Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. V., jos atstovei advokatei Vilmai Eigirdienei, ieškovei V. B., jos atstovui advokatui Juozui Kuncai, atsakovų atstovui advokatui Algiui Tursui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Rūtai Burneikienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Meilutei Saidienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. V. ir V. B.(duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. T., V. R., B. T. , J. T., VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 25 notaro biuro notarei Janinai Girnienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, administravimo procedūros pripažinimo neteisėta, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir VAVA sprendimo panaikinimo.

ieškovės pradiniu ieškiniu prašo: 1) panaikinti A. T., V. R., B. T. ir J. T. Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės J. Girnienės 2006-08-16 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JG-2512 (toliau – paveldėjimo teisės liudijimas) dalį, kurioje nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypas (unikalus nr. .(duomenys neskelbtini) paskirtis žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas - 0,21 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data: 1999-04-22, žemės sklypo vertė (indeksuota) – 478 Lt, vidutinė rinkos vertė – 343 Lt, vertės nustatymo data: 2006-06-22; Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo .(duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo sklypas)) ir jo teisinį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; 2) pripažinti Nekilnojamojo turto registro Z. T. vardu 1999-08-12 atliktą nuosavybės teisės registraciją į ginčo sklypą neteisėta ir ją panaikinti; ir 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintu ieškiniu ieškovės papildomai prašo: 1) pripažinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo administravimo procedūrą Nekilnojamojo turto registre įregistruojant Z. T. vardu nuosavybės teisę į ginčo sklypą neteisėta; ir 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-05-21 sprendimo Nr. 89-5501 dalį, kuria Z. T. buvo atkurtas žemės ūkio paskirties 0,21 ha žemės sklypas, t. y. ginčo sklypas, tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad šiuo sprendimu jam buvo atkurtas toks žemės sklypas.

