- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-06-23
- Bylos Nr.
- 2-289
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Konstantinas Gurinas (pran.), Gintaras Pečiulis
- Skolininkas
- S.C.V.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S.C.V. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862/2004 ir 2004 m. liepos 27 d. teismo įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Skolininko S.C.V. atstovas advokatas Egidijus Milašius kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 27 d. įsakymu iš S.C.V. kreditorei R.L. buvo priteista 300000 Lt skolos, 2750 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo teigimu, priimtas teismo įsakymas pažeidžia skolininko turtines teises, nes jam apie priimtą teismo dokumentą nebuvo žinoma ir jis negalėjęs pareikšti prieštaravimų. Be to, nurodė, kad su kreditore R.L. paskolos sutarties S.C.V. nebuvo sudaręs. Remdamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p., pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862/2004, teismo įsakymą panaikinti ir kreditorės pareikšimą dėl teismo įsakymo priėmimo palikti nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862/2004 ir 2004 m. liepos 27 d. teismo įsakymo panaikinimo. Nutartyje nurodė, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas dėl naujai paaiškėjusių ir esminių bylos aplinkybių yra nepagrįstas. Iš teismo pažymų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) ir įteikti skolininko žmonai E. V. pagal CPK 123 str. 3 d. Nepagrįsti skolininko teiginiai, kad jis šiuo adresu niekada negyveno, o ši patalpa buvusi komercinės paskirties. Iš paskolos sutarties matyti, kad pats paskolos gavėjas nurodęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodyta, kad ši patalpa yra gyvenamoji ir nuosavybės teise priklauso skolininkui. Be to, teismas nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes patvirtino liudytojos J.V. ir K.M. Teismas taip pat konstatavo, kad liudytojų A.K. ir V.L. parodymai bei R.L. paaiškinimai apie skolininko veiksmus areštavus jo turtą, iš esmės atitinka teismo įsakymo priėmimo aplinkybėms, todėl nepagrįstas skolininko teiginys, kad jam nebuvo žinoma apie skolos priteisimą. Be to, prašyme nurodyta aplinkybė, kad paskolos sutartį pasirašęs ne pats skolininkas, o kitas asmuo, yra nepagrįsta, nes tokių įrodymų nepateikta.
Šalies argumentai
Skolininko S. C. V. atstovas advokatas Egidijus Milašius atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-862/2004, panaikinti 2004-07-27 teismo įsakymą ir kreditorės R.L. pareiškimą palikti nenagrinėtu.
Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog procesiniai dokumentai S.C.V. buvo įteikti tinkamai. Naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma skolininkui bylos nagrinėjimo metu, buvo netinkamas procesinių dokumentų įteikimas. Apeliantas teigia, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo jis nurodė, jog 2004-01-05 paskolos sutartyje skolininkas nepasirašęs, neįrašęs nei savo vardo, nei pavardės. Už jį šioje sutartyje pasirašė jam nežinomas asmuo. Remiantis CPK 184 str., šie argumentai vertintini kaip pareiškimas, kad paskolos sutartis suklastota. Tokiu atveju kreditorė galėjo prašyti teismo nelaikyti šio įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Kreditorė Kauno m. VPK Kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų tarnybai pateikė tirti visai kitą dokumentą – tariamą įsipareigojimų raštą (2004-08-24 d.), kuriuo S.C.V. neva patvirtina savo prievoles. Tačiau apeliantas pažymi, kad S.C.V. tokio turinio dokumento niekada nėra pasirašęs, o šio dokumento tekstas galėjo būti parašytas ant tuščių popieriaus lapų su jo parašu. Taigi, kreditorė neįrodė savo nurodytų aplinkybių, kad paskolos sutartį pasirašė skolininkas. Todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas argumentas, kad paskolos sutartyje skolininkas nepasirašęs iš esmės nebuvo paneigtas. Tokiu atveju minėtoje paskolos sutartyje nurodytas skolininko gyvenamosios vietos adresas be pagrindo buvo pripažintas kaip jo gyvenamosios vietos adresas. Be to, teismas, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, pažeisdamas CPK 370 str. 3, 4 d. nuostatas, savo veiksmais pradėjo pakartotinį bylos nagrinėjimą iš esmės ir įsiteisėjusio teismo įsakymo tikrinimą, nes pradėjo tirti naują kreditorės pateiktą rašytinį įrodymą – 2004-08-24 įsipareigojimų raštą ir išdavė kreditorei ištyrimui paskolos sutartį. Tokie veiksmai pagal CPK XXIII skyriuje nustatytų bylų dėl teismo įsakymo išdavimo teiseną negalimi.
