Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-362-64/2009

Teisėjas Žilvinas Astrauskas Proceso Nr. 1-41-1-00290-2009-9

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. T. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš A. V., A. S. ir D. Z. solidariai 1000 Lt nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš A. V., A. S. ir D. Z. solidariai 152,90 Lt civiliniam ieškovui.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti D. Z., A. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009-03-17 apie 00:56:00 val. mados ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančioje autobusų stotyje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. S., D. Z., bendrais tyčiniais įžūliais veiksmais – A. V. spiriant vieną kartą nukentėjusiajam R. T. į rankas, A. S. suduodant kumščiu du smūgius į nugarą ir vieną kartą spiriant koja į šoną, D. Z. suduodant vieną kartą kumščiu į dešinį petį bei vieną kartą pagaliu trenkiant į sėdmenis, bendrai padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, kairės speninės ataugos srityje ir nugaroje – nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurore prašė apeliacinį skundą atmesti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jam priteisė 1000 Lt neturtinės žalos.

Neturinę žalą Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydį, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog dėl 2009-03-17 jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, jis labai išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, nes jį užpuolusių asmenų buvo trys, o jis vienas, buvo nakties metas (b.l. 52, t. 1). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos dešinėje pakaušio pusėje, kairės speninės ataugos srityje ir nugaroje, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą padarė visi trys nuteistieji bendrais tyčiniais veiksmais, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d., bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą priteisė solidariai iš visų trijų nuteistųjų.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jo mažinti ar visiškai panaikinti.

Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 1,31 promilių girtumas) ar vartojo necenzūrinius žodžius nepašalina nuteistojo kaltės ar pareigos atlyginti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus. Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d. numato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas nenustatė, kad pats nukentėjęs būtų pradėjęs nusikaltimą, sužalojęs nuteistuosius ar buvo labai neatsargus, todėl kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo, atsižvelgiant į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, priteistą civilinį ieškinį panaikinti. Taigi, apelianto prašymas panaikinti civilinį ieškinį, kadangi pats nukentėjęs buvo girtas, keikėsi, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad pats nukentėjęs padarė viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą Baudžiamajame kodekse, nes iš bylos duomenų matyti, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu būtent nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, nenustatyta, kad jis įžūliai elgėsi viešoje vietoje, grasino, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką arba necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal administracinę teisę, nedidelis chuliganizmas – tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Buvimas neblaiviam viešoje vietoje ar necenzūrinių žodžių išsakymas užpuolikams fizinio smurto naudojimo metu savaime neužtraukia jokios atsakomybės, juolab baudžiamosios. Todėl teismas nesprendžia nukentėjusiojo baudžiamosios atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo atlikti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. ar Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytų veikų dispozicijai.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio atmesti.