Ieškovės ir jų atstovė pareiškimuose ir posėdžio metu nurodė, kad 2009-07-07 mirus jų motinai F. M. ir ieškovėms pradėjus tvarkytis paveldėjimo teisės dokumentus, jos sužinojo, kad F. M. 6,33 ha žemės sklype yra įregistruotas 0,21 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis atsakovams A. T., B. T., J. T. ir V. R.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše šios nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu nurodytas paveldėjimo teisės liudijimas. VA VA Žemės tvarkymo departamento Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius (toliau - Žemėtvarkos skyrius) 2009-09-11 raštu Nr. S-575 ieškovėms paaiškino, kad F. M. S. kaime 1993-11-19 buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį (0,20 ha) bendros 0,41 ha namų valdos. 1999-04-20 matininkas J. R. Ž. dalyvaujant Z. T. ir F. M. paženklino bendrą 0,41 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Z. T. 1999-05-21 apskrities viršininko administracijos sprendimu (toliau - sprendimas) buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant 8,11 ha žemės ir 0,48 ha miško, o į grąžinamos žemės plotą buvo įskaičiuota ir dalis (0,21 ha) bendros su F. M. namų valdos žemės sklypo, esanči k., ir šis sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atkuriant nuosavybės teisę į žemę nė vienas (nei F. M., nei Z. T.) nepateikė pastatų teisinės registracijos, todėl bendras namų valdos žemės sklypas liko nesuformuotas atskiru žemės sklypu. Ieškovėms nebuvo pateiktas joks žemės sklypo planas, iš kurio būtų matyti, kad Z. T. ten, kur turėjo būti suformuota bendra namų valda, yra suformuotas 0,21 ha atskiras žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Ieškovės teigia, kad Ribų paženklinimo akto, abriso, bei žemės sklypo plano duomenys akivaizdžiai neatitinka Apskrities viršininko sprendime esančių duomenų bei ginčo sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų - iš Žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų neginčijamai aišku, kad Z. T. specialistai paruošė dokumentus 0,21 ha namų valdos įteisinimui Stepanavos kaime, tačiau sprendimu jam grąžintas natūra žemės ūkio paskirties sklypas Janionių kaime. Ieškovės prašo panaikinti minėtą paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei šiuo pagrindu atliktą teisinę registraciją. Ginčo sklypo įregistravimas Z. T. vardu buvo pagrindas notarei atsakovams išduoti ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, kurio įteisinimas sukėlė teisines pasekmes, kurios pasireiškė tuo, kad atsakovai paveldėjo žemės ūkio paskirties sklypą po ieškovių motinai priklausiusiu turtu, t. y. vietoje namų valdos sklypo atsakovams buvo įteisintas žemės ūkio paskirties sklypas. Taigi egzistuoja Nekilnojamojo turto registro veiksmais įteisinta situacija, kuomet tuo pačiu metu vieno turto bendraturčiai kiekvienas atskirai asmeninės nuosavybės teise valdo dalį to paties nepadalinto žemės sklypo ir šie sklypai persidengia, tačiau tokia situacija nėra galima jokioje teisinėje valstybėje ir todėl privalo būti panaikinta. Todėl ieškovės reikalauja pripažinti Nekilnojamojo turto registro Z. T. vardu 1999-08-12 atliktą nuosavybės teisės registraciją į ginčo sklypą neteisėta ir ją panaikinti, o taip pat pripažinti neteisėta šio įregistravimo administracinę procedūrą, nes tik taip būtų apgintos ieškovių nuosavybės teisės, joms atsiradusios paveldėjus F. M. turtą bei panaikinta teisiškai neįmanoma situacija. Ieškovių nuomone, atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas dirbo aplaidžiai, nepaisydami žemės reformos tikslų, įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos, grubiai pažeisdami F. M. teises bei Z. T. sudarydami sąlygas įgyvendinti subjektinę teisę, kurios įstatymas jam nesuteikė bei kurios jis net nesiekė, nes norėjo, kad žemė jam būtų suteikta Janionių kaime. Įteisindami žemės ūkio paskirties 0,21 ha ginčo sklypą Z. T. šie atsakovai piktnaudžiavo teise, nesuformavo bendraturčiams prie jų valdomų pastatų racionalaus namų valdos sklypo, ko pasėkoje Z. T. turto paveldėtojams atsirado unikali galimybė ūkininkauti po pastatais, tame tarpe ir po priklausančiais kitiems asmenims (ieškovėms). Atsakovai nepateikė jokio atidalinto ginčo sklypo plano, byloje yra tik matininko R. Ž. Z. T. paruoštas žemės sklypo Nr. 251 planas, kuriame F. M. nėra pasirašiusi, nes nėra nurodyta kaip bendraturtė, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad visi pastatai yra šiame sklype, o pats sklypas yra F. M. sklype. 2009-08-13 VĮ Registrų centrui ieškovėms pateikus registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovės sužinojo, kad kiti asmenys 2006-08-16 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo žemę. Ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo turinys ieškovėms tapo žinomas 2009 m. lapkričio mėn., todėl nėra pasibaigęs senaties terminas ieškovių pažeistai teisei ginti. Be to, pažymėtina, kad ieškovės tik po Vilniaus apygardos teismo 2011-11-02 sprendimo sužinojo, kad Z. T. kartu su F. M. buvo pastatų Stepanavos kaime bendraturčiai, todėl nuo tada joms tapo žinoma, kad Z. T. galėjo būti suformuota namų valda bendra su F. M., o įvertinus bylos duomenis - tai, kad tokia namų valda nėra įteisinta, joms paaiškėjo, kad yra pažeista jų kaip bendrarurčių teisė turėti namų valdos bendrą žemės sklypą, reikalingą tiek jų, tiek ir Z. T. turto paveldėtojų pastatų eksploatavimui. Taip pat ieškovės nepažeidė ir terminų atsakovo VĮ Registrų centro atliktai administravimo procedūrai įregistruojant Ginčo sklypą Z. T. vardu ginčyti, kadangi apie įregistravimui pateiktus duomenis bei atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmus jos sužinojo, kai šiam atsakovui jau buvo pareikštas ieškinys. Be to, reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, todėl šiais atvejais pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo.

