Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-144-935/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
AN2-144-935/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03328-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-144-935/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03328-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau ir – Institucijos atstovė) 2020 m. spalio 29 d. nutarimu A. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 50 Eur dydžio bauda, nes jis 2020 m. spalio 11 d. 11.32 val. viešoje vietoje Vilniuje, Gelvonų g. 36, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi A. Š. skundo netenkino ir paliko Institucijos atstovės 2020 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą, tačiau jį patikslino, nurodydamas, kad: 1) A. Š. 2020 m. spalio 11 d. 11.32 val. Vilniuje, Gelvonų g. 36, t. y. viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį; 2) A. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Š. policijos pareigūnų buvo suklaidintas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko. Dėl šios priežasties jis nedalyvavo bylos, kurioje jam buvo priimtas nepalankus nutarimas, nagrinėjime. A. Š. teisių pažeidimas yra vertintinas kaip absoliutus pagrindas panaikinti jam priimtą procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 3 dalis). Taigi Institucijos atstovės 2020 m. spalio 29 d. nutarimas privalėjo būti panaikintas, tuo pačiu šiuo atveju turi būti panaikinta ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis.

Šalies argumentai

5. Apeliantas teigia, kad policijos Institucijos atstovė, skirdama 50 Eur dydžio nuobaudą, nenustatė visų teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai aprašė ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėties požymius, taip pat neatsižvelgė į egzistuojančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl šių priežasčių buvo netinkamai įvykdyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byla policijos komisariate buvo išnagrinėta atmestinai.

6. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apelianto elgesį, šiam nesikreipiant į policiją dėl galimai neteisėtų kito asmens veiksmų, nepagrįstai laikė nelogišku, nes kiekvienas asmuo savarankiškai sprendžia, ar jam ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, taip pat kiekvienas asmuo savarankiškai sprendžia, kaip jam reikia ginti savo teises ir interesus. Šiuo atveju A. Š. neveikimas (nesikreipimas į valstybines institucijas dėl kito asmens galimai padaryto pažeidimo) negali būti vertinamas jo nenaudai, kadangi teisės aktai nenumato pareigos ginti savo teises, apie galimus teisės pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms.

7. A. Š. aiškina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienas iš šio administracinio nusižengimo požymių – tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nesant šio požymio, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog necenzūrinių žodžių vartojimas, stebint pašaliniam asmeniui, vertintinas kaip siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, laikytina formalia, nes tokiu atveju tampa neaišku, kodėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje kaip šio administracinio nusižengimo privalomas sudėties elementas yra įtvirtintas konkrečių veiksmų padarymo tikslas. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kiekvieną kartą pavartojus necenzūrinius žodžius, stebint ir pašaliniam asmeniui, būtų laikoma, jog asmuo padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, nors asmuo tikslo pažeisti viešąją tvarką gali ir neturėti. Gyvenimiškos situacijos yra skirtingos ir įstatymų leidėjas ne be pagrindo ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinęs sudėties požymį – siekimą pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išvadą, jog apeliantas neturėjo tikslo (tiesioginės tyčios) pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį leidžia daryti santykių, kurie yra susiklostę tarp apelianto ir R. U., su kuriuo kilo konfliktas, pobūdis. Tarp apelianto ir R. U. yra susiklostę priešiški, konfliktiški santykiai. Apelianto pavartoti necenzūriniai žodžiai buvo tiesiogiai nukreipti į vieną konkretų asmenį, kurio turėtas dujų balionėlis buvo nukreiptas taip pat į vieną asmenį, t. y. apeliantą. Faktą, kad paminėtus asmenis sieja priešiški santykiai, patvirtina ir tai, jog R. U. 2020 m. spalio 12 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė apelianto neva padarytus pažeidimus kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. Konfliktiškų santykių egzistavimą patvirtino ir liudytojos S. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad anksčiau su apeliantu buvo kilę konfliktų dėl automobilio statymo vietos. Vaizdo įraše taip pat yra užfiksuota bei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad A. Š. keikdamasis reiškė pretenzijas R. U. dėl statomo automobilio vietos, kas patvirtina, jog apelianto necenzūrinių žodžių vartojimas buvo nukreiptas į vieną asmenį, o ne siekį pažeisti viešąją tvarką. R. U. ir apeliantui susitikus, įvyko privataus pobūdžio konfliktas. Privataus pobūdžio konfliktai, kuriais nesiekiama pažeisti viešosios tvarkos, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

9. Apeliantas taip pat nurodo, kad šioje byloje svarbu įvertinti visą įvykio kontekstą. Necenzūrinių žodžių pavartojimą išprovokavo ir pats R. U., rodydamas vidurinį pirštą, keikdamasis, demonstruodamas dujų balionėlį apeliantui. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai T. M., E. N., A. S., šių asmenų parodymai dėl R. U. elgesio buvo nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas šiais minėtų asmenų parodymais nesivadovavo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje nusižengimo byloje palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą, apeliacinio skundo netenkinti.

11. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. A. Š. apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo nekaltumą padarius administracinį nusižengimą bei darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti dėl A. Š. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad A. Š. norėjo pasinaudoti teise dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka, tačiau šia teise negalėjo pasinaudoti, nes buvo suklaidintas policijos pareigūno dėl bylos nagrinėjimo laiko. Toks teisės dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka pažeidimas, kuris negalėjo būti ištaisytas pirmosios instancijos teismo, nulėmė ir kitų apelianto teisių pažeidimą, todėl Institucijos atstovės nutarimas privalėjo būti panaikintas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, kuris buvo surašytas A. Š., turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas, jog jo bylą 2020 m. spalio 29 d. 10.00 val. nagrinės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja (b. l. 8). A. Š. dėl bylos nagrinėjimo laiko jokių pastabų administracinio nusižengimo protokole nenurodė, prašymo pakeisti bylos nagrinėjimo laiką nepateikė. Objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad A. Š. po administracinio nusižengimo protokolo surašymo būtų pateikęs prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, laiko pakeitimo ar pan., byloje nėra.

15. ANK 616 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Taigi ANK numato galimybę nagrinėti administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka net ir tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra išreiškęs pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau be pateisinamos priežasties neatvyksta į tokį nagrinėjimą. Šiuo atveju Institucijos atstovės 2020 m. spalio 29 d. nutarime yra nurodyta, kodėl administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, t. y., A. Š. žinojo apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (b. l. 7). Tvirtinti, kad Institucijos atstovė negalėjo nagrinėti bylos rašytinio proceso tvarka, nėra pagrindo. Institucijos atstovės 2020 m. spalio 29 d. nutarime A. Š. nurodė, kad jis buvo informuotas, jog byla bus nagrinėjama 2020 m. spalio 30 d. Vis tik tokio jo teiginio, kaip jau minėta, nepatvirtina jokie byloje užfiksuoti duomenys.

16. Pirmosios instancijos teisme administracinio nusižengimo byla pagal A. Š. skundą buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teisme A. Š. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, jis turėjo galimybę šiomis teisėmis pasinaudoti ir jomis naudojosi, t. y. turėjo atstovę, teikė prašymus, davė parodymus, dalyvavo apklausiant liudytojus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų galima tvirtinti, jog Institucijos atstovė nepagrįstai išnagrinėjo A. Š. administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, vis tiek nebūtų pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Čia pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo ištaisyti Institucijos atstovės 2020 m. spalio 29 d. nutarimo trūkumai.

17. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai yra surenkami duomenys, kurie be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, kad asmens veiksmuose yra visi konkretaus ANK specialiojoje dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

18. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, ar padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teigtina, kad vienas iš būtinųjų aptariamo administracinio nusižengimo požymių yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau aptartais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali (nereikalaujanti padarinių kilimo), t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla vien atlikus joje numatytus veiksmus. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, kai normos hipotezėje yra nurodytas tikslas, administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį asmuo atsakomybėn yra traukiamas tais atvejais, kai jis viešojoje vietoje tyčia padaro bent vieną iš normoje numatytų veiksmų.

19. Apeliaciniame skunde A. Š. nebeneigia, kad viešojoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tvirtina, jog savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties, jie buvo nukreipti į R. U., su kuriuo apeliantą sieja konfliktiški santykiai, juos nulėmė neteisėtas R. U. elgesys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino neteisėtus A. Š. veiksmus.

