir tuo pagrindu juos panaikinti, todėl ši prašymo dalis atmestina kaip nepagrįsta, taip pat atmestinas ir prašymas įpareigoti grąžinti pareiškėjui iš jo paimtus šaunamuosius ginklus bei išduoti jam leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus. Teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas prašė priteisti patirtas teismo išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, tačiau ir šis pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Pareiškėjo S. V. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2010-07-21 sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, panaikinimo, 2010-09-17 Policijos departamento prie LR VRM teikimo Nr. 5-IL-647 panaikinimo, įpareigojimo Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK grąžinti pareiškėjui iš jo paimtus šaunamuosius ginklus bei išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka tiesiogiai arba per šį teismą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos teisėjai Gražvydas PoškusVirginijus StankevičiusLaisvutė KartanaitėNuorašas tikras