Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-08-03 · Byla Nr. A2.6.-7905-1017/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-03
Bylos Nr.
A2.6.-7905-1017/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06406-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
V. M.
Nukentėjusysis
I. P.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7905-1017/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06406-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M.,nukentėjusiajam I. P. (P.),

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios Ateities mokykloje mokytoja, ištekėjusios, išlaikytinių neturinčios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. balandžio 21 d., apie 12.12 val., S. Stanevičiaus g. 100, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų, tačiau nurodė, kad iš eismo įvykio pasišalinti tyčios nebuvo. Paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo tuščia, ir prisiparkavo prie namo. Kai išvažinėjo, aikštelė, esanti prie mokyklos, kurioje dirba, jau buvo pilna. Bandė išsukti automobilį, nežinodama, kaip išvažiuoti. Išvažiuojant jai reikėjo sukti į kairę ir išlaviruoti, ji daug kartų manevravo automobiliu į priekį ir atgal, ne kartą išlipo, pasižiūrėjo atstumą tarp „Honda Accord“ automobilio ir savo, ten buvo tarpas, ir išvažiavo. Išvažiavimo metu automobilyje buvo įjungtas radijas. Išvažiuodama jokio garso negirdėjo, nieko nepajuto. Nurodė, kad galimai paskutinio veiksmo metu, išvažiuojant kliudė šalia stovėjusį automobilį, jo apgadinimus tvirtina. Pažymėjo, kad kai išvažiavo iš parkavimosi vietos, t. y. po paskutinio išsukimo manevro, sustojusi nebuvo. Įvykio dieną niekur neskubėjo, tikslo šalintis nebuvo. Turi 2,5 metų vairavimo stažą. Iš draudimo gavo dokumentus, žalos paskaičiuota apie 125 eurus. Vairuotojo teisės jai labai reikalingos, nes dirba mokytoja, dažnai vyksta į ekskursijas, gyvena Salininkuose ir su visuomeniniu transportu sunku būtų grįžti namo vėlai vakare, taip pat reikia ir jai, ir mamai važinėti į gydimo įstaigas, dar rūpinasi ir draugės mama.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis I. P. (P.) paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną atvažiavo po darbo namo su automobiliu Honda Accord. Užėjo namo ir jam paskambino draugas M. P., sakydamas, kad kito draugo motina A. P., matė, kaip automobilis užkabino jo automobilį. Įvykį matė A. P. ir S. L., gyvenantis 2 aukšte. Pastarasis įvykį matė pro langą ir filmavo. S. L. papasakojo jam, kad matė, kaip moteris važinėjo į priekį, atgal ir, užkabinusi automobilį, nepasiliko įvykio vietoje, išvažiavo. Pareigūnus iškvietė pats nukentėjusysis, po 10-15 min. Buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis, kairė pusė, iki įvykio bamperis apgadinimų neturėjo. Automobilio neremontavo, „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 125 Eur išmoką. Po įvykio su V. M. matėsi policijoje, jai pretenzijų neturi, ji buvo labai susinervinusi.