- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-414-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. F.
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- E. F., D. F., Kauno rajono I-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei D. F., atsakovei J. A., trečiajam asmeniui E. F., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. F. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovei J. A., tretiesiems asmenims E. F., D. F., Kauno rajono I-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b.l. 1-2) teismo prašė pripažinti negaliojančia 1999 m. kovo 10 d. mainų sutartį, registro Nr. 2-2788 ir sutarties dalyves grąžinti į pirmykštę padėtį: gyv. Namo lAlmp, esančio (duomenys neskelbtini), 41/100 dalį grąžinti D. F., o namą 2Alp, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti J. A.; priteisti iš J. A. 5000 Lt. Nurodė, kad 1999 m. kovo 10 d. sutartimi D. F., savo 41/100 gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lAlmp, išmainė su atsakove J. A. į jos nebaigtą statinį 2Alp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį ieškinį reiškią dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia dviem pagrindais: ji sudaryta suklydimo įtakoje (tuo metu veikusio CK 56 str.) ir, kad mainai pažeidė jos interesus. Paaiškino, jog D. F. ir D. F., šeima gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini); jai priklausė 41/100 to namo. Vyro sesuo, atsakovė J. A., gyveno su motina (duomenys neskelbtini), name, pažymėtame lAlp. Tačiau ji buvo skolinga nemažą sumą, buvo įkeitusi savo pastatą, esantį ten pat ir pažymėtą 2Alp, ir negalėjo išpirkti. Tada vyro motina E. F., susitarusi su J. A., įkalbėjo apsikeisti su J. A. turimais statiniais, apmokėti J. A. skolą 5000 Lt ir apsigyventi su vyro motina (duomenys neskelbtini) ir gyventi kartu su ja bendroje šeimoje. Jos įtikino, kad ir likusi to namo dalis bus perleista. Pusė gyv. namo lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), jau buvo jos vyro D. F. nuosavybėje. Todėl pasiūlytos sąlygos tenkino. Nors (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, kuriame gyveno, buvo gerai įrengtas, o J. A. statinys galėjo būti naudojamas tik ūkinėms reikmėms, nebaigtas statyti, todėl gerokai blogesnis už jos, apmokėjo J. A. 5000 Lt skolą ir apsikeitė statiniais. Tačiau E. F. persigalvojo ir, susitarusi su J. A., savą namo dalį 2007-09-04 sutartimi jai perleido. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 1996 05 29 dovanojimo sutartis, kuria vadinamas gyv. namas 2Alp atiteko J. A. patvirtina, kad tas namas tik vadinamas gyvenamuoju, bet jis nebaigtas statyti, todėl buvo, įskaitant J. A. 5000 Lt skolos apmokėjimą, ne tokios pat vertės mainai, taip buvo pažeisti ieškovės interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, jog E. F. ieškovę įkalbėjo sudaryti mainų sutartį, apmokėti atsakovės skolą, pažadėjo ateityje ieškovei perleisti jai (E. F.) priklausiusią namo dalį. Konstatavo, kad ieškovė D. F., sudarydama ginčo sutartį, nesuklydo dėl sudaromo sandorio esmės. Ieškovė neįrodė suklydimo fakto, t. y. vienos iš būtinųjų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį sąlygų. Ieškinyje nurodytos aplinkybės (skolos apmokėjimas, dalies namo perleidimas) neįeina į ginčo sandorio turinį, todėl nėra pagrindo pripažinti mainų sutartį sudarytą suklydimo įtakoje. Liudytojų parodymai apie tai, kad ieškovė ir tretysis asmuo prižiūrėjo E. F., jiems buvo žinoma apie tai, kad dalį namo perleis ieškovei nėra teisiškai reikšmingi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. F. prašo panaikinti 2008-10-31 teismo sprendimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui (b.l. 142-143). Apeliantės nuomone, teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 56 str. Sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK. Pagal 2000 m. CK įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1 d. dėl šio sandorio nuginčijimo turėjo būti taikomos 1964 m. CK normos. Tuometinio CK 56 str. nenumatė jokių išimčių, dėl kurių negalėtų būti pripažintas sandoris negaliojančiu. Sprendžiant ar ieškovė su sutuoktiniu buvo suklaidinta negalima apsiriboti tik formaliomis sutarties sąlygomis ir visai neatsižvelgti į kitas svarbias, jau sutarties vykdymo, aplinkybes, nes jos buvo tos pačios sutarties tęsiniu. Teismas nesilaikė CPK 185 str., reikalaujančio visapusiško ir objektyvaus visų aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, nes neįvertino aplinkybės, jog apsikeitus namais, ieškovė su vyru, vyro ir vyro motinos namo dalis pritaikė gyventi vienai šeimai, ši pertvarka patvirtino, kad namas bus vieno savininko žinioje. Atsakovė pateikė teismui notaro dokumentą, kad atsakovė buvo skolinga pagal dvi sutartis, ir neneigė, jog skolą apmokėjo D. F.. Ši aplinkybė patvirtina, jog buvo vykdomos ir kitos, sutartyje nenumatytos sąlygos. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tai buvo nelygiaverčiai mainai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo D. F. prašo apeliacinį skundą patenkinti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, savo nuomonę grindžia analogiškais, ieškovės D. F. apeliaciniame skunde išdėstytais, argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tiek 1964 m. CK 56 str. tiek naujojo CK 1.90 str. yra konstatuota, kad esminę reikšmę turinčiu suklydimu laikoma neatitinkanti tikrovę samprata apie svarbius ginčijamo sandorio elementus. Todėl teismo sprendime pagrįstai nurodoma, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių atsiradusių po jo sudarymo. Sudarant ginčijamą sutartį dėl esminių sandorio elementų suklysta nebuvo. Atsakovės namas buvo įkainotas 5000 Lt daugiau, todėl ieškovė prisidėjusi prie atsakovės skolos grąžinimo. Toks buvo susitarimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo E. F. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sudarant ginčijamą mainų sutartį nedalyvavo ir ieškovei nieko nežadėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai taikė 1964m. CK 56 straipsnį ir nepagrįstai ginčijamo sandorio nepripažino negaliojančiu. Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde nurodo argumentus susijusius su CPK 185 straipsnio pažeidimais nagrinėjant bylą. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų pasisako.
Tiek pagal 1964m. CK 56 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 1. 90 straipsnį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja, jog suklydimas buvo esminis. Šios normos nustato dvi sąlygas, kurioms esant jos gali būti taikomos. Pirma, būtina konstatuoti patį suklydimo faktą. Antra, konstatavus suklydimo faktą, būtina įvertinti, ar suklydimas buvo esminis. Tik pripažinus esant abi šias sąlygas, sandorį galima pripažinti negaliojančiu aukščiau nurodytu pagrindu. Pareiškus ieškinį ir prašant sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo teismas turi teisę, bet neprivalo pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą suklydus. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu 1964 m. CK 56 straipsnio, CK 1.90 straipsnio pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta. Kiekvienu atveju, dar būtina išsiaiškinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, svarbu nustatyti, ar klydo tik viena sandorio šalis ( vienpusė klaida), ar abi šalys ( abipusė klaida). Vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos šalies kaltės, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtinais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovo suklydimą galima pateisinti. Priešingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio šalis, būtų griaunamas sandorių stabilumas ir būtų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali būti pateisinamas. Viena iš aplinkybių, šalinančių sandorio negaliojimą, numato CK 1. 90 straipsnio 5 dalis, pagal kurią suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką. Ši norma paaiškinama tuo, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai ( CK 1.5, 1.6 straipsniai). Todėl asmuo, kuris sudarydamas sandorį elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingu. Tokią teisminę praktiką aiškinant ir taikant CK 1. 90 straipsnio nuostatas yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilines bylas pvz., ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000m. spalio 9d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.L. v. V.L., byla Nr. 3K-3-974/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2004m. vasario 18d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004, Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas „Žemaitijos žiedas“ v. B.V., V.L. įmonė, ir kt. ).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 1999m. kovo 10d. sudarydama ginčijamą mainų sutartį nesuklydo dėl sudaromo sandorio esmės. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pareikštu ieškiniu neįrodė būtinų sąlygų, kurioms esant sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Ieškovė sandorio negaliojimo aplinkybes nurodo tai, kad ieškovės vyro motina trečiasis asmuo E. F. įkalbėjusi ją sudaryti mainų sutartį, atsakovė įkalbėjo ją sumokėti 5000 Lt skolą, ji ( ieškovė) apsigyvenusi išmainytose patalpose gyvenamąjį namą pritaikė bendram naudojimui, mokėjo mokesčius, rūpinosi šildymu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės visos šios nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės sudarytas sandoris galėtų būti tik jos neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, tačiau esant tokioms aplinkybėms pripažinti mainų sutartį negaliojančia CK 56 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju ieškovės suklydimo negalima būtų niekaip pateisinti. Be to, ieškovė šalių sudarytą mainų sutartį prašo pripažinti negaliojančia praėjus beveik devyneriems metams, todėl neesant sandorio šalių abipusės klaidos ir ieškovės suklydimo nepateisinus, o pripažįstant negaliojančiu sandorį būtų griaunamas sandorių stabilumas ir dėl to nepagrįstai nukentėtų sąžininga sandorio šalis.
Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų įvertinimo taisyklių priimant sprendimą nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008m. spalio 22d. sprendimą palikti nepakeistą.