Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimais į skundą ir jo patikslinimą (t. I, b. l. 56-64; t. II, b. l. 78-85) prašė skundo netenkinti. Tarnyba nurodė, jog pagal 2009 m. sausio 16 d. pareiškėjos pateiktą Deklaraciją pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko antrąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 109-57-A/2009 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba minėtoje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2009 m. kovo 9 d. buvo gauta nauja pareiškėjos Deklaracija, pagal kurią pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai teikti, todėl sprendimas buvo pakeistas, garantuojant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. gavo VĮ „Registrų centras“ išrašus apie pareiškėjos vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą bei garažą, esančius Klaipėdos mieste), kurio bendra rinkos vertė 2010 m. balandžio mėn. buvo 378 460 Lt. Dėl šios priežasties 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1962 Tarnyba įspėjo pareiškėją dėl jos neteisingai deklaruojamo turto bei pasiūlė iki 2010 m. liepos 21 d. pateikti naują Deklaraciją, joje tinkamai deklaruojant savo turtą ir pajamas. Tarnyba įspėjo pareiškėją, kad nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos bus išieškomos iš jos įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnyba nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. gavo VĮ „Registrų centras“ išrašus ir pažymą, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 12 d. buvo 619 154 Lt: buto – 179 000 Lt, žemės sklypo – 429 654 Lt, garažo – 10 500 Lt. Tarnyba pažymėjo, jog 2010 m. liepos 1 d. Tarnyboje gautas Klaipėdos AVMI raštas apie tai, kad pareiškėjos Deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius (2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. bei 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d.) nurodyti duomenys, remiantis mokesčių administratoriaus duomenų bazėje turimais duomenimis, yra neteisingi: nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba pareiškėją įpareigojo atlyginti visas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 215,50 Lt. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad jeigu pateikdama prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja būtų pateikusi tinkamą Deklaraciją, bei pateikdama patikslintą Deklaraciją ir siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą užtikrinant teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą 100 proc., jai būtų buvę atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, kadangi jos pajamos neatitiko nei pirmojo, nei antrojo pajamų lygio (nors turtas atitiko antrąjį turto lygį). Tarnyba nurodė, jog praėjus vieneriems metams po antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėja 2010 m. vasario 10 d. Tarnybai pateikė naują patikslintą Deklaraciją už 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. ataskaitinį laikotarpį, kurioje pateikė neteisingus duomenis: nedeklaravo žemės sklypo ir garažo Klaipėdos mieste. Įvertinusi pareiškėjos neteisingų duomenų apie turtą teikimo tęstinumą bei šių neteisingų duomenų tiesioginę įtaką pareiškėjos materialinių teisių atsiradimui nesant teisėto pagrindo, Tarnyba sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėją piktnaudžiavus valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba prašė kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjos argumentą, kad tikroji jos turimo turto vertė yra tik apie 16 288 Lt, kurią ji nustato pagal turto įsigijimo vertes. Nepagrįstu prašė pripažinti ir atmesti pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę 300 000 Lt žalą, nes žalą galimai padarė, ir todėl vienintelis skolininkas yra autoavariją sukėlęs asmuo, o ne Tarnyba ar valstybė. Tarnyba taip pat prašė netenkinti reikalavimo priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos, nes nėra nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų bei taip pat netenkinti reikalavimo skirti baudą Tarnybos direktoriui.

