Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1509-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
1S-1509-327/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
G. R.
Bylos Nr. 1S-1509-327/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­to­ras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Marijampolės ra­jo­no apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Marijampolės pataisos namų Lyg­tinio palei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 9 d. nu­tarimą tai­ky­ti nu­teistajam G. R. lygtinį palei­di­mą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas 2013 m. gruodžio 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. 3 p. ir taikant BK 64¹ str., jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pas­kir­ta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 376,51 Eur (1300 Lt) bauda.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 11 d., bausmės pabaiga – 2016 m. birželio 11 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė patvir­tinti Ko­mi­sijos 2015 m. birželio 9 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tai­ky­mo nu­teis­ta­jam G. R., kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Nuteistasis G. R. skunde nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo nutar­ti­mi. Nesutinka su prokurorės pateiktu atsiliepimu. Jo nuomone nagrinėjamu atveju akcentuojamas padarytas nusikaltimas, o apie pasitaisymą kalbama mažai. Su nukentėjusiąja nuteistasis susitaikė, su ja palaiko glaudžius ryšius, paleistas į laisvę grįš gyventi pas ją, turi šeimą ir vaikus, vienas iš vaikų turi neįgalumą. Pataisos namuose lanko socialinės reabilitacijos programas, 4 kartus skatintas, perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Teismo priteistą ieškinį mokėtų, tačiau nėra vykdomųjų raštų bei sąskaitų kur galėtų pervedinėti pinigus. Nuteistojo nuomone, bausmės laikas nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o kurią dalį turi atlikti numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nu­teis­tieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabili­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui pa­da­rius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma pro­bacija pasieks tikslą.

Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų faktiškai atlikę 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų lais­vės atėmimo (BVK 157 str. 2 d. 1 p.). Nuteistasis G. R. nuteistas 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Darytina išvada, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti ver­tinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apy­linkės teis­mas, spręsdamas G. R. lygtinio paleidimo klau­simą, tinkamai atsi­žvel­gė į nu­teis­to­jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atli­ki­mo metu, nuteis­tojo as­me­ny­bę, į pa­da­ry­to nu­si­kal­timo pobūdį ir pa­vo­jin­gumo laipsnį, neatliktą baus­mės dalį bei visas kitas reikš­mingas ap­lin­kybes.

Nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, šis teistumas septintas. Teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Bausmę at­lieka už smurtinį ir kvalifikuotą nusikaltimą, kurio metu nesunkiai sutrikdė žmonos sveikatą. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau kaltę pripažino. Bylos me­džiaga patvirtina, kad nuteistojo pa­kar­to­tinio nusikalstamo elgesio rizika įver­ti­nta kaip vidutinė (67 balai pagal OASys me­todiką). Kaip ir nurodo apylinkės teismas, Psichologinės tar­nybos išva­do­je nurodyta, jog stresinėje situacijose pavartojus alkoholio, nuteistojo savitvarda silpna, visi nusi­kal­ti­mai įvykdyti spontaniškai ir neplanuojant. Vadovaujantis minėta išvada, nuteistojo atžvilgiu pa­kar­totinai nusikalsti rizika yra labiausiai sietina su impulsyvumo problemomis, silpnais problemų spren­dimo įgūdžiais bei netinkamai pasirenkamais elgesio modeliais. Socialinio tyrimo išvadoje pa­žymėta, jog pats nuteistasis minėjo, kad galimi reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai.

Bausmės atlikimo metu G. R. da­lyvavo socialinės reabi­li­ta­ci­jos pro­gra­mose, dalyva­vo rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio šveitimo programoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos na­muo­se dirba, 4 kartus skatintas, drausmine tvar­ka nebaustas. Dary­ti­na išvada, kad baus­mės atlikimo metu nuteistojo elgesys buvo paten­ki­na­mas, tačiau visos nurodytos teigiamos aplinkybės dar nesudaro neabejotinai tvirto pagrindo, naikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Aukštesnysis teismas atsi­žvel­gia ir į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo 6 kar­tus teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pir­mą kartą, buvo vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pas­kutinių dviejų bausmės vykdymo atidėjimų laikotarpiu G. R. nusikalto. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis į parodytą teismo pasitikėjimą nekreipia dėmesio ir nedaro atitinkamų išvadų. Teismui vertinant šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog jos rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, o pakartotinis nuteistojo nusikaltimų darymas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jo toles­nio noro keistis ir integruotis į visuomenę bei laikytis įstatymų nus­tatytų reikalavimų. Apylinkės teis­­mas nutartyje tinkamai aptarė tiek teigiamas, tiek ir neigiamas nu­teistojo savybes, pa­darė pa­grįstas išvadas, todėl aukštesnysis teis­mas jų nekartoja.

Sprendžiant nu­teis­tojo lyg­tinio pa­lei­di­mo klau­simą atsižvelgtina ir į vi­suo­menės inte­re­są, jog nu­si­kals­tamas vei­kas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią baus­mės dalį, kad būtų užtikrintas tei­sin­gu­mo principo įgy­ven­di­ni­mas ir visuomenės saugu­mas. Nuteistasis jau yra at­likęs daugiau nei 1/3 dalį jam pas­kirtos baus­mės, tačiau ši dalis nėra adekvati jo asmenybės ir padaryto nu­si­kaltimo pa­vojingumui. Liku­sios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių vi­su­mą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir tei­singumo užtikrinimą, nu­teistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teis­mo nuomone, pirmosios ins­tan­ci­jos teisme visos lygtinio pa­lei­dimo tai­ky­mui reikšmingos ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir jos nesu­tei­kia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai G. R. at­žvil­giu jau yra pasiekti.

Skunde nurodyti argumentai, kad prokurorė mažai paminėjo apie nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo užsiėmimus, atmestini, kadangi teismas priimdamas sprendimą tvirtinti ar netvirtinti Komisijos pateiktą nutarimą, įvertina visas bylos aplinkybes, tiek teigiamas, tiek neigiamas, ir priima sprendimą, pagrįstą vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone. Kas nuteistojo atžvilgiu ir buvo padaryta šiuo atveju. Aukštesnės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pažeidimų nenustatė.

Taip pat nuteistasis skundą argumentavo dėl bausmės laiko nustatymo ir aukštesnysis teis­mas sutinka su šiais argumentais, jog teismas nuosprendžiu nustato kokia bausmė yra paski­riama, o BVK numato, kokia faktiškai minimalią bausmės dalį turi atlikti nuteistasis, kad Komisijoje galėtų būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas. Tačiau ir šiuo aspektu apylinkės teismas jokių pro­cesinių pažeidimų nepadarė. Nuteistajam atlikus privalomą atlikti bausmės dalį neatsiranda pareiga jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavo­jin­gumui.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Mari­jam­polės ra­jo­no apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nu­ro­dy­tos at­si­sakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. R. lygtinį palei­dimą iš pa­tai­sos įstaigos, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti ir patenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

Nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės ra­jo­no apy­lin­kės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas