- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-540-260/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11218-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. P. R.
- Ieškovas
- BIGBANK AS
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10411-151/2012 pagal ieškovo BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, ieškinį atsakovui A. P. R. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo A. P. R. priešieškinį ieškovui BIGBANK AS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. R. 15173,24 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-7, t.I).
Atsakovas A. P. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, prašė pripažinti, kad sutarties Nr.0801835/15pa atsisakymas yra teisėtas. Atsakovas pateikė priešieškinį (b.l. 104-110, t.II), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr.0801835/15pa nutraukimą vienašališku BIGBANK AS filialo 2011 m. kovo 24 d. pranešimu; pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr.0801835/15pa kaip sąžiningumo kriterijams prieštaraujančią vartojimo sutartį, pripažinti, kad atsakovas A. P. R. 2011 m. kovo 28 d. raštu teisėtai atsisakė 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr.0801835/15pa bei grąžino ieškovui šia sutartimi suteiktą vartojimo kreditą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pusės, dėl sudarytos sutarties sąlygų sąžiningumo ir dėl kredito grąžinimo dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu (b.l. 146-157, t.II) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovui 12806,91 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 384,00 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo atsakovui 78 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 71 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 20,34 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0801835/15pa (toliau - Kredito sutartis). Pagal Kredito sutarties sąlygas, ieškovas suteikė atsakovui 15000 Lt kreditą, o atsakovas turėjo grąžinti minėtą kreditą su 27,16 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Kredito sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo padengti savo įsiskolinimą ieškovui iki 2013 m. rugsėjo 2 d. kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmoką. Atsakovui nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas paštu išsiuntė jam pranešimą „dėl mokėjimo vėlavimo“. 2010 m. rugsėjo 23 d., 2010 spalio 26 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2010 m. gruodžio 21 d. bei 2011 m. sausio 25 d. atsakovui buvo pakartotinai išsiųsti pranešimai „dėl mokėjimo vėlavimo“. 2011 m. vasario 14 d. atsakovui buvo išsiųstas perspėjimas „dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo atsakovas buvo įspėtas, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, ieškovas nutrauks su skolininku sudarytą Kredito sutartį ir reikalaus iš atsakovo ne tik viso įsiskolinimo grąžinimo iš karto, bet ir visos kredito sumos, delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo. Atsakovui toliau vengiant vykdyti Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2011 m. kovo 24 d. pranešimu Kredito sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo vienašališkai nutraukta, o atsakovui buvo skirtas vienos savaitės terminas padengti savo įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti Kredito sutartį prieštaraujančia sąžiningumo kriterijams, teismas nurodė, kad atsakovas prašo panaikinti visą sutartį, o ne tam tikras sutarties sąlygas. Atsakovas nenurodo, kurie sutarties punktai yra pažeidžiantys atsakovo, kaip vartotojo, teises ir yra nesąžiningi. Atsakovas šį reikalavimą grindė 2008 m. sausio 21 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu Nr.10-16 „Dėl Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialo vartojimo kredito sutarties bei bendrųjų sutarties sąlygų“. Teismas, įvertinęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytus pažeidimus, Kredito sutartį bei pareikštus atsakovo reikalavimus, nustatė, kad iš esmės dalis punktų sutartyje yra pakeista, išskyrus 6.4 p. kuriame numatyta, jei sutartis nutraukta 5.1 p. (sutartis buvo nutraukta sutarties 5.1.1. punktu, kai vartotojas nesumoka nurodytais terminais grafike nurodytos sumos) kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 20 procentų kredito sumos, kuri nebuvo sumokėta sutarties nutraukimo momentu. Pareikštu ieškinio reikalavimu dėl baudos priteisimo (pagal sutarties 6.4p.) ieškovas prašė priteisti 994,70 Lt baudos, t.y. beveik tris kartus mažesnę baudą (2561,68 Lt) nei numatytą sutartyje. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas sutartį sudarė nuvykęs į ieškovo biurą, atsakovui buvo pateikta susipažinti sutartis bei visi kiti su sutartimi susiję dokumentai. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad suprato sutarties sąlygas, suprato, kad reikės grąžinti 20667,91 Lt palūkanų per penkerius metus. Atsakovas taip pat paaiškino, kad sutiko su tokiomis didelėmis paskolos grąžinimo palūkanomis, nes jam reikėjo skubiai padėti dukrai, o kur yra mažesnės palūkanos, reikalavo užstato arba paskolos gavimas būtų užtrukęs. Teismo nuomone, atsakovas puikiai suprato pasirašomos sutarties turinį, palūkanų dydį, grąžinimo grafiką bei skolos ir palūkanų išdėstymą. Atsakovas, sudarydamas sutartį, įsipareigojo grąžinti ieškovui kreditą ir mokėti sutartines palūkanas, remiantis mokėjimo grafike nurodyta tvarka, todėl atsakovo argumentą, kad palūkanų dydis yra siurprizinė sąlyga, teismas laikė nepagrįstu. Sutartyje buvo nurodyta bendra palūkanų norma, kurią atsakovas turės sumokėti per penkerius metus, o mokėjimo grafike aiškiai buvo nurodytas kaip per penkerius metus yra išdėstomas skolos ir palūkanų grąžinimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, puikiai teisiškai išprusęs, todėl atsakovo teiginius, kad jis nesuprato palūkanų dydžio bei mokėjimo sąlygų laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr.0801835/15pa kaip sąžiningumo kriterijams prieštaraujančią atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovo reikalavimą pripažinti vienašališką ieškovo 2011 m. kovo 24 d. pranešimą nutraukti Kredito sutartį negaliojančiu teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas teigė, kad pateiktas raštas nėra įrodymas byloje, nes nėra pasirašytas, bet teikė reikalavimą, kad šis raštas dėl sutarties nutraukimo būtų pripažintas negaliojančiu. Teismas nustatė, kad minėtas raštas yra įrodymas byloje, nes nustačius priešingai negalėtų spręsti atsakovo pateikto reikalavimo. Teismas sutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad 2011-03-24 pranešime yra nurodyti visi būtini sutartį nutraukti reikalavimai, t.y. nurodytas filialo pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, filialo kodas, sutarties nutraukimo priežastis, atsakovo kodas ieškovo informacinėje sistemoje, atsakovo įsiskolinimo dydis bei jo detalizavimas, terminas per kurį turi grąžinti susidariusią skolą bei ieškovo kontaktinis telefonas ir elektroninio pašto adresas. Teismas nustatė, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagal Kredito sutarties 5.1.1 punktą – „kredito gavėjas, kuris yra Vartotojas, ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų negrąžinta Sutartyje nurodytais terminais numatytos Mokėjimo sumos, kuri yra ne mažesnė kaip dešimt procentų Kredito sumos ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo Kredito davėjo rašytinio pareikalavimo išsiuntimo dienos“. 2010-08-26, 2010-09-23, 2010-10-26, 2010-11-24, 2010-12-21 bei 2011-01-25 ieškovas paštu išsiuntė atsakovui pranešimus „dėl mokėjimo vėlavimo“. 2011-02-14 atsakovas buvo įspėtas, kad bus nutraukta sutartis, jei atsakovas per dvi savaites nepadengs skolos bei bus reikalaujama viso įsiskolinimo grąžinimo. Atsakovas nei į perspėjimus dėl skolos mokėjimo vėlavimo, nei į įspėjimą dėl sutarties nutraukimo nereagavo, skolos nemokėjo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti su atsakovu Kredito sutartį, jam vengiant vykdyti Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovui raštu nutraukus sutartį, atsakovui dar buvo suteikta galimybė padengti įsiskolinimą ir buvo skirtas vienos savaitės terminas padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas ir į tai nereagavo. Atsakovas, pastoviai gaudamas pranešimus apie prievolių nevykdymą pusės metų bėgyje, į pranešimus nereagavo, nenuvyko pas kreditorių siekdamas suderinti mokesčių grąžinimą, prašyti atidėjimo ar palūkanų mažinimo, bet tiesiog nustojo vykdyti Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pripažinęs, kad ieškovas Kredito sutartį su atsakovu nutraukė teisėtai, teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovas 2011 m. kovo 28 d. raštu teisėtai atsisakė 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr.0801835/15pa, kadangi Kredito sutartis jau buvo nutraukta.
Tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, teismas nurodė, kad atsakovui yra pareiga sumokėti ieškovui 12806,91 Lt negrąžinto kredito, 1371,63 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų, ir 994,70 Lt Kredito sutarties nutraukimo baudos, todėl iš atsakovo priteisė 12806,91 Lt skolos. Likusią ieškinio dalį dėl 1371,63 Lt palūkanų ir 994,70 Lt baudos priteisimo teismas netenkino, nes palūkanas, išreikštas procentais ir apskaičiuojamas nuo pradinio kredito, pripažino per didelėmis, apsunkinančiomis atsakovui paskolos grąžinimą. Kadangi atsakovas jau buvo sumokėjęs ieškovui didžiąją dalį (12938,58 Lt) palūkanų pagal mokėjimo grafiką, todėl likusios dalies 1371,63 Lt palūkanų teismas nepriteisė. Taip pat teismas nepriteisė 994,70 Lt baudos, nes atsakovo sumokėtos palūkanos padengia ieškovo patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl pilno atsiskaitymo pagal Kredito sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 160-165, t.II) atsakovas A. P. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodė, kad sprendime teismas nepasisakė dėl suteikto kredito sutarties sąlygų sąžiningumo bei nenurodė išvadų. Teismas nenagrinėjo šių nesąžiningų sutarties sąlygų: 6.4 p., 6.7 p., 9.3 p., 11.4 p., 13.3 p. Šias sąlygas teismas turėjo įvertinti vadovaudamasis CK 6.188 straipsnio 2 dalimi. Sutarties 6.4 p. numato, kad Kredito gavėjas privalo sumokėti 20% baudą, kai Kredito davėjas nutraukia sutartį, bet sutartis nenumato baudos Kredito davėjui, kai Kredito gavėjas atsisako sutarties pagal CK 6.888 straipsnį. Sutarties 6.7 p. numato teismo išlaidas apmokėti tik Kredito gavėjui, o jeigu Kredito davėjas pralaimi teisme, teismo išlaidų jam sutartyje nenumatyta apmokėti. Sutarties 9.3 p. numato, kad Kredito gavėjui pažeidus sutartį, Kredito davėjas turės teisę reikalauti, jog Kredito gavėjas sumokėtų Kredito davėjo nustatytą mokestį, susijusį su laiškų siuntimu, bet sutartis tokios teisės Kredito gavėjui nenumato. Sutarties 11.4 p. numato, kad Kredito davėjas turi teisę atskleisti konfidencialią informaciją, bet sutartis to Kredito gavėjui nenumato. Sutarties 13.3 p. numato, kad jeigu Kredito gavėjo pateikta informacija yra klaidinga, tai Kredito gavėjas privalo kompensuoti visus Kredito davėjo nuostolius, bet sutartis nenumato jei Kredito davėjo informacija yra klaidinanti, kad jis privalo kompensuoti kredito gavėjui nuostolius. Teismas šių nesąžiningų sutarties sąlygų nenagrinėjo.