Atsakovai A. T., V. R., B. T. ir J. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, patikslinto ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pareiškime ir jų atstovas posėdžio metu nurodė, kad F. M. dalyvavo 1999-04-20 sudarant ginčijamo žemės sklypo abrisą ir grąžinamos natūra žemės sklypų paženklinimo - parodymų aktą, su jais sutiko ir jų neginčijo. Sprendimas atkurti Z. T. (atsakovų tėvui) nuosavybės teisę į ginčijamą žemės sklypą buvo priimtas 1999-05-21. Taigi F. M. apie tariamai pažeistas teises į šį sklypą sužinojo 1999-04-20, t. y. ginčo sklypo abriso sudarymo dieną, todėl nuo šio momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Tiek vadovaujantis 1964 m. CK 87 str., tiek dabar galiojančio LR CK 1.128 str. nuostatomis, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, yra aišku, kad ieškovės praleido senaties terminą ginčyti nuosavybės teises į žemės sklypą atsiradimo pagrindą - Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą bei šio sprendimo ir žemės sklypo teisinę registraciją, atliktą 1999-08-12. Z. T. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant 8,11 ha žemės ir 0,48 ha miško. F. M. 1993-11-19 sprendimu Nr. 34-406-24920 atkurtos nuosavybės teisės į 6,33 ha žemės sklypą, esantį .(duomenys neskelbtini) kurį sudaro 6,13 ha - žemės ūkio naudmenos ir 0,20 ha - dalis bendros namų valdos su Z. T., kurio dalis sudaro 0,21 ha. Tai patvirtina išrašai iš Nekilnojamojo turto registro bei Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-09-11 atsakymas Nr. S-575 S. V.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis minėtu Z. T. suformuotų dviejų žemės sklypų - 7,9 ha Janonių kaime ir 0,21 ha .(duomenys neskelbtini) - pagrindu. Jų suminė išraiška yra 8,11 ha. Ginčo sklypo kadastro duomenys buvo suformuoti sudarius 1999-04-20 žemės sklypo abrisą ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kurių ieškovės LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. bei LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta tvarka neskundė. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Z. T. atkurta nuosavybės teisė į 8,11 ha žemės sklypą, tame tarpe į 0,21 ha žemės sklypą .(duomenys neskelbtini) po jam priklausančiais pastatais (jų dalimi). LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. nurodyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo piliečiams dienos. LAT yra išaiškinęs, kad 30 dienų terminas yra taikomas asmenims, dalyvaujantiems atkūrimo procese, ir skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo momento. Kitiems asmenims, kuriems tokie sprendimai neturėjo būti įteikti, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo jų sužinojimo apie tokį sprendimą momento, todėl šioje byloje patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini, nes pateikti praleidus senaties šio pobūdžio reikalavimams teisme pareikšti terminą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškovių reikalavimais nesutiko. Atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos žemės ūkio ministerija 1993-11-19 sprendimu Nr. 34-406-24920 F. M. atkūrė nuosavybės teises į .(duomenys neskelbtini) taip pat ir į 0,20 ha bendros 0,41 ha namų valdos, esančios 6,33 ha žemės sklype. Ieškovių mama F. M. 1992-09-10 prašyme suteikti žemės sklypą nurodė, kad .(duomenys neskelbtini) turi gyvenamąjį namą, svirną ir ūkinius pastatus. Atsakovų tėvas Z. T. 1992-10-08 prašyme suteikti žemės sklypą nurodė, kad taip pat turi gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. 1999-04-20 dalyvaujant F. M. ir Z. T. buvo paženklintas bendras 0,41 ha dydžio namų valdos žemės sklypas ir parengti kadastro duomenis, su kuriais F. M. ir Z. T. sutiko ir pasirašė abrise. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999-05-21 sprendimu Nr. 89-5501 Z. T. atkūrė nuosavybės teises į 8,11 ha žemės ir 0,48 ha miško ploto. Į grąžinamos žemės plotą buvo įskaičiuota ir dalis 0,21 ha bendros su F. M. namų valdos žemės sklypo, esančio .(duomenys neskelbtini) ploto. Atkuriant nuosavybės teises F. M. ir Z. T. nepateikė žemėtvarkos skyriui pastatų teisinės registracijos dokumentų, todėl bendras namų valdos žemės sklypas ir nebuvo suformuotas atskirais žemės sklypais. Kadangi F. M. ir Z. T. prašymuose nurodė, kad turi pastatų, todėl nekilo abejonių dėl bendros 0,41 ha namų valdos žemės sklypo matavimo, dokumentų rengimo ir nuosavybės atkūrimo. Nuosavybės teisės į žemės sklypus tiek F. M., tiek Z. T. atkurtos nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės grąžinimą. Atsakovo nuomone, ieškovių reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalį, kuria Z. T. buvo atkurtas žemės ūkio paskirties 0,21 ha ginčo žemės sklypas yra išvestinis ir tik teismui patenkinus kitus ieškovių reikalavimus galėtų būti tenkinamas šis reikalavimas.

Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko . Atstovė posėdžio metu nurodė, kad ginčo žemės sklypo teisinė registracija buvo atlikta teisėtai ir pagrindo ją naikinti nėra.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 25-tasis notarų biuro notarė atsiliepime su prašymu panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą daliai 0,21 ha žemės sklypo nesutiko ir nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po Z. T. mirties 2006-03-25, išduotas sutuoktinei B. T., sūnums A. T. ir J. T., dukrai V. R. pagal LR CK reikalavimus. Įpėdiniai pateikė ginčo žemės sklypo visiškai sutvarkytus, juridiškai pagrįstus dokumentus, kuriais remiantis 2006-08-16 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Pagal 2012-04-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą palikėjui Z. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio .(duomenys neskelbtini) kurie randasi ginčo žemės sklype. Pagrindas: 2012-04-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1992-09-17 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, registro Nr. 1-2613, paveldėjimo bylos Nr. 90/90 m. ir 2011-11-02 Vilniaus apygardos teismo sprendimas.

Ieškinys atmestinas.

2010-07-12 Širvintų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų A. T., V. R., B. T. ir J. T. ieškinį (šioje byloje jie yra atsakovai) dėl nuosavybės teisės pripažinimo į pastatus, esančius .(duomenys neskelbtini) ( šiuo metu pastatams ir žemės sklypui prie jo yra suteiktas kitas adresas- .(duomenys neskelbtini) -b.l. 82-85,3 t.)-b.l.26-30,1 t.. Šio reikalavimo dalyje Širvintų rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Šiam sprendimui neįsiteisėjus 2010-08-10 į teismą su ieškiniu šioje byloje kreipėsi S. V. ir V. B.(b.l. 49,1 t.) ir prašė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą A. T., V. R., B. T. ir J. T. dalyje 0,21 ha žemės sklypo, esančio .(duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklypui, kuris Z. T. buvo skirtas prie tų pačių ginčo namų.(duomenys neskelbtini) 2010-12-20 teisme buvo gautas ieškovių prašymas civilinę bylą sustabdyti(b,l,24-26,2 t.). Ieškovės nurodė, kad byla dėl ginčo dėl nuosavybės teisės į pastatus ir ši byla dėl ginčo dėl žemės po pastatais ir šalia jų yra susijusios prejudiciniu ryšiu ir nėra galutinai žinomas faktas, ar Z. T. buvo ½ pastatų dalies savininkas. Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-01-14 nutartimi (b.l.65-66, 2 t.)sutiko, kad ieškovės teisingai tiesiogiai sieja bylos dėl žemės išnagrinėjimo rezultatą su bylos dėl pastatų nuosavybės nagrinėjimo rezultatu, todėl jų prašymas buvo patenkintas iš ši byla sustabdyta.

2011-11-02 Vilniaus apygardos teismas nutartimi 2010-07-12 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies panaikino(b.l. 75-83,2 t.). Vilniaus apygardos teismas nutartimi pripažino, kad 2006-03-25 miręs .(duomenys neskelbtini) T. S. kaime, Širvintų rajone nuosavybės teise valdė ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų. 2012-02-07 Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinį skundą atsisakė priimti(b.l. 116-117,2 t.). Tokiu būdu aukščiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo. Ginčas dėl pastatų .(duomenys neskelbtini) yra išspręstas galutinai ,pastatų savininkai yra ir ieškovės, ir atsakovai .F. M. ir Z. T. nuosavybės teisės į pastatus kaime, Širvintų rajone yra įregistruotos Nekilnojamo jo turto registre(b.l.35-36,3 t.). Ginčas kilo dėl žemės po šiais pastatais ir prie jų jau tarp paveldėtojų. Buvę savininkai Z. T. ir F. M. yra mirę.