20. Viešoji tvarka yra suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Tokių principų bei taisyklių nesilaikymas, be jokios abejonės, gali sutrikdyti ir žmonių rimtį. Bendrojo viešo elgesio taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

21. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip A. Š., bendraudamas pakeltu tonu su R. U., vartoja necenzūrinius žodžius. Akivaizdu, kad toks bendravimo būdas su kitu asmeniu, net ir esant konfliktiškiems santykiams, nėra priimtinas visuomenėje, jis prieštarauja moralės principams, yra nepagarbus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad net ir tuo atveju, jeigu toks bendravimo būdas, koks yra užfiksuotas vaizdo įraše, su kitais asmenimis A. Š. yra įprastas, jis vis tiek turėjo suprasti ir suprato, jog toks jo sąmoningai pasirinktas elgesys viešojoje vietoje nėra priimtinas, jis prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, galintis sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, kito asmens įžeidinėjimas, agresyvaus pobūdžio veiksmai negali būti ir nėra vertinami (išskyrus patologinius atvejus) kaip normalus bendro sugyvenimo tvarką atitinkantis elgesys. Teigtina, kad A. Š. sąmoningai pasirinkdamas viešoje vietoje spręsti asmeninio pobūdžio konfliktą tokiu būdu, kokiu jis buvo sprendžiamas, veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltės turinys vertinamas ne vien pagal asmens, padariusio konkrečius veiksmus, paaiškinimus, t. y., kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė atitinkamus asmens veiksmus ir kokių padarinių buvo siekiama, bet ir pagal kitų byloje surinktų duomenų visumą, kurie apibūdina asmens padarytus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kurioje tokie veiksmai buvo padaryti ir pan.

22. Faktą, kad A. Š. veiksmai yra vertintini kaip tokie, kuriais iš tikrųjų buvo siekiama sutrikdyti viešąją tvarką bei žmonių rimtį, patvirtina tai, kad: 1) R. U., bijodamas dėl savo saugumo, reaguodamas į apelianto elgesį, buvo išsitraukęs dujų balionėlį ir laikė jį rankoje iki to, kol apeliantas nuo jo pasitraukė (ši aplinkybė rodo, kad R. U. apelianto veiksmus vertino kaip agresyvius bei neadekvačius susidariusiai situacijai), 2) kartu su A. Š. buvęs asmuo, matydamas R. U. rankoje dujų balionėlį, ramino A. Š. (tai rodo, jog kitas asmuo suvokė, kad apelianto agresyvus elgesys gali paskatinti dujų balionėlio panaudojimą), 3) A. Š. kalbėjo apie pistoleto išsitraukimą (toks pasisakymas rodo neadekvatų reakciją į kitą asmenį), 4) reaguojant į A. Š. elgesį, jo veiksmai buvo filmuojami (ši aplinkybė dar kartą parodo, kad ir kiti asmenys apelianto veiksmus vertino kaip nederamus), 5) įvykį stebėjo ir pašalinis asmuo, kas leidžia daryti išvadą, jog A. Š. elgesys patraukė ir kitų, konflikte nedalyvavusių asmenų dėmesį, 6) A. Š. intensyviai vartojo įvairią necenzūrinę leksiką (šis faktas rodo, kad necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami atsitiktinai). Visos aptartos aplinkybės leidžia apelianto elgesį įvykio metu vertinti kaip aiškiai agresyvų, nepagarbų, iššaukiantį ir keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių rimčiai. Tuo pačiu jos leidžia daryti išvadą, kad A. Š. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti.

23. A. Š. tvirtina, kad jo neteisėtus veiksmus išprovokavo R. U. netinkamas elgesys, t. y. nepadoraus gesto parodymas, necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimas. Vis tik tokio teiginio nepatvirtina jokie objektyvūs ar kiti patikimi byloje užfiksuoti duomenys. Priešingai, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. Š. pretenzijas R. U., kuris, reaguodamas į necenzūrinės leksikos vartojimą, klausia „Kas yra?“, reiškia ne dėl nepadoraus gesto parodymo ar nepagarbaus bendravimo, o dėl automobilio statymo vietos. Būtent tokia konflikto priežastis atitinka R. U. bei S. Š. pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes. Be to, iš R. U. veiksmų konflikto metu matyti, jog jis vengė konflikto, reikalavo A. Š. pasitraukti, pats jokių agresyvių veiksmų neatliko, o dujų balionėlio laikymas rankoje buvo nulemtas apelianto netinkamo elgesio viešojoje vietoje.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų T. M., E. N. ir A. S. parodymais, kadangi šių liudytojų parodymai yra prieštaringi bei neatitinka byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotų faktų. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi paminėti liudytojai yra daugiau ar mažiau susiję su A. Š., t. y. T. M. yra administracinė atsakomybėn patraukto asmens kaimynė, E. N. yra jo sūnus, o A. S. yra jo sūnaus draugas.

25. Liudytoja T. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tarp R. U. ir A. Š. įvyko kažkoks pokalbis, tačiau jo turinio liudytoja negirdėjo. Liudytoja tvirtino, kad matė, kaip R. U. parodė nepadorų gestą bei girdėjo, kaip jis pavartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet liudytoja nurodė, kad R. U. pasakė tik vieną žodį apie lenkų tautybę. Tuo pačiu ji aiškino, kad negirdėjo, jog A. Š. keiktųsi, nes jis kalbėjo tyliai (b. l. 40). Liudytojas E. N. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad R. U. A. Š. pavadino lenkų vergu bei kažką sau po nosim burbėjo, sakė, jog A. Š. yra netradicinės seksualinės orientacijos. A. Š. konflikto metu necenzūrinių žodžių nevartojo (b. l. 42). Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. U. A. Š. parodė nepadorų gestą. R. U. vienu metu kvietė A. Š. prieiti, jam grasino, jį įžeidinėjo. A. Š. į R. U. elgesį sureagavo karštai, kažką pakeltu tonu sakė, tačiau liudytojas negalėjo nurodyti, ką sakė (b. l. 51).

26. Akivaizdu, kad E. N. teiginys, jog A. Š. nevartojo necenzūrinių žodžių, prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui, iš kurio matyti, kaip A. Š. pakeltu tonu bendrauja su R. U. bei intensyviai naudoja įvairaus pobūdžio necenzūrinę leksiką, įžeidinėja R. U., įžeidžiamai pavadina jį netradicinės seksualinės orientacijos asmeniu. Vaizdo įrašas paneigia ir liudytojos T. M. teiginį, kad A. Š. kalbėjo tyliai. Taip pat šios liudytojos teiginys, kad R. U. kalbėjo garsiai, prieštarauja E. N. teiginiui, jog minėtas asmuo kažką burbėjo sau po nosim. Be to, liudytoja T. M. iš pradžių aiškino, kad R. U. vartojo necenzūrinius žodžius, o vėliau jau teigė, jog jis pasakė tik vieną žodį apie lenkų tautybę. A. S. parodymai taip pat prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems faktas, iš kurių, kaip jau minėta, matyti, jog R. U. vengė konflikto, pasakė A. Š. pasitraukti, o ne, kaip nurodė liudytojas, kvietė jį prieiti, grasino žodžiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų teiginiai, jog A. Š. nevartojo necenzūrinių žodžių, ar teiginiai, kad jie neatsimena necenzūrinių žodžių vartojimo fakto, nors apeliantas necenzūrinius žodžius vartojo intensyviai, tačiau atsimena R. U. veiksmus, leidžia daryti išvadą, jog jų parodymai nėra patikimi ir jais negalima vadovautis, šiais parodymais iš tikrųjų siekiama palengvinti A. Š. teisinę padėtį, pateisinti jo neteisėtus veiksmus.

27. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. Š. ir R. U. sieja konfliktiški santykiai. Vis tik ši aplinkybė niekaip nešalina A. Š. atsakomybės už jo padarytus neteisėtus veiksmus. Vaizdo įraše užfiksuoti faktai leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų konfliktas šiuo atveju kilo dėl automobilio statymo vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu A. Š. pasirinkta konflikto sprendimo vieta bei būdas, net ir atsižvelgus į tai, kad neteisėti veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į konkretų asmenį, jo neva netinkamus veiksmus, vis tiek leidžia teigti, kad tokie veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

28. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2020 m. spalio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis