- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-261-8069-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato (toliau – Institucija) patrulis 2010 m. rugsėjo 17 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 4 d., 16.40 val., Kazlų Rūdos savivaldybėje, Subatiškių kaime, vairuodamas automobilį Ford Scorpio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į apsauginį stulpelį ir jį nulaužė, atsitrenkė į kanalizacijos šulinio dangtį ir jį apgadino, taip pat apgadino savo automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Po eismo įvykio vartojo alkoholį, nelaukdamas kol bus patikrintas blaivumas. Tokias veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234, 233 punktų reikalavimus.
II.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimu pripažino A. P. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. A. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį -3000 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi A. P. paskirta galutinė subendrinta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą A. P. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nutraukė.
Teismas, remdamasis liudytojų R. B., G. Š., A. B., L. Č. ir D. A. parodymais, nustatė, jog A. P., atbuline eiga vairuodamas automobilį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko atsitrenkė į kanalizacijos šulinį, taip apgadindamas jį ir prie jo buvusį stulpelį. Teismas konstatavo, jog ištirtų įrodymų pagrindu neginčytinai įrodyta, jog A. P. vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas.
Teismas nesirėmė Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių seniūnijos Subciškių kaimo seniūnaitės 2010 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr.1 kaip įrodymu, nes iš jos turinio nėra galimybės patikrinti joje nurodytų faktų. Nenurodomi, kokie gyventojai buvo apklausti ir kokie nuosavybės santykiai juos (ir ar išvis) sieja su apgadintu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog žala neįvertinta pinigine išraiška, jokios įtakos nurodyto pažeidimo nustatymui bei kvalifikavimui neturi. Šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. ir 2010 m. birželio 14 d. nutartyse.
Teismas, remdamasis A. P. paaiškinimais ir A. B. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, konstatavo, kad A. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. A. P. buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas ne tik dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bet ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Įvykis, kurio padarymu kaltinamas A. P., yra įvykęs 2008 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad naujas, iš esmės savo aplinkybėmis skirtingas nuo pradinio, kaltinimas A. P. buvo suformuotas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. suėjus senaties terminui (ATPK 35 str. 1 d.), teismas administracinės bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį A. P. atžvilgiu nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde A. P. nurodė, kad jokio eismo įvykio nesukėlė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Paaiškino, kad nebuvo padaryta jokia žala, joks daikto sugadinimas ar jo vertės praradimas. Kazlų Rūdos savivaldybės Subačiškių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 30 d. pažyma patvirtina, kad jokia žala nebuvo padaryta. Seniūnaitė apklausė namo gyventojus, kuriems nuosavybės teise priklauso kanalizacijos šulinys, prie kurio 2008 m. gruodžio 4 d. buvo užklimpęs automobilis.
2010 m. rugsėjo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas su nauja pažeidimo esme ir aplinkybėmis dėl KET 234, 233 punktų pažeidimo, surašytas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo terminus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.
Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6-1460-416/2010, b.l. 12, 13), autoavarijos vietos schema (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6-1460-416/2010, b.l. 16), A. P. 2008 m. gruodžio 4 d. paaiškinimas, kad atsitrenkė į šulinį, patvirtina, kad A. P. 2008 m. gruodžio 4 d. važiuodamas atbuline eiga buvo neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į apsauginį stulpelį ir kanalizacijos šulinio dagtį, nulaužė apsauginį stulpelį ir apgadino šulinio dangtį. Savo veiksmais A. P. pažeidė KE 9 punkto reikalavimus. Jo veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtį.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Taip pat pažymėtina, jog žalos dydis nedaro įtakos sprendžiant atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą, svarbu nustatyti, kad turtinė žala buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nulaužė stulpelį ir apgadino kanalizacijos šulinio dangtį. Todėl A. P. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nagrinėjamu atveju A. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, todėl jo veika tinkami kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgių pradėtą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kadangi praėję daugiau kaip 6 mėnesiai nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos <...>. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinė nuobauda pažeidimą padariusiam asmeniui buvo paskirta 2008 m. spalio 24 d. nutarimu, tai yra nuo padaryto pažeidimo padarymo dienos nepraėjus šešiems mėnesiams. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi ši nuostata yra taikoma ir kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas atsinaujino ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti iš naujo.
Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-2857/09). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu non reformatio in peius principu, A. P. veikos kvalifikacija negali būti keičiama.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.