Ieškovas neįrodė, kad sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, o būtent Sutarties 6.4, 6.5 punktai - CK 6.188 str. 2 d. 5 punktas (nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę); sutarties 5.1.2 p. nurodo tik Kredito davėjo teisę nutraukti sutartį, kai pateikiama klaidinanti informacija, o tokios teisės Kredito gavėjui nenustatyta (pvz.: trys palūkanų skaičiavimo būdai) - tai prieštarauja CK 6.188 str. 2 d. 6 punktui; sutarties 13.1, 13.2 punktai - CK 6.188 str. 2 d. 17 punktas (suteikia teisę paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises), sutarties 7.4 punktas – CK 6.188 str. 2 d. 10 punktas (suteikia teisę paslaugų teikėjui vienašališkai keisti sutarties sąlygas). Visos nesąžiningos sutarties sąlygos yra nurodytos byloje.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) 2008-01-21 patikrino BIGBANK AS veiklą ir nutarime pabrėžė esant nesąžiningų sutarties sąlygų. VVTAT svetainėje nurodė, kad BIGBANK AS atsižvelgė į komisijos siūlymus, bet nuo to dalis sutarties punktų, kurių tekstas po to nepakito, netapo sąžiningi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po VVTAT nutarimo iš esmės dalis punktų sutartyje yra pakeista, bet neišnagrinėjo punktų, kurie liko nepakitę, tai: dėl sutarties sąlygų 6.1 p., 6.4 p., 6.5 p., kurios nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, dėl sutarties 7.4 p., kad šis punktas suteikia Kredito davėjui teisę vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas, taip pat, kad paslaugų teikėjui keičiant kainoraštį nesuteikta vartotojui teisė atsisakyti sutarties, dėl sutarties 10.2 p., kad dėl teismo vietos sutartis prieštarauja CPK 30 straipsnio 11 daliai, dėl sutarties 13.2 p., kad dėl šio punkto redakcijos gali pablogėti vartotojo padėtis ir gali sumažėti vartotojui teikiamos garantijos, dėl sąlygų 5.1 punkto, kad yra pažeidžiami vartotojo ekonominiai interesai, dėl sutarties 3.1 p., kad dėl mokėjimo termino prieštarauja mokėjimo grafiko atitinkamai nuostatai, dėl sutarties 3.4 p., kad kredito gavėjas moka palūkanas už 12 mėn. į priekį, kas prieštarauja CK 6.888 straipsnio 2 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad „ieškovas nepagrįstai skaičiavo palūkanas nuo viso skolos dydžio, o ne nuo negrąžinto skolos dydžio“ ir „palūkanos išreikštos procentais ir apskaičiuojamos nuo pradinio kredito yra pripažintinos per didelėmis“, bet nepripažino susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo negaliojančiu, nors ieškovas nepagrįstai skaičiavo palūkanas remdamasis sutartimi, kurios sąlygos iš esmės pažeidė vartotojų teises ir interesus.
Nepagrįstai teismas nusprendė, kad ieškovo sutarties nutraukimo rašte pakanka esamos informacijos ir jo pasirašyti nebūtina, kad atsakovas į ieškovo įspėjimus dėl nemokėjimų ir sutarties nutraukimo nereagavo. Atsakovas prie 2011-11-30 rašytinio paaiškinimo apylinkės teismui pridėjo ieškovui registruotais laiškais išsiųstų laiškų kopijas. Atsakovas priešieškinėje nurodė, kad jis atsisakė sutarties, vadovaudamasis CK 6. 888 str. 1 d. Teismas atsakovo sutarties atsisakymo motyvų nenagrinėjo, tik nurodė, kad negalima atsisakyti sutarties, kuri yra nutraukta. Atsakovo nuomone, kol sutartis nėra negaliojanti, o tik nutraukta, atsisakyti jos galima pilnai. Nutraukus sutartį, nesąžiningumo faktai, esantys sutartyje, lieka visiems kredito gavėjams, pasirašiusiems standartinę sutartį. Atsakovas atsisakė sutarties, kadangi ieškovas neteisėtai reikalavo mokėti už neatliktą paslaugą, t.y. skaičiavo palūkanas nuo pradinio kredito. Sutarties pagrindinių sąlygų eilutėje „Metinė palūkanų norma“ nurodyta 27,16% kredito sumos“. Pasirašydamas sutartį atsakovas suprato, kad mokės tą procentą nuo sumos, kurios dar nebus grąžinęs. Teismas neįvertino, kad sutartyje nurodyti trys palūkanų skaičiavimo būdai ir tai, kad ieškovas, skaičiuodamas palūkanas, vadovaujasi būdu, nepalankiausiu vartotojui (atsakovui). Bendros palūkanų normos, kaip nurodė teismas sprendime, sutartyje iš viso nėra.
Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad „atsakovas nenurodo, kurie sutarties punktai yra pažeidžiantys atsakovo, kaip vartotojo teises ir yra nesąžiningi“. Visoje bylos medžiagoje nesąžiningi punktai yra išvardinti, taip pat nesąžiningi sutarties punktai išvardinti ir atsakovo kalboje paskutinio pasėdžio metu, taip pat ir apeliaciniame skunde. Nepagrįstai teismas nurodė, kad turi būti ginčijama konkreti sutartis, kadangi priešieškinyje nurodyta, kad ginčijama 2008-08-07 Vartojimo kredito sutartis Nr.0801835/15. Teismas neišsiaiškino, kad ieškovas sutartį nutraukė vykstant tarp ieškovo ir atsakovo ginčui dėl sutarties sąlygų sąžiningumo ir atitikimo CK. Atsakovas ginčo metu parašė ieškovui 24 registruotus laiškus dėl sutarties nesąžiningų sąlygų ir neteisingų ieškovo veiksmų. Sutarties 10.2 punktas numato, kad ginčas turi būti išsprendžiamas derybomis arba teisme. Kol ginčas sprendžiamas tarp sutarties pusių ir nenustatytas jos punktų sąžiningumas, ieškovas negalėjo imtis veiksmų dėl skolos išieškojimo pagal ginčytiną sutartį, tame tarpe ir nutraukti sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 168-179, t.II) ieškovas BIGBANK AS prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kredito sutarties sąlyga, jog „palūkanos yra išreikštos procentais ir apskaičiuojamos nuo pradinio kredito“ yra aiški, kuri reiškia, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo pradinio suteikto kredito. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už suteiktą paskolos sumą dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Todėl šalys yra laisvos susitari dėl palūkanų dydžio, apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos. Kredito sutarties šalys aiškiai ir suprantamai susitarė, kad visų pagal Kredito sutartį mokėtinų palūkanų suma yra 20667,91 Lt, jos turi būti sumokėtos mokėjimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais, t.y. kas mėnesį mokant nustatyto dydžio įmokas. Šalys taip pat susitarė dėl palūkanų mokėjimo tvarkos, kai palūkanos apskaičiuojamos nuo pradinio kredito. Ieškovo ir atsakovo sudarytos Kredito sutarties dalyje „Pagrindinės sutarties sąlygos“ metinė kredito grąžinimo norma yra 50,20 procentų per metus. Ši norma yra apie 4 kartus mažesnė už Vartojimo kredito įstatyme nustatytą ribą. Todėl šie faktai tik dar kartą patvirtina tai, kad Kredito sutartyje nustatyta 27,16 procentų sutartinė palūkanų norma atitinka protingumo kriterijų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad suprato Kredito sutarties sąlygas, suprato, kad per 5 metus turės grąžinti 20667,91 Lt sutartinių palūkanų. Atsakovas, internetu užpildytoje 2008-07-11 paraiškoje dėl kredito suteikimo, nurodė ir patvirtino, kad susipažino su ieškovo paslaugų teikimo bendrosiomis sąlygomis bei sutiko ieškovo nustatytus mokesčius mokėti vadovaujantis sudaryta sutartimi bei ieškovo kainoraščiu, kuris yra viešai skelbiamas. Atsakovas, prieš sudarydamas Kredito sutartį, susipažino su Kredito sutarties sąlygomis ir pasirašydamas ją išreiškė savo sutikimą sueiti į sutartinius santykius su ieškovu Kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis. Kredito sutartyje buvo nurodyta visa pagal tuo metu galiojusio CK 6.887 str. 3 d. privaloma informacija, t.y. kredito suma (15000 Lt), metinė kredito grąžinimo norma (50,2 proc.), palūkanų norma (27,16 proc.), mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios kredito gavėjo išlaidos, kredito grąžinimo terminas, kredito grąžinimo grafikas detalizuojant dydžius ir grąžinimo terminus, kredito gavėjo teisė grąžinti kreditą nesibaigus jo grąžinimo laikui (3.4, 3.5 p.). Apeliantas neteisingai interpretuoja Kredito sutarties punktus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kredito sutarties 3.4 p. numato, jog kredito gavėjas kredito grąžinimo prieš terminą atveju turi sumokėti ne tik sutartines palūkanas priskaičiuotas iki kredito grąžinimo dienos, bet ir už 12 mėnesių nuo kredito sutarties nutraukimo dienos. Tačiau Atsakovas pamiršo paminėti, kad tame pačiame Kredito sutarties straipsnyje yra nurodyta, kad jeigu sutartis sudaryta su vartotoju, esant kredito grąžinimo prieš terminą atvejui, vartotojas sumoka tik iki kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas. Dėl Atsakovo argumentų apie nesąžiningą Kredito sutarties 6.4 p., kur numatyta, jog kredito gavėjas privalo sumokėti baudą, jeigu kredito davėjas nutraukia Kredito sutartį dėl kredito gavėjo padarytų pažeidimų, numatytų 5.1 p., ieškovas nurodo, kad kredito davėjas įgyvendina savo pagrindinę pareigą - suteikia kredito sumą kredito gavėjui sutarties pradžioje, todėl kredito sutartyje didelis dėmesys yra skiriamas kredito gavėjo tinkamam mokėjimų pagal sutartį vykdymui. Kredito davėjas nutraukia kredito sutartį tik tuo atveju, jeigu vėlavimas yra tęstinis ir pažeidimas yra esminis, tik tuomet kredito gavėjas privalo mokėti baudą. Kredito gavėjui yra suteikiamas 14 dienų įspėjimo terminas prieš nutraukiant sutartį, suteikiant galimybę kredito gavėjui išvengti sutarties nutraukimo ir baudos. Kredito sutarties 6.8 p., 6.9 str. yra nustatyta kredito davėjo atsakomybė dėl netinkamo ar visiško savo įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas priešieškinyje bei teismo posėdžio metu, kaip vienintelį Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu argumentą nurodė parašo ant 2011-03-24 pranešimo nebuvimą. Ieškovo atsakovui įteiktas pranešimas dėl Kredito sutarties nutraukimo yra tinkamas ir teisėtas. 2011-03-24 pranešime yra nurodytas filialo pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, filialo kodas. Ieškovas laiške nurodė Kredito sutarties nutraukimo priežastį, atsakovo kodą ieškovo informacinėje sistemoje, atsakovo įsiskolinimo dydį bei jo detalizaciją Kredito sutarties nutraukimo dienai, terminą, per kurį atsakovas turi grąžinti susidariusią skolą. Taip pat 2011-03-24 pranešime dėl Kredito sutarties nutraukimo yra nurodytas ieškovo kontaktinis telefonas bei elektroninio pašto adresas. Teismas posėdžio metu nustatė, kad atsakovas puikiai suprato gauto rašto turinį. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad „ieškovas nesilaikė sutarties 10 skyriaus reikalavimų, t.y. nebaigus spręsti šalių ginčo sutartį nutraukė“. Minėtas Kredito sutarties straipsnis nustato, jog bet koks iš Kredito sutarties kylantis ginčas ar nesutarimas turi būti sprendžiamas šalių derybų būdu, o kai nepavyksta ginčo išspręsti derybomis, ginčai sprendžiami teisme. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 10 p. nėra nuostatos, kuri draustų nutraukti sutartį neišsprendus ginčo tarp šalių, nes tai būtų nelogiška. Tačiau net ir nutraukus Kredito sutartį, ieškovas dėjo pastangas išspręsti ginčą taikiai, minėtą faktą patvirtina ieškovo 2011-05-04 pasiūlymas atsakovui ginčą spręsti taikiai. Ieškovas ne kartą atsakovui siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovo jokie kompromisiniai pasiūlymai netenkino. Ieškovas teismo posėdžio metu netgi siūlė atsakovui nurodyti sumą, kuri jo manymu yra teisinga ir turėtų būti sumokėta ieškovui, tačiau atsakovas jokios sumos neįvardino, tik nurodė, kad jis nieko neketina mokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Kredito sutartimi, ieškovas suteikė atsakovui 15000 Lt kreditą 5 metų laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti su 27,16 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos (b.l. 22, t.I). Kredito sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo padengti savo įsiskolinimą ieškovui iki 2013 m. rugsėjo 2 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmoką. Paskutinę įmoką atsakovas sumokėjo 2010-08-10, iš viso atsakovas ieškovui pervedė 15319,17 Lt.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr.0801835/15pa nutraukimą vienašališku BIGBANK AS filialo 2011 m. kovo 24 d. pranešimu; pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr.0801835/15pa kaip sąžiningumo kriterijams prieštaraujančią vartojimo sutartį, pripažinti, kad atsakovas A. P. R. 2011 m. kovo 28 d. raštu teisėtai atsisakė 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr.0801835/15pa bei grąžino ieškovui šia sutartimi suteiktą vartojimo kreditą.
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsakovo priešieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 12806,91 skolos, t.y. nesumokėto kredito dalį nuo 2010-09-01 iki 2013-09-02. Teismas įvertino sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties nutraukimą pagal sutartyje numatytas sąlygas bei atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas sutartį sudarė nuvykęs į ieškovo biurą, atsakovui buvo pateikta susipažinti sutartis bei visi kiti su sutartimi susiję dokumentai. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad suprato sutarties sąlygas, suprato, kad reikės grąžinti 20667,91 Lt palūkanų per penkerius metus. Atsakovas taip pat paaiškino, kad sutiko su tokiomis didelėmis paskolos grąžinimo palūkanomis, nes jam reikėjo skubiai padėti dukrai, o kur yra mažesnės palūkanos, reikalavo užstato arba paskolos gavimas būtų užtrukęs. Teismo nuomone, atsakovas puikiai suprato pasirašomos sutarties turinį, palūkanų dydį, grąžinimo grafiką bei skolos ir palūkanų išdėstymą. Atsakovas, sudarydamas sutartį, įsipareigojo grąžinti ieškovui kreditą ir mokėti sutartines palūkanas, remiantis mokėjimo grafike nurodyta tvarka, todėl atsakovo argumentą, kad palūkanų dydis yra siurprizinė sąlyga, teismas laikė nepagrįstu. Sutartyje buvo nurodyta bendra palūkanų norma, kurią atsakovas turės sumokėti per penkerius metus, o mokėjimo grafike aiškiai buvo nurodytas kaip per penkerius metus yra išdėstomas skolos ir palūkanų grąžinimas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nesąžiningų Kredito sutarties sąlygų, o būtent Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 punkto, 6.7 punkto, 9.3 punkto, 11.4 punkto ir 13.3 punkto, kurie iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Nurodytuose punktuose Kredito davėjui nenumatyta: bauda, kuomet Kredito gavėjas atsisako sutarties; teismo išlaidų apmokėjimas; mokesčiai, susiję su laiškų siuntimu; konfidencialios informacijos atskleidimas ir nuostolių kompensavimo, kuomet Kredito davėjas pateikia klaidinančią informaciją.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pusės, dėl kredito grąžinimo dydžio. Apelianto nurodyti Kredito sutarties punktai ginčo išsprendimui nereikšmingi, neturi įtakos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to atsakovas nenurodė, kaip konkrečiai punktų 6.4, 6.7; 9.3; 11.4; 13.3 sąlygos pažeidė atsakovo kaip vartotojo teises.
Apeliantas nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2008-01-21 patikrino BIGBANK AS veiklą ir nutarime pabrėžė esant nesąžiningų sutarties sąlygų. VVTAT svetainėje nurodė, kad BIGBANK AS atsižvelgė į komisijos siūlymus, bet nuo to dalis sutarties punktų, kurių tekstas po to nepakito, netapo sąžiningi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po VVTAT nutarimo iš esmės dalis punktų sutartyje yra pakeista, bet neišnagrinėjo punktų, kurie liko nepakitę. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime nurodė, kad peržiūrėjo VVTAT nurodytus pažeidimus bei Kredito sutartį ir nustatė, kad iš esmės dalis punktų Kredito sutartyje yra pakeista, išskyrus 6.4 p., kur kalbama apie kredito gavėjo prievolę sumokėti baudą kai sutartis nutraukiama 5.1 p. pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsniu, VVTAT, nustačiusi viešojo intereso pažeidimą, siūlo paslaugų teikėjui per 14 d. terminą nusiųsti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba, kad pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi, kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas 2008-02-20 Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė atsakymą į 2008-01-21 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 10-16 bei pakeistas bendrąsias sutarties sąlygas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi ieškovo pateiktą atsakymą bei bendrųjų sutarties sąlygų pakeitimus, interneto tinklapyje patalpino pranešimą, kad ieškovas iš esmės atsižvelgė į minėtos institucijos komisijos 2008-01-21 nutarimo Nr. 10-16 siūlymus. Tokio pobūdžio pranešimas yra patalpintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos internetiniame puslapyje http://www.vvtat.lt/index.php73811012970. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su atsakovu Kredito sutartį sudarė 2008-08-07, tuo metu jau galiojo pakeistos bendrosios sutarties sąlygos. Atsakovas, nurodydamas, jog Kredito sutarties punktai 6.1, 6.4, 6.5, 7.4, 10.2, 13.2, 5.1, 3.1, 3.4 yra nesąžiningi, nenurodo kaip tie konkretūs punktai pažeidė jo interesus.
Atmestini apelianto argumentai, jog teismas, nustatė, kad „ieškovas nepagrįstai skaičiavo palūkanas nuo viso skolos dydžio, o ne nuo negrąžinto skolos dydžio“ ir „palūkanos išreikštos procentais ir apskaičiuojamos nuo pradinio kredito yra pripažintinos per didelėmis“.
Pirmosios instancijos teismas palūkanas, išreikštas procentais ir apskaičiuojamas nuo pradinio kredito, pripažino per didelėmis, apsunkinančiomis atsakovui paskolos grąžinimą, todėl ieškinio dalį dėl 1371,63 Lt palūkanų ir 994,70 Lt baudos priteisimo netenkino. Tačiau teismas taip pat nustatė, jog atsakovas sutarties sudarymo metu suprato sutarties sąlygas, suprato, kad reikės grąžinti 20667,91 Lt palūkanų per penkerius metus, kad atsakovas sutiko su tokiomis didelėmis paskolos grąžinimo palūkanomis. Pagal CK 6.156 str. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kredito sutartimi bankas įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o atsakovas įsipareigojo gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 str. CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Taigi šalims susitarus dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos už naudojimąsi kreditu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti tokį šalių susitarimą negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas Kredito sutartį su atsakovu nutraukė teisėtai, atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovas 2011 m. kovo 28 d. raštu teisėtai atsisakė 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr.0801835/15pa, kadangi Kredito sutartis jau buvo nutraukta. Apelianto nuomone, kol sutartis nėra negaliojanti, o tik nutraukta, atsisakyti jos galima pilnai. Apeliantas atsisakė sutarties, kadangi ieškovas neteisėtai reikalavo mokėti už neatliktą paslaugą, t.y. skaičiavo palūkanas nuo pradinio kredito.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas paštu išsiuntė jam pranešimą „dėl mokėjimo vėlavimo“. 2010 m. rugsėjo 23 d., 2010 spalio 26 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2010 m. gruodžio 21 d. bei 2011 m. sausio 25 d. atsakovui buvo pakartotinai išsiųsti pranešimai „dėl mokėjimo vėlavimo“. 2011 m. vasario 14 d. atsakovui buvo išsiųstas perspėjimas „dėl sutarties nutraukimo“, 2011 m. kovo 24 d. pranešimu Kredito sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo vienašališkai nutraukta. Iš atsakovo pateiktų raštų matyti, kad atsakovas nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. nebevykdė sutarties sąlygų. Nors atsakovas nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio nebevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis tik 2011-03-28 raštu pranešė ieškovui, kad atsisako sutarties remdamasis CK 6.888 straipsniu (b.l. 16, t.II). Toks atsisakymas yra nepagrįstas, nes sutartyje, buvo nurodytos būtinos vartojimo kredito sutartyje būtinos pagal CK 6.887 str. 3 d. nurodytos sąlygos. Be to atsakovas 2010-03-28 informavo ieškovą (b.l. 50), kad sutarties jis atsisako ne dėl sutarties sąlygų, bet dėl to, kad ieškovas nevykdo sutarties 10.1 p., numatančiu, kad bet koks ginčas turi būti sprendžiamas šalių derybų keliu. Tokiu pagrindu atsisakyti sutarties atsakovas teisės neturėjo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog ieškovas Kredito sutartį nutraukė teisėtai, pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovas A. P. R. 2011 m. kovo 28 d. raštu teisėtai atsisakė 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr.0801835/15pa bei grąžino ieškovui šia sutartimi suteiktą vartojimo kreditą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.