Atsiliepimas

Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas (toliau – ir Registrų centras) prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 55, t. II, b. l. 28-33) Registrų centras nurodė, jog pareiškėja nereiškia reikalavimų Registrų centrui, išskyrus solidarų reikalavimą iš visų atsakovų priteisti neturtinę žalą. Registrų centras nurodė, kad Tarnybai buvo pateikta informacija dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Registrų centras akcentavo, jog, teikiant Tarnybai informaciją apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informaciją. Pati pareiškėja nesidomėjo ir nesinaudojo jai įstatymų nustatyta teise pakeisti ar patikslinti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašė skundo netenkinti. Atsiliepime (t. II, b. l. 50-53) VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, jog Tarnybos teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, yra nustatyta įstatymu. VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjos 2008 m. draudžiamųjų pajamų suma yra 24 634,23 Lt (pajamų, t. y. darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumą, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudaro 17 345,28 Lt bei ligos ir motinystės pašalpų sumą sudaro 7 288,95 Lt). VSDFV Klaipėdos skyrius prašė netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, nes pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ar neveikimą, sąlygojusius neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtai atliko VSDFV Klaipėdos skyrius.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. II, b. l. 55-57) Klaipėdos AVMI nurodė, jog pareiškėja, siekdama iš atsakovo Klaipėdos AVMI prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Klaipėdos AVMI ar jos darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Klaipėdos AVMI nurodė, jog priimdama iš pareiškėjos pateiktas Deklaracijas, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsniu priskirtas funkcijas. Šiais veiksmais Klaipėdos AVMI ir jos darbuotojai pareiškėjai jokios žalos nepadarė ir negalėjo padaryti. Nesant žalos atlyginimui keliamų sąlygų, pareiškėjos reikalavimas Klaipėdos AVMI atžvilgiu turi būti atmestas. Klaipėdos AVMI akcentavo, jog mokesčių administratorius neatsako už Deklaracijos duomenų teisingumą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V. M. atsiliepimu (t. I, b. l. 53-54) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. V. M. pažymėjo, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais padaryta žala valstybei ir ji privalo būti atlyginta. V. M. taip pat nurodė, jog pareiškėjos pretenzijos dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo atstovaujant jos interesus civilinėse bylose yra visiškai nepagrįstos.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (t. II, b. l. 151-153) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba, be pirmosios instancijos teisme pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad apeliantės elgesys byloje turi piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningo bylos nagrinėjimo vilkinimo požymių. Tarnyba nurodo, kad praėjus dviem mėnesiams nuo savo pirminio skundo teismui pateikimo, kai Tarnyba jau buvo pateikusi savo atsiliepimą byloje, apeliantė pateikė patikslintą skundą. Patikslinto skundo esminis reikalavimas išliko tas pats – panaikinti Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-155-10, todėl Tarnyba vertina, kad patikslintas skundas teiktas siekiant sąmoningai užtęsti bylos nagrinėjimą. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje administracinėje byloje kreipėsi į Tarnybą tik 2010 m. lapkričio 30 d. sąmoningai, taip pat siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimą, t. y. tikėdamasi sukurti tokią situaciją, kurioje teismas būtų išprovokuotas atidėti bylos nagrinėjimą, kol apeliantei bus paskirtas advokatas. Tarnyba abejoja, ar apeliantei iš viso buvo būtina advokato pagalba, nes apeliantė byloje naudojasi savo darbovietės UAB „Liva“ direktoriaus J. S. teisinėmis paslaugomis, ką patvirtina ir jo pasirašytas apeliantės apeliacinis skundas.

Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepime (t. II, b. l. 154-158) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Registrų centras, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas proceso metu priimdamas sprendimą – netenkinti teisėjų kolegijai apeliantės pareikšto nušalinimo bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, taip užkirsdamas kelią apeliantei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (t. II, b. l. 159-160) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos AVMI, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme apeliantei niekaip nebuvo suvaržyta teisė pasinaudoti apmokamomis advokato paslaugomis, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (t. II, b. l. 162-163) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvūs ir nesusiję su bylos esme, todėl nėra teisiškai reikšmingi. Teisingumo ministerija pažymi, kad nuolatos pasikartojantis analogiško turinio skundų bei apeliacinių skundų teikimas vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas privalo imtis atitinkamų įstatymo leidžiamų sankcijų ir, siekdamas užkirsti tam kelią, skirti apeliantei baudą.