Atsakovai ieškovų reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Kaip ir nurodyta aukščiau ginčas šioje byloje kilo dėl žemės po pastatais, dėl kurių ginčas jau išnagrinėtas kitoje byloje ir galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2011-11-02. Toje byloje taip pat buvo nagrinėjamas klausimas dėl senaties taikymo ir su Širvintų rajono apylinkės teismo sprendime 2010-07-12 nurodytais motyvais senaties taikymo klausimu sutiko Vilniaus apygardos teismas. Iš esmės motyvai dėl senaties šioje byloje yra tie patys, nes ginčas yra tik dėl atskirų bendro turto elementų. Teismas ir šioje byloje daro išvadą, kad ieškovės senaties termino nepraleido, todėl šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą(CK 1.127 str.1 d.). Ieškovės apie galimai teisės pažeidimą sužinojo tik po to, kai kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes tik tuo metu paaiškėjo, kad atsakovai yra paveldėję ginčo žemės sklypą(palikėja F. M. mirė 2009-07-07).

Esant žinomai ieškovių pozicijai, kad jų reikalavimai dėl žemės yra tiesiogiai susiję su nuosavybės teise į pastatus ,kaip ir nekiltų klausimų dėl šios bylos tolimesnio nagrinėjimo ir sprendimo motyvų ,tačiau ieškovės po auščiau nurodytų aukštesnių instancijų teismų sprendimų ieškinį pakeitė. Ieškovės dabar aiškina, kad nėra skirtumo, kad namas priklauso ir atsakovams ir nurodė, kad jos apie Z. T. žemę prie motinos F. M. namų nieko niekada nežinojo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nebuvo nei pastatų, nei žemės sklypo savininkai. Jos turtą paveldėjo po motinos F. M. mirties. F. M. gi dėl žemės matavimo po namais ir prie jų kitam namo savininkui-Z. T. neprieštaravo ir, būdama sveiko proto, pasirašė žemės matavimo dokumentus(b.l.14,1 t.). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. Ž.. Vilniaus apskrities, Širvintų .(duomenys neskelbtini) esančio Z. T. plane pastaboje nurodyta, kad Z. T. sklypo Nr.251 namų valda bendra su F. M., kuriai ankščiau sprendimu buvo atstatyta nuosavybė į visą valdą. Nr.44 sklypo riba pakoreguota kompensuojant 0,20 ha(b.l.68,1 t.). Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad F. M. žemę atkūrė ir įteisino taip pat neįteisinus nuosavybės į pastatus jau 1994-06-06(b.l. 20-21,1 t.) .Pastatai F. M. vardu įteisinti tik 2006-08-07 jos vienos vardu(b.l. 22-23,1 t..). Vėliau dėl to kilo ginčas. Darytina išvada, kad F. M., kaip turto savininkės(namo ir žemės sklypo) teisės nebuvo pažeistos, nes jos turtas iš jos nebuvo kaip nors paimtas, todėl jos teisių pagrindo ginti nėra(CK 4.93 str.).

Nebūtų teisinga tik formaliai žiūrėti įstatymo(poįstatyminio akto) raidės ir tik taip vertinti specialistų ir institucijų veiksmus dėl žemės matavimo kitam savininkui ir jos įregistravimo registre. Nėra jokių duomenų, kad žemės sklypai persidengia, nėra duomenų, kad po bendrais pastatais yra tik Z. T. žemės sklypas 0,21 ha, nes ir F. M., ir Z. T. turi žemės po pastatais. žemės sklypo užstatyta teritorija 0,05 ha(b.l.10,1 t.), o F. M. užstatytas plotas 0,14 ha(b.l. 20-21,1 t.). Pastatų kadastriniai matavimai nėra atlikti. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad yra pažeistos ieškovių teisės, kaip F. M. turto paveldėtojų, nes nėra duomenų, kad buvo pažeistos F. M. teisės. Visi ginčijami institucijų veiksmai buvo atlikti jai būnant gyvai ir su jos žinia. Šiuo metu Z. T. ir F. M. turto paveldėtojai gali įteisinti nuosavybę į pastatus(po ½ dalį), atitinkamai įteisinti ir nuosavybę į žemės sklypus, nes nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad pastatai yra tik ant Z. T. žemės. Pastatai yra taip pat ir ant F. M. žemės.

Atsakovų-institucijų atstovės paaiškino ir teismas su paaiškinimais sutinka, kad žemės sklypų ribos gali būti tikslinamos po to, kai bus atlikti pastatų kadastriniai matavimai, jeigu tokia būtinybė iškils. Tai, kad tik ieškovės naudojosi žemės sklypu prie bendro namo, nesuteikia teisės užkirsti kelią kitam namo savininkui įgyvendinti teisę prie namų ir po pastatais turėti žemės sklypą. Kitaip būtų iniciuoti kiti ginčai tarp namo bendraturčių. Galima daryti išvadą, kad ieškovės negali susitaikyti su Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuotu faktu dėl nuosavybės teisės į pastatus Z. T., kas tiesiogiai yra susiję ir su žemės nuosavybės teise šiems asmenims.

Patikslintu ieškiniu ieškovės prašo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovams dalį dėl 0,21 ha žemės sklypo kaime Širvintų rajone ir jo teisinį įregistravimą Nekilnojamo turto registre ir panaikinti VAVA 1999-05-21 sprendimo Nr.89-5501 dalį, kuria Z. T. buvo atkurtas žemės ūkio paskirties 0,21 ha žemės sklypas kaime, jeigu teismas nuspręs kad šiuo sprendimu buvo atkurtas toks žemės sklypas. 2006-08-16(b.l.31-37,1 t.) atsakovai paveldėjo Z. T., mirusio 2006-03-25 turtą, tame tarpe ir žemės sklypą žemės ūkio paskirties ,unikalus .(duomenys neskelbtini) sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kaime ,Širvintų rajone. Juridiniu pagrindu paveldėjimo teisės liudijime nurodytas apskrities viršininko sprendimas 1999-05-21. Iš šio sprendimo matyti, kad Z. T. atkurtos nuosavybės teisės į 8,11 ha žemės. Sprendime yra tik nurodyta, kad buvęs savininkas S. K. ir V. K. nuosavybės teisėmis valdė 8,11 ha žemės.(duomenys neskelbtini) pagal preliminarius matavimus dalis atkurtos žemės-0,21 ha buvo atmatuota ir prie Z. T. ir F. M. priklausančių namų. Buvę savininkai turėjo žemės, tad nuosavybės teisės pagrįstai atkurtos Z. T., todėl sprendimo(b.l.12-13,1 t.) pagrindo naikinti nėra.(duomenys neskelbtini) kaime Z. T. 0,21 ha žemės atmatuota prie jam taip pat priklausančių namų, suderinus su kita namo savininke-F. M.(b.l. 14,15-16,1 t.), todėl paveldėjimo teisės liudijime teisingai nurodyta ir atkurto žemės sklypo dalis 0,21 ha.(duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo šioje dalyje pagrindo naikinti nėra. Atsakovų paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis įstatymo reikalavimų ir remiantis teisėtais dokumentais. Ieškovių teisių ginčo paveldėjimo teisės liudijimas nepažeidžia, nes atsakovai nepaveldėjo turto, kurį galėtų paveldėti ieškovės, todėl jos šį sandorį ginčiją be pagrindo(CK 5.8 str.) Šių aukščiau nurodytų teisėtų dokumentų pagrindu turtas buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre(b.l. 75,112-140,1 t.) ,todėl naikinti registraciją ir procedūras susijusias su registracija nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

S. V. ir V. B. ieškinį atmesti.

2010-07-26 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę po ¼ A. T., V. R., B. T. ir J. T. žemės sklypo, esančio .(duomenys neskelbtini), areštą panaikinti( arešto akto Nr.0710003368) šiam sprendimui įsiteisėjus.

Priteisti A. T. iš S. V. ir V. B. po 750 Lt išlaidų iš kiekvienos advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš S. V. ir V. B. po 96,36 Lt pašto išlaidų iš kiekvienos.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.