- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- A-62-2492-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00617-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonės „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Lietuvos Respublikos advokatūrai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams V. M., K. K. ir M. S. dėl sprendimo panaikinimo, 300 000 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo bei baudos skyrimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. sausio 13 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9710-793/2008, kurioje vyksta ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai iš atsakovo V. B. dėl eismo įvykio. Tarnyba 2009 m. sausio 15 d. raštu Nr. (1.7)-SR-141 informavo pareiškėją, kad jos prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol pareiškėja patikslins savo prašymą, ar sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Pareiškėja 2009 m. sausio 16 d. patikslino prašymą nurodydama, kad sutinka apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 109-57-A/2009 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų; antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. M..
2009 m. kovo 9 d. Tarnyba gavo pareiškėjos metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. vasario 28 d. Pasikeitus pareiškėjos turto ir pajamų lygiui, Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 11 dalimi, nustatė kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, todėl 2009 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 529-57-E/09 pakeitė savo 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 109-57-A/2009 nuo 2009 m. kovo 9 d. pareiškėjai nustatant kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 100 proc. Nustačiusi tarp advokato V. M. ir pareiškėjos kilusį interesų konfliktą, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 Tarnyba pakeitė advokatą V. M. ir pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatę M. S.. Ginčijamu Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 109-57-A/2009.
II.
Pareiškėja T. Ž. skundu ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 8-20; t. II, b. l. 3-13) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriais prašė:
panaikinti Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 109-57-A/2009;priteisti iš atsakovų solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš Tarnybos 300 000 Lt turtinės žalos atlyginimo;priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas;skirti baudą Tarnybos direktoriui R. V..
Šalies argumentai
Pareiškėja skunduose nurodė, kad ji 2010 m. birželio 6 d. gavo Tarnybos direktoriaus pasirašytą įspėjimą Nr. (1.7)-SR-196, kuriame buvo pareikalauta pateikti naują Deklaraciją iki 2010 m. liepos 21 d. Minėtą Deklaraciją ji pateikė 2010 m. liepos 7 d., tačiau direktorius, nesilaikydamas terminų, neteisėtai priėmė 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 109-57-A/2009. Iš šių Tarnybos direktoriaus veiksmų pareiškėja kildina turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja nurodė, kad jos turtas ir pajamos atitiko galiojančius normatyvus antrinei teisinei pagalbai gauti ir, jos teigimu, tai įrodo pateikta Deklaracija, kurią užpildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) vyr. specialistė N. B., turto vertė nustatyta pagal vertinimo metodiką. Iš Deklaracijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. visą gautą pajamų sumą, atskaičius mokesčius, sudarė 14 130 Lt, 588 Lt vienam žmogui per mėnesį, tai atitiko antrąjį pajamų lygį, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su nustatyta turto verte, o šiuo pagrindu jai buvo atimta teisė ginti savo interesus teisme, t. y. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pareiškėja pažymėjo, kad jos Deklaraciją pildė Klaipėdos AVMI darbuotojai, todėl jiems ir turėtų kilti atsakomybė už duomenų tikslumą ir patikrinimą.
Pareiškėja pažymėjo, kad 2009 m. sausio 12 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau ir – VSDFV Klaipėdos skyrius), kurio išduotoje pažymoje Nr. (8.48)-ALR-75 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 12 d. jos draudžiamąsias pajamas sudarė 14 323,05 Lt ir ligos pašalpa 2 565,50 Lt, neatskaičius mokesčių. Taip pat pagal UAB „Simon Louwerse logistika“ 2008 m. gruodžio 31 d. pažymą apie jai išmokėtą darbo užmokestį 2008 metais matyti, kad darbo užmokestis sudarė 11 662,44 Lt, vidutiniškai po 971,87 Lt per mėnesį pareiškėjai ir jos vaikui. Pareiškėja nurodė, jog Tarnybos reikalavimu pateikė Deklaraciją už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. ir 2009 m. kovo 16 d. Tarnyba sprendimu Nr. 521-56-E/09 pakeitė 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 109-57-A/2009, nustatydama jai kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 100 proc. Pareiškėja pabrėžė, jog Tarnybos direktorius pretenzijų dėl pateiktų Deklaracijų nereiškė, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neatitinkančią informaciją apie jos turtą ir pajamas. Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-155-10 yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ir prašė iš Tarnybos priteisti jai 300 000 Lt turtinės žalos (kaip ieškinio sumą civilinėje byloje dėl autoavarijos metu padarytos turtinės žalos) bei solidariai iš atsakovų priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė skirti Tarnybos direktoriui R. V. iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą tarnyba.