Apeliantas teigia, kad S.C.V. teismo siunčiamų procesinių dokumentų negavo, nes R.L. nurodytu gyvenamosios vietos adresu jis niekada nėra gyvenęs ar deklaravęs gyvenamosios vietos. Ši aplinkybė patvirtinama liudytojo A.K. parodymais. Teismas, pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. šių argumentų tinkamai neįvertino. Be to, teismui buvo pateikta Kauno m. VPK VP Migracijos skyriaus pažyma, pažyma apie gyvenamąją vietą, išduotą 2005-02-09 Reners (Šveicarija) miesto komunos tarnybos gyventojų reikalams, kurioje nurodyta S.C.V. adresas –(duomenys neskelbtini) bei Italijos generalinio konsulato Lozanoje bendra pažyma, kurioje taip pat nurodyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), yra Italijos pilietis ir civilinės būklės požiūriu yra nevedęs. Tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. nuostatas, šių įrodymų taip pat nevertino ir nesiaiškino ar skolininko tariamoji gyvenamoji vieta Lietuvoje atitinka CK 2.16 str. 1 d. nurodytus požymius.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. ir 197 str. 2 d., nes vertindamas aplinkybę, ar iš tikrųjų E. V. buvo S.C.V. sutuoktinė, reikšmingesniais įrodymais laikė liudytojų J.V. ir K.M. parodymus, o ne byloje esančius rašytinius įrodymus. S.C.V. niekada nebuvo sudaręs civilinės santuokos ir tai patvirtina Šveicarijoje išduota pažyma apie gyvenamąją vietą, Kauno m. CMB pažyma bei Italijos generalinio konsulato Lozanoje pažyma. Be to, teismas tinkamai neįvertino antstolio S.U. rašto Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM ir pastarosios tarnybos pažymos, iš kurios matyti, kad jokių duomenų nei apie S.C.V., nei apie jo sutuoktinio asmens kodą ir adresą tarnyba neturi. Apeliantas teigia, kad tokio asmens kaip E. V. apskritai nebuvo. Todėl naujai paaiškėjusi aplinkybė šioje byloje – tariama skolininko santuoka su tariama piliete E.V. egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo įsakymą, nes apie ją teisme sužinota įteikus teismo siųstus dokumentus 2004-08-04 – 05. Apie tokią tariamą santuoką bylos nagrinėjimo metu skolininkas negalėjo žinoti, nes tuo metu, kai ši aplinkybė buvo atskleista, jo Lietuvoje nebuvo. Be to, santuokos jis niekada nebuvo sudaręs. Teismas, priėmęs įsakymą, irgi nežinojo kad skolininkas nesudaręs santuokos. Ši aplinkybė yra esminė bylos dėl teismo įsakymo išdavimo teisenai, nes jai esant teismo įsakymas apskritai negalėjo būti išduotas.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus CPK 199 str. 1 d. tvarka išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su teismo posėdžio metu duotais liudytojų A.K. ir V.L. parodymais, kurie reikalingi paneigti arba patikslinti šių liudytojų parodymus. Tuo teismas pažeidė skolininko teisę į teisminę gynybą, taip pat buvo iškraipytas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė R.L. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Teismui nebuvo pagrindo skunde nurodytas aplinkybes pripažinti esminėmis naujai paaiškėjusiomis sutinkamai su CPK 366 str. 1 d. 2 p. Skolininkas, manydamas, kad jam nebuvo tinkamai pranešta, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo pareikšti prieštaravimus CPK 439 str. 2 d. ir 78 str. pagrindu.Skundo motyvai, kad esminė proceso atnaujinimo aplinkybė – netinkamas skolininkui siųstų procesinių dokumentų įteikimas ir tariama S.C.V. santuoka su tariama piliete E.V. yra pagrindas atnaujinti procesą sutinkamai su CPK 366 str. 1 d. 2 p., prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas eilėje nutarčių yra konstatavęs, kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios (civ. bylose Nr. 3k-3-58/2005; 3k-3-893/2000; 3k-3-116/2001; 3k-3-621/2004 ir kt.). Tuo tarpu skolininko nurodytos aplinkybės procesui atnaujinti neturi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytų aplinkybių požymių ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą.Nepagrįsti atskirojo skundo motyvai dėl gyvenamosios vietos ir tai, kad skolininkas Lietuvoje negyveno. Skolininkas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, nes neigdamas adresą (duomenys neskelbtini) kaip savo gyvenamąją vietą, iš pat pradžių nurodė, kad minėtu adresu yra komercinės paskirties patalpos, o ne butas. Tačiau pateikus rašytinius įrodymus, kad šių patalpų paskirtis yra butas ir kad patalpų paskirtis pakeista tik 2004-12-27, skolininkas atskirajame skunde nurodė jau naujus motyvus, kad šis butas negalėjo būti jo gyvenamoji vieta, nes skolos raštelis suklastotas. Be to, skolininkas pirmosios instancijos teisme nepateikė argumentų, kad minėtas skolos raštelis yra suklastotas ir todėl jame nurodytas adresas negali būti laikomas jo gyvenamąja vieta. Todėl sutinkamai su CPK 312 str., šie skundo argumentai negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Skundo motyvai, kad minimas butas nebuvo skolininko gyvenamąja vieta paneigti rašytiniais įrodymais: paskolos rašteliu, visa eile sudarytų sutarčių 2002-2004 m., nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad skolininkas Lietuvoje gyveno, turėjo savo verslą. Skundo motyvai, kad teismas netinkamai taikė CPK 370 str. 3 d. yra nepagrįsti, nes teismas privalo ištirti abiejų šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, kad nebūtų pažeistas šalių lygybės principas. Atskirojo skundo motyvas, kad skolininko prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas argumentas, jog paskolos sutartyje skolininkas nepasirašęs, iš esmės nebuvo paneigtas, prieštarauja procesinėms normoms, kurios numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo kaip reikalavimų pagrindu. Todėl skunde neteisingai traktuojama įrodinėjimo našta, norint ją perkelti kitai šaliai. Skolininko teiginiai, kad 2004-08-27 įsipareigojimo rašto jis niekada nėra pasirašęs, o tekstas galėjo būti įrašytas ant tuščių popieriaus lapų su skolininko parašu, yra nepagrįsti ir prieštarauja ne tik rašytiniams įrodymams, bet ir protingumo bei atidumo nuostatoms.Nepagrįsti skolininko motyvai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, nes sutinkamai su CPK 123 str. 2 d. procesiniai dokumentai gali būti įteikti šeimos nariams, tame tarpe ir sugyventiniams. Taip pat nepagrįsti skundo motyvai, kad kreditorės pareiškimas CPK XIII skyriuje nustatyta tvarka negalėjo būti nagrinėjamas, nes skolininkas Lietuvoje turėjo gyvenamąją vietą. Skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas, atmesdamas skolininko atstovo prašymus išreikalauti papildomus įrodymus pažeidė skolininko teisę į teisminę gynybą, nes skolininkas byloje turėjo atstovą, kuris sutinkamai su advokatūros įstatymo 44 str., turėjo teisę rinkti įrodymus ir todėl galėjo įgyvendinti šią teisę. Be to, skolininko atstovo prašomi išreikalauti įrodymai nebuvo susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Tiek iš prašymo atnaujinti procesą, tiek iš atskirojo skundo matyti, kad skolininkas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, skolininkas ir jo atstovas keitė savo aiškinimus sutinkamai su pateiktais įrodymais.Be to, skolininkas apie teismo įsakymą žinojo jau 2004 m. rugpjūčio mėn., todėl jis yra praleidęs CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kaip matyti iš skolininko atstovo prašymo dėl proceso atnaujinimo, pastarasis tokio prašymo pagrindu nurodė naujai paaiškėjusią aplinkybę apie, jo nuomone, tariamą S.C.V. santuoką su E.V. Tačiau sutinkamai su CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, bylą atnaujinti gali būti ne bet kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, bet aplinkybės turinčios esminę reikšmę bylai, t.y. tokios, kurios galėjo įtakoti išnagrinėtos bylos baigtį arba nulemti teismo padarytas išvadas.
Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, prašomas panaikinti teismo įsakymas buvo priimtas pareiškėjos R.L. pateiktos paskolos sutarties pagrindu (Kauno apygardos teismo civ.byla Nr. 2-862-2004 b.l. 5). Ši sutartis buvo sudaryta ne tarp sutuoktinių V. iš vienos pusės ir R.L. iš kitos, bet tarp pastarosios ir S.C.V. E.V. šioje sutartyje neminima ir teismo įsakymas jos atžvilgiu nepriimtas. Todėl laikytina, kad aplinkybė ar S.C.V. buvo sudaręs santuoką su E.V. ar ne, esminės reikšmės priimtam teismo įsakymui bei jo pagrįstumui neturi. Todėl pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė negalėjo būti pagrindu proceso atnaujinimui (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Tiesa, prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat buvo nurodyta, kad S.C.V. paskolos sutarties su pareiškėja nebuvo sudaręs ir jos nepasirašė. Tačiau ši aplinkybė kaip pagrindas atnaujinti procesą nurodyta nebuvo. Be to, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu jokie įrodymai, patvirtinantys tokį teiginį pateikti nebuvo. Todėl ir šis skolininko atstovo teigimas negalėjo būti pagrindu procesą atnaujinti.
Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybė, dėl, skolininko nuomone, tariamos santuokos su E.V., siejama su netinkamu skolininko informavimu apie priimtą teismo įsakymą. Tokiu būdu ši aplinkybė, jai pasitvirtinus, galėjo būti pagrindu procesą atnaujinti pagal 366 str. 1 d. 9 p. Tačiau ir šiuo atveju laikyti nustatytu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normos aiškinimo klaidą negalima.
Taip, kaip matyti iš bylos duomenų, teismo pranešimus bei teismo įsakymą, siųstus skolininko S.C.V. vardu, priėmė E. V., įvardijusi save kaip skolininko žmoną. Neigdamas savo santuoką su E.V., pareiškėjas pateikė teismui Reners miesto tarnybos gyventojų reikalams 2005 m. vasario 9 d. pažymą apie gyvenamąją vietą bei Kauno m. CMB pažymą (b.l. 16, 24). Tačiau nė vienas iš šių dokumentų negali būti patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo teiginį apie procesinės teisės normų pažeidimą.
Taip, 2005 m. vasario 9 d. išduota pažyma pareiškėjo šeimyninės padėties buvusios teismo procesinių dokumentų įteikimo dienai (2004 m. rugpjūčio 4, 5 dienos) neatspindi. Be to, paminėta pažyma išduota patvirtinti pareiškėjo gyvenamąją vietą, kuri nurodyta kaip Reners m. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos duomenų, pats pareiškėjas jo vardu pasirašytuose dokumentuose ne kartą buvo nurodęs, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 70-88). Taip pat reikia vertinti ir Italijos Generalinio konsulo Lozanoje pažymą, išduotą žymiai vėliau (2005 m. vasario 9 d.) negu teismo procesinių dokumentų įteikimo dieną (b.l. 25, 26). Juo labiau negali turėti svarios įrodomosios reikšmės Kauno m. CMB pažyma, kurioje nurodoma, kad 2000-2004 m. pareiškėjo santuokos akto įrašo Kauno m. metrikacijos knygose nėra. Visų pirma ši pažyma apima trumpą laiko tarpą bei joje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo akto įrašus iki 2000 m. Šia prasme pastebėtina, kad pareiškėjas yra 1965 m. gimimo. Be to, įstatymas nedraudžia įregistruoti santuoką ir kitose, negu Kauno m., civilinės metrikacijos įstaigose (CK 3.298 str.).
Tuo tarpu byloje liudytojomis apklaustos pašto darbuotojos J.V. ir K.M. po priesaika patvirtino, kad teismo procesiniai dokumentai siųsti pareiškėjo vardu buvo įteikti E.V., kaip pastarojo šeimos narei, jai pateikus tai patvirtinantį dokumentą. Netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra. Pastebėtina, kad svarių argumentų kurių pagrindu teismas neturėtų vadovautis paminėtų liudytojų parodymais nėra ir atskirajame skunde.
Tuo tarpu procesinio dokumento įteikimas adresato šeimos nariui CPK nuostatų nepažeidė (CPK 123 str. 3 d., 432 str.). Todėl ir šiuo požiūriu pagrindo proceso atnaujinimui nėra (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir pareiškėjo teigimas, kad teismo siųstu adresu pranešimas negalėjo būti įteiktas kaip dėl to, kad ši patalpa yra negyvenama, taip ir dėl joje vykusio remonto. Šio teiginio nepagrįstumą patvirtina kaip tai, kad paminėta patalpa negyvenamosios patalpos statusą įgijo žymiai vėliau po teismo įsakymo priėmimo, taip ir tai, kad tokia pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo nurodyta tarp šalių sudarytoje paskolos sutartyje. Šia prasme pastebėtina, kad atskirojo skundo teigimas, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas kontrargumentas, kad paskolos sutartyje skolininkas nepasirašęs ir neįrašęs nei savo vardo, nei pavardės, iš esmės nebuvo paneigtas, prieštarauja CPK 178 str. nuostatai, įpareigojančiai šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl nagrinėjamuoju atveju ne kreditorė, kuri rėmėsi galiojančia bei šalims privaloma sutartimi, bet pats skolininkas turėjo įrodyti savo teiginius, tačiau to nepadarė (CPK 184 str.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, jų tarpe pareiškėjo sudarytų sutarčių, kuriose jis pats nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , pastarasis verčiasi Lietuvos Respublikoje ūkine-komercine veikla (b.l. 70-88, 123, 124), juridinių asmenų registre įregistruotas kaip UAB ,,Litarenda" (adresas (duomenys neskelbtini).) direktorius (b.l. 62). Visos šios aplinkybės parodo, kad priimant teismo įsakymą nebuvo pažeisti ir CPK 431 str. 2 d. 3 p. reikalavimai (CK 2.12 str. 2 d.). Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka savo gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravo (b.l. 14).
Sutinkamai su CPK 368 str., prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuria jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atskirajame skunde didelė įrodomoji reikšmė suteikiama liudytojo A.K. parodymams. Tačiau būtent šis liudytojas, o kartu ir liudytojas V.L. parodė, kad pareiškėjui apie priimtą teismo įsakymą buvo žinoma jau 2004 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Tuo pačiu pastarajam turėjo tapti žinoma ir apie aplinkybę, kurią jis nurodė proceso atnaujinimo pagrindu. Tuo tarpu prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas tik 2005 m. vasario 23 d. Pastebėtina, kad ši aplinkybė, nors ir nenurodyta kaip tiesioginis pagrindas atsisakyti priimti prašymą, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje yra konstatuota.
Esant pasakytam, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino skolininko atstovo prašymą dėl proceso atnaujinimo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuoroda į, jo nuomone, nepagrįstą teismo atsisakymą išreikalauti bei ištirti papildomus įrodymus, o taip pat tai, kad teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai ėmėsi tirti naują rašytinį įrodymą - 2004 m. rugpjūčio 24 d. išduotą įsipareigojimą (b.l. 64, 65). Šia prasme pastebėtina, kad skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu nesivadovavo ir savo išvadų juo negrindė, o tik pažymėjo tokios aplinkybės buvimą.
Be to, pastebėtina ir tai, kad teismo įsakymas, priimtas proceso, kurį prašo atnaujinti pareiškėjas metu, grindžiamas kreditorės pateikta tarp šalių sudaryta paskolos sutartimi. Skundžiama nutartis neužkerta skolininkui kelio nustatyta tvarka šią sutartį užginčyti.
Todėl atsižvelgiant į visas virš išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.