Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. R., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. būdamas buvusiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, per įstatymų nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2018 m. birželio 1 d. (už 2017 metus), 2019 m. birželio 1 d. (už 2018 m.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – ir Registro tvarkytojui) 2017 m. ir 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiais savo veiksmais S. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkami, įteikiant šaukimą asmeniškai. Gautas jo rašytinis prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla, kurioje visos aplinkybės aiškios, nagrinėtina iš esmės S. R. nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose įtvirtinta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad S. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be jo visiško prisipažinimo S. R. kaltę įrodo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 4-9), jo rašytinis paaiškinimas byloje (b. l. 17), kita bylos rašytinė medžiaga.

Taigi Bendrovės 2017 m. bei 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d. ir atitinkamai iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

S. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas bendrovės vadovu (iki2019-11-20), įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

S. R. atsakomybę lengvina, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą S. R. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kad padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, šiuo metu pažeidimas yra pašalintas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atsižvelgiant į pačio pažeidimo esmę manytina, kad net įstatyme numatyta minimali bauda šiuo atveju būtų pernelyg griežta, neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas vertina, kad šiuo atveju 100 eurų bauda yra adekvati ir proporcinga nuobauda padaryto nusižengimo pavojingumui bei S. R. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

S. R., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19108789272. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.