Atsiliepimas
Atsakovai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimais į skundą ir jo patikslinimą (t. I, b. l. 56-64; t. II, b. l. 78-85) prašė skundo netenkinti. Tarnyba nurodė, jog pagal 2009 m. sausio 16 d. pareiškėjos pateiktą Deklaraciją pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko antrąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 109-57-A/2009 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba minėtoje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2009 m. kovo 9 d. buvo gauta nauja pareiškėjos Deklaracija, pagal kurią pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai teikti, todėl sprendimas buvo pakeistas, garantuojant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. gavo VĮ „Registrų centras“ išrašus apie pareiškėjos vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą bei garažą, esančius Klaipėdos mieste), kurio bendra rinkos vertė 2010 m. balandžio mėn. buvo 378 460 Lt. Dėl šios priežasties 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1962 Tarnyba įspėjo pareiškėją dėl jos neteisingai deklaruojamo turto bei pasiūlė iki 2010 m. liepos 21 d. pateikti naują Deklaraciją, joje tinkamai deklaruojant savo turtą ir pajamas. Tarnyba įspėjo pareiškėją, kad nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos bus išieškomos iš jos įstatymų nustatyta tvarka.
Tarnyba nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. gavo VĮ „Registrų centras“ išrašus ir pažymą, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 12 d. buvo 619 154 Lt: buto – 179 000 Lt, žemės sklypo – 429 654 Lt, garažo – 10 500 Lt. Tarnyba pažymėjo, jog 2010 m. liepos 1 d. Tarnyboje gautas Klaipėdos AVMI raštas apie tai, kad pareiškėjos Deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius (2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. bei 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d.) nurodyti duomenys, remiantis mokesčių administratoriaus duomenų bazėje turimais duomenimis, yra neteisingi: nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba pareiškėją įpareigojo atlyginti visas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 215,50 Lt. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad jeigu pateikdama prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja būtų pateikusi tinkamą Deklaraciją, bei pateikdama patikslintą Deklaraciją ir siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą užtikrinant teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą 100 proc., jai būtų buvę atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, kadangi jos pajamos neatitiko nei pirmojo, nei antrojo pajamų lygio (nors turtas atitiko antrąjį turto lygį). Tarnyba nurodė, jog praėjus vieneriems metams po antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėja 2010 m. vasario 10 d. Tarnybai pateikė naują patikslintą Deklaraciją už 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. ataskaitinį laikotarpį, kurioje pateikė neteisingus duomenis: nedeklaravo žemės sklypo ir garažo Klaipėdos mieste. Įvertinusi pareiškėjos neteisingų duomenų apie turtą teikimo tęstinumą bei šių neteisingų duomenų tiesioginę įtaką pareiškėjos materialinių teisių atsiradimui nesant teisėto pagrindo, Tarnyba sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėją piktnaudžiavus valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba prašė kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjos argumentą, kad tikroji jos turimo turto vertė yra tik apie 16 288 Lt, kurią ji nustato pagal turto įsigijimo vertes. Nepagrįstu prašė pripažinti ir atmesti pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę 300 000 Lt žalą, nes žalą galimai padarė, ir todėl vienintelis skolininkas yra autoavariją sukėlęs asmuo, o ne Tarnyba ar valstybė. Tarnyba taip pat prašė netenkinti reikalavimo priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos, nes nėra nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų bei taip pat netenkinti reikalavimo skirti baudą Tarnybos direktoriui.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija), pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 88-90). Teisingumo ministerija nurodė, kad pagal Įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip nulemti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų kilo žala, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teisingumo ministerija taip pat nurodė, kad subjektyvūs pareiškėjos argumentai, jog jos turto vertė skiriasi nuo oficialių duomenų, nėra pagrįsti. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad Tarnybos skundžiami veiksmai nėra neteisėti, todėl delikto šiuo atveju nėra ir civilinė atsakomybė nekyla. Be to, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepagrindė prašomos priteisti žalos įrodymais, nėra pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl skundas yra atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas (toliau – ir Registrų centras) prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 55, t. II, b. l. 28-33) Registrų centras nurodė, jog pareiškėja nereiškia reikalavimų Registrų centrui, išskyrus solidarų reikalavimą iš visų atsakovų priteisti neturtinę žalą. Registrų centras nurodė, kad Tarnybai buvo pateikta informacija dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Registrų centras akcentavo, jog, teikiant Tarnybai informaciją apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informaciją. Pati pareiškėja nesidomėjo ir nesinaudojo jai įstatymų nustatyta teise pakeisti ar patikslinti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašė skundo netenkinti. Atsiliepime (t. II, b. l. 50-53) VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, jog Tarnybos teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, yra nustatyta įstatymu. VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjos 2008 m. draudžiamųjų pajamų suma yra 24 634,23 Lt (pajamų, t. y. darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumą, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudaro 17 345,28 Lt bei ligos ir motinystės pašalpų sumą sudaro 7 288,95 Lt). VSDFV Klaipėdos skyrius prašė netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, nes pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ar neveikimą, sąlygojusius neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtai atliko VSDFV Klaipėdos skyrius.
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. II, b. l. 55-57) Klaipėdos AVMI nurodė, jog pareiškėja, siekdama iš atsakovo Klaipėdos AVMI prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Klaipėdos AVMI ar jos darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Klaipėdos AVMI nurodė, jog priimdama iš pareiškėjos pateiktas Deklaracijas, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsniu priskirtas funkcijas. Šiais veiksmais Klaipėdos AVMI ir jos darbuotojai pareiškėjai jokios žalos nepadarė ir negalėjo padaryti. Nesant žalos atlyginimui keliamų sąlygų, pareiškėjos reikalavimas Klaipėdos AVMI atžvilgiu turi būti atmestas. Klaipėdos AVMI akcentavo, jog mokesčių administratorius neatsako už Deklaracijos duomenų teisingumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas K. K. nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo netenkinti pareiškėjos skundo. K. K. pažymėjo, kad pareiškėja nesikreipė į jį teisinės pagalbos klausimais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V. M. atsiliepimu (t. I, b. l. 53-54) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. V. M. pažymėjo, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais padaryta žala valstybei ir ji privalo būti atlyginta. V. M. taip pat nurodė, jog pareiškėjos pretenzijos dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo atstovaujant jos interesus civilinėse bylose yra visiškai nepagrįstos.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-155-10 teisėtumo ir pagrįstumo, išanalizavusi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 11 ir 13 dalis, 23 straipsnio l dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir GTDĮ) 7 straipsnį (įstatymo redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu, t. y. 2009 m. sausio 13 d.), 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų „Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2010 m. kovo 24 d.) 8 punktą, 9.1 punktą, 9.2-9.7 punktus, 15 punktą, 150 punktą ir 156.1 punktą bei byloje pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba ginčijamą sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai grindė Įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog Deklaracijas pildė Klaipėdos AVMI deklarantas, Valstybinė mokesčių inspekcija turi centralizuotas duomenų bazes apie asmenų turtą ir pajamas, todėl už Deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą yra atsakinga ne ji, o Klaipėdos AVMI deklarantas, yra nepagrįstas. Deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant Deklaracijos patvirtina Deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne Deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybai nustačius, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingus duomenis, kyla ne teisė, o pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbą. Todėl teisinio vertinimo prasme nėra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja 2010 m. liepos 2 d. pateikė naują Deklaraciją. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog 2010 m. liepos 2 d. deklaracija yra teikiama ne tikslinant ankstesnių deklaracijų duomenis, kaip tai numato Taisyklių XI skyriaus 151-155 punktai, o deklaruojant turtą už visai kitą ataskaitinį laikotarpį (nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.), ir šią aplinkybę patvirtina Deklaracijos 13 punktas, kuriame nurodoma, kad pateikta pirminė Deklaracija, o ne patikslinta. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja, pateikusi Deklaraciją už visai kitą laikotarpį, pašalino neteisingus duomenis Deklaracijoje, kurios pagrindu yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą, paaiškėjus, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad Įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir antrinė teisinė pagalba 2009 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjai suteikta pateikus 2009 m. sausio 12 d. Deklaraciją, kurioje sąmoningai nurodyti neteisingi duomenys apie turtą (t. y. nenurodytas turimas garažas ir žemės sklypas), todėl konstatavus, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie turtą, tuo pačiu ji piktnaudžiavo ir valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba ginčijamą sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai grindė ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.
Dėl turtinės 300 000 Lt žalos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš Tarnybos teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.250 ir 6.271 straipsniuose. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija konstatavo, jog Tarnybos veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Be to, toks reikalavimas nepagrįstas, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir pareiškėjos eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą nepagrįstas, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir pareiškėjos eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos. Nenustačius, jog pareiškėjai dėl atsakovės kaltės kilo turtinė žala, pareiškėjos reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl neturtinės 500 000 Lt žalos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš visų atsakovų teisėjų kolegija, išanalizavusi auščiau išdėstytas teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, nurodė, jog pareiškėja teismui pateiktame skunde apsiriboja neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų, tačiau pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus turi būti nurodytas konkretus skundo pagrindas bei aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo pagrindą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiami atsakovų veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Be to, pareiškėja prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrindžia įrodymais, todėl teisėjui kolegija nebuvo pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Skundo dėl neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo teisėjų kolegija netenkino.
Dėl pareiškėjos reikalavimo skirti baudą Tarnybos direktoriui teisėjų kolegija nurodė, jog toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kadangi ABTĮ 84 straipsnyje numatyta teismo teisė skirti baudas tik už administracinių bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir teismo nurodymų nesilaikymą.
IV.
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 142-143) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliantė, be pirmosios instancijos teismui išdėstytų argumentų, apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės teisę bylą vesti per advokatą ir išnagrinėjo apeliantės bylą pažeidžiant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliantė nurodo, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Apeliantė pažymi, kad siekdama apginti savo teises į teisingą bylos nagrinėjimą teikė nušalinimą visai teisėjų kolegijai, bet teismas nenusišalino.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (t. II, b. l. 151-153) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba, be pirmosios instancijos teisme pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad apeliantės elgesys byloje turi piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningo bylos nagrinėjimo vilkinimo požymių. Tarnyba nurodo, kad praėjus dviem mėnesiams nuo savo pirminio skundo teismui pateikimo, kai Tarnyba jau buvo pateikusi savo atsiliepimą byloje, apeliantė pateikė patikslintą skundą. Patikslinto skundo esminis reikalavimas išliko tas pats – panaikinti Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-155-10, todėl Tarnyba vertina, kad patikslintas skundas teiktas siekiant sąmoningai užtęsti bylos nagrinėjimą. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje administracinėje byloje kreipėsi į Tarnybą tik 2010 m. lapkričio 30 d. sąmoningai, taip pat siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimą, t. y. tikėdamasi sukurti tokią situaciją, kurioje teismas būtų išprovokuotas atidėti bylos nagrinėjimą, kol apeliantei bus paskirtas advokatas. Tarnyba abejoja, ar apeliantei iš viso buvo būtina advokato pagalba, nes apeliantė byloje naudojasi savo darbovietės UAB „Liva“ direktoriaus J. S. teisinėmis paslaugomis, ką patvirtina ir jo pasirašytas apeliantės apeliacinis skundas.
Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepime (t. II, b. l. 154-158) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Registrų centras, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas proceso metu priimdamas sprendimą – netenkinti teisėjų kolegijai apeliantės pareikšto nušalinimo bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, taip užkirsdamas kelią apeliantei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą.
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (t. II, b. l. 159-160) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos AVMI, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme apeliantei niekaip nebuvo suvaržyta teisė pasinaudoti apmokamomis advokato paslaugomis, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (t. II, b. l. 162-163) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvūs ir nesusiję su bylos esme, todėl nėra teisiškai reikšmingi. Teisingumo ministerija pažymi, kad nuolatos pasikartojantis analogiško turinio skundų bei apeliacinių skundų teikimas vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas privalo imtis atitinkamų įstatymo leidžiamų sankcijų ir, siekdamas užkirsti tam kelią, skirti apeliantei baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą apeliaciniu skundu prašoma panaikinti iš esmės motyvuojant pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais: byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjos advokatui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų.
Apeliantė teigia, kad asmens teisė turėti advokatą yra absoliuti. Pasisakydama dėl Konvencijos 6 straipsnio bei Konstitucijos 31 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad šios teisės normos yra skirtos garantuoti teisę į gynybą asmeniui, kuris yra valstybės įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, t. y. kuris yra valstybės persekiojamas. Tuo tarpu pareiškėjos antrinės teisinės pagalbos siekimas šioje administracinėje byloje siejamas ne su baudžiamaisiais (ar administraciniais), o su civiliniais teisiniais santykiais, kurių nei Konstitucijos 31 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatos (užtikrinančios asmeniui galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, nepriklausomai nuo to, kiek kartų asmuo kreipėsi dėl tokios pagalbos teikimo) nereglamentuoja.
Nors apeliaciniame skunde T. Ž. nurodo, kad teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo ir nagrinėdamas administracinę bylą be pareiškėjos advokato, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kolegija vertina, kad šioje vietoje procesinių pažeidimų nenustatyta. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (t. II, b. l. 115 – 122), pareiškėja pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, o pastarajai pareiškėjos prašymo dėl nušalinimo netenkinus, T. Ž. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kol sprendimą šiuo klausimu (teisėjų nušalinimo) priims Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Pareiškėja į teismo posėdį atvyko su įgaliotu atstovu J. S., kuris, kaip nurodė pareiškėja posėdžio metu, atsisakė ją atstovauti. Taip pat pareiškėja akcentavo būtinybę būti atstovaujamai profesionalaus teisininko, nurodė, kad siekdama būti atstovaujama administracinėje byloje, ji yra pateikusi Tarnybai prašymą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skundą šioje byloje pateikė 2010 m. rugpjūčio 13 d. (t. I, b. l. 8 – 20), taigi iki 2010 m. lapkričio 30 d. posėdžio ji turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl atstovavimo būdo bei išnaudoti visas galimybes užsitikrinant reikiamas advokato paslaugas. Tuo tarpu iš pareiškėjos teismo posėdyje pateikto prašymo matyti, kad į Tarnybą dėl advokato paskyrimo ji kreipėsi tik 2010 m. lapkričio 24 d., t. y. likus šešioms dienoms iki posėdžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso šalys turi pareigą savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir galėjo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (ABTĮ 80 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir pirmosios instancijos teismo padarytų materialinių teisės normų taikymo pažeidimų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir todėl jų nebekartos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.