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta nukentėjusįjį, jis yra jo kaimynas. Įvykio dieną grįžo namo pietų ir pro langą stebėjo, kaip žalsvas automobilis bando išvažiuoti, bet negali. Įsijungė telefoną ir pradėjo filmuoti, kaip manevruodama moteris išlipinėjo iš automobilio, pasižiūrėdavo atstumą tarp automobilių, pavažiavo į priekį, atgal, bet niekaip negalėjo išvažiuoti. Matėsi, kad moteris vargsta. Ji kliudė nukentėjusiojo automobilį, kai šonu per kampą bandė išvažiuoti, paskutinio sukimo metu. Nuo smūgio nukentėjusiojo mašina sujudėjo, moteris išvažiavo. Jokio garso jis negirdėjo, įvykį stebėjo 40 m atstumu, iš 2 aukšto. Paaiškino, kad po automobilio kliudymo moteris nebuvo išlipusi iš automobilio. Ji pavažiavo toliau 10 m ir sustojo, pastovėjo ir išvažiavo, į įvykio vietą grįžusi nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. P. paaiškino, kad įvykio dieną, tai galėjo būti 2016 m. balandžio 22 d., buvo šilta, švietė saulė, prieš pietus ar apie pietus, ne anksti ryte, galėtų būti apie 12 val., ji tuo metu buvo savo namuose, virtuvėje, adresu Stanevičiaus g. 100, antrame aukšte, buto langai – į stovėjimo aikštelę. Aikštelė kvadrato formos. Gamindama valgyti ji žvilgtelėjo per langą ir pamatė, kad moteris nori išvažiuoti iš aikštelės. Jos pačios automobilis buvo prie aikštelės kampo, o moters – kampe, šalia, tarpas tarp jų automobilių buvo labai nedidelis. Matė, kad moteriai bus sunku atbuliniu išvažiuoti, todėl pamanė, kad gal palengvins jai išvažiavimą ir išėjo, patraukė savo automobilį, ir moteris pravažiavo, o ji su savo automobiliu įvažiavo atgal. Tolimesnių moters veiksmų nematė. Pati grįžo namo, toliau gamino valgyti, po to vėl pamatė, kad ta moteris vis dar kieme tebesisukioja, matėsi, kad jai sunkai sekasi manevruoti, tai truko gal tris – keturias minutes. Moteris įklimpo į tokį tarpelį, kur sunkiai sekėsi išvažiuoti, bandė išvažiuoti priekiu, o automobilis, kurį galimai kliudė, stovėjo galu, galas į aikštelės pusę, priekiu priparkuotas. Moters automobilis, išvažiuodamas priekiu, suko pro stovinčio automobilio galą. Ji vis išlipdavo ir pasižiūrėdavo, galiausiai išvažiavo, tada sustojo, pasižiūrėjo savo mašiną, pažiūrėjo tą, pro kurią buvo sunku išvažiuoti, ir išvažiavo. Kai moteris išmanevravo ir išlipo, kiek pamena, ji lyg ir pirmiausia apžiūrėjo savo automobilio vairuotojo pusę, šoną. Jai atrodo, kad tuomet moteris priėjo prie to automobilio, kurį kliudė, jo, kiek pamena, įdėmiau neapžiūrinėjo, tiesiog priėjo prie jo iš vairuotojo pusės automobilio galo, prie priekio nėjo. Būdama namuose, nebuvo prasidariusi lango, garso negirdėjo, buvo įjungta viryklė. Pagaminusi maistą gana greitai pati išvažiavo ir pravažiuodama stabtelėjo, pamatė ant kaimyno automobilio likusius nuvažiavusiojo automobilio dažus. Nepamena tiksliai moters automobilio, atrodo, buvo Opelis, gal Mazda, bet spalvą atsimena, „elektrik“, žaliai – mėlyna, o kaimyno – pilka Honda Civic arba Honda Accord. Paskui pasakė kaimyno draugui S. L. apie tai, o jis, matyt, jam paskambino. Po kiek laiko grįžusi pamatė du policininkus vyrus. Kaimynas jai pasakė, kad įvykį filmavo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities VPK vyriausiasis patrulis A. B. nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusiojo automobilio Honda Accord vairuotojui kaimynas ar kaimynė pranešė, kad išvažiuodamas asmuo apgadino jo automobilį. Pareigūnai atvažiavo į vietą, surinko duomenis, nubraižė schemą, užregistravo ir perdavė medžiagą Paieškos skyriui. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes tvirtina, pažymi, jog dabar nepamena nei kaip buvo apgadintas automobilis, nei kaip jis tuo metu stovėjo. Paaiškina, kad tiesiogiai su galimai automobilį apgadinusiu asmeniu nebuvo bendrauta.

V. M. 2016 m. gegužės 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkavosi aikštelėje prie namo Vilniuje, S.Stanevičiaus g. 100. Išvažiuojant aikštelė buvo užstatyta automobiliais, buvo sunku išvažiuoti, todėl buvo išlipusi, pamatė nedidelį tarpą ir išvairavo nepajutusi kliūties. Tik grįžusi namo po poros dienų pamatė įbrėžtą kairį galinį sparną ir tuomet suprato, kad kažkur padarė klaidą. Gavusi laišką iš policijos suprato, kur tai įvyko. Įvykio nepastebėjo, labai gailisi dėl padarytos klaidos, nori atlyginti žalą apgadinto automobilio savininkui.

Šalies argumentai

V. M. 2016 m. gegužės 24 d. paaiškinime – prašyme nurodė, kad neneigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku 2016 m. balandžio 21 d., apie 12.12 val. važiuodama automobiliu kliudė ir apgadino kitą automobilį. Pilnai pripažįsta, kad savo veiksmais padarė žalą kitam asmeniui, dėl padaryto labai gailisi ir ne kartą atsiprašė tiek apgadintojo automobilio savininko, tiek teisėto valdytojo. Įvykio metu iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo sunku išvažiuoti, jos vairavimo įgūdžiai nėra geri, turi tik 2 metų vairavimo stažą. Visaip manevravo, ne kartą įjungė atbulinę pavarą ir stengėsi nekliudyto priekyje stovinčio automobilio. Dešinėje stovėjęs išsikišęs automobilis apsunkino vairavimą. Ji išlipo apžiūrėti, koks atstumas tarp jos ir greta stovinčių automobilių. Išvažiavusi iš aikštelės, jokio kontakto nepajuto, nieko neišgirdo, po to sustojusi nebuvo, iš automobilio išlipusi taip pat nebuvo, nesižvalgė. Svetimą automobilį kliudė savo automobilio kaire galine išsikišusia rato arka, ant jos automobilio rato arkos yra negilūs, neaštrūs brėžimai, trumpi, fragmentiški dažų pabrozdinimai. Ant abiejų transporto priemonių atsiradę apgadinimai nėra žymūs, nėra įlenktos kėbulo detalės, niekas nėra įskilę, padaryta žala nėra labai didelė, kuri būtų ją paskatinusi pasišalinti iš įvykio vietos.

Nukentėjusiojo I. P. (P.) 2016 m. balandžio 21 d. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 12.15 val. atvažiavo namo, pastatė automobilį kieme. Maždaug po pusvalandžio paskambino kaimynas ir pasakė, kad matė, kaip automobilį užkabino kitas automobilis, kurio vairuotojas išvažiavo iš įvykio vietos. Liudininkai matė, kad automobilis buvo tamsios spalvos, galimai, mėlynos, ir tai matosi pagal įbrėžimus ant bamperio. Pažeidėjo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba 684, tai pasakė liudininkas, kuris tai matė. Pagal liudininko pasakojimą, automobilį vairavo moteris.

Liudininko S. L. 2016 m. balandžio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 12.12 val. tamsiai žalsvos spalvos Opel markės automobilis nesugebėjo pravažiuoti tarp dviejų automobilių kieme. Vaizdą stebėjo iš savo buto antrame aukšte, maždaug 40 m atstumu. Kairėje pusėje stovėjo sidabrinės spalvos lengvasis automobilis. Vairuotoja išlipo iš Opel markės automobilio, pažiūrėjo, sėdo į savo automobilį ir važiuodama užkabino kairėje pusėje stovėjusį sidabrinės spalvos automobilį. Pavažiavusi apie 8-10 metrų sustojo, išlipo, apsižvalgė, įsėdo ir nuvažiavo. Ar ji suprato, ką padarė, atsakyti negali.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausioji patrulė E. Č. 2016 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 13.34 val. patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 100, stovėjimo aikštelėje apgadintas automobilis, kaltininkas pasišalino. Atvykus minėtu adresu pamatė apgadintą automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnus pasitiko automobilio savininkas I. P. (P.), kuris paaiškino, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 12.15 val. atvairavo savo automobilį ir paliko jį stovėti Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 100, stovėjimo aikštelėje. Apie 12.45 val. jam paskambino kaimynas ir pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, galimai Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kurį vairavo moteris, ir iš įvykio vietos išvažiavo. Liudininkai matė, kad Opel manevruodamas kliudė, apgadino stovintį automobilį Honda. Vairuotoja smūgį jautė, tačiau įvykio vietoje nepasiliko. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, liudininko įvykio vietoje apklausti nebuvo galimybės, kadangi jo nebuvo. Su juo bendravo automobilio Honda vairuotojas, teigė, kad liudininkas turi filmuotą medžiagą savo kompiuteryje, prireikