Telšių apylinkės teismo nutarimas

2019-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-703-853/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
A15.-703-853/2019
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00308-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos

Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-703-853/2019 Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00308-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

MažeikiaiTelšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Petrauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, profesinio-vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, Užimtumo tarnyboje neregistruoto, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2019 m. spalio 14 d. 00.42 val., Mažeikių m., Laisvės – Laižuvos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir reguliuojamojo sankryžoje sukdamas į kairę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į elektros šviestuvą. Apgadinęs elektros šviestuvą bei vairuojamą automobilį iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino ir po minėto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ dėl eismo įvykio metu apgadinto elektros šviestuvo padaryta 350,53 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 221 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. K. paaiškino, kad neatsimena įvykio aplinkybių, kadangi buvo girtas. Susipažinęs su vaizdo įrašu bei automobilio apganinimais sprendžia, jog gali būti, jog jis padarė eismo įvykį, kadangi automobilis vaizdo įraše panašus į jo ir automobilis taip apgadintas. Iš esmės, nors ir neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą bei jos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi turi finansinių įsipareigojimų ir yra paskirta didelė bauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. 3000,00 Eur). ANK 417 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

E. K. kaltė padarius administracinius nusižengimus yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu; tarnybiniais pranešimais; UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ pranešimu ir lokaline sąmata dėl apgadintos metalinės gatvių apšvietimo atramos; vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, kuriuose užfiksuota, kaip sukeliamas eismo įvykis (CD prie bylos medžiagos); apžiūros protokolu su pridėtomis foto lentelėmis, iš kurių matyti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendras vaizdas; transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir pridėtomis foto lentelėmis, iš kurių matyti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai; bendra įvykio registracijos informacija; asmens blaivumo testo rezultato kopija, kurioje E. K. 2019-10-14 1.02 užfiksuotas 1,66 promilių girtumas, o 2019-10-14 1.17 val. – 1,76 promilių girtumas; administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. paaiškinimu ir įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, taip teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, duomenimis apie E. K. baustumą, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Šioje byloje nustatyta, kad E. K. padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tai patvirtino vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Taip pat E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo neblaivus tuo metu, nes auto vairavo būdamas girtas ir įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pagal automobilio apgadinimus sprendžia, jog jis sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudos už administracinį nusižengimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (E. K. suvokė, jog padarė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, tačiau tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už nusižengimus), asmenybę (baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobauda yra galiojanti, teistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu E. K. yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad E. K. kaltė padarius administracinius teisės nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir E. K. už nusižengimus skirtinos baudos, jų dydį nustatant lygų straipsnių sankcijose numatytam šių nuobaudų minimumui.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis buvo administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl jis gali būti konfiskuotinas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal bylos duomenis, E. K. vairavo jam priklausančią transporto priemonę, todėl atsižvelgiant į tai, jog E. K. pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat į tai, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuota antstolės, teismas sprendžia, jog už nusižengimą, numatytą 423 straipsnio 3 dalyje, netikslinga skirti administracinio poveikio priemonę ir konfiskuoti teisės pažeidimo padarymo įrankį – transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl E. K. transporto priemonė nekonfiskuotina.

E. K. teismo posėdžio metu teismo prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, nes jis šiuo metu nedirba, turi finansinių įsipareigojimų, dar yra paskirta didelė bauda. Atsižvelgiant į E. K. prašymą, taip Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių nuosprendžiu E. K. paskirta 1550,00 Eur bauda, į paskirtos baudos dydį, baudos mokėjimas išdėstytinas, nustatant kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 ir 627-637 straipsniais, teismas

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 10,00 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 10 d.;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 10 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 10 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti, nustatant, kad E. K. kas mėnesį mokės po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant mokėti nuo 2020 m. sausio mėnesio iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti E. K., kad paskirtą baudą turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 19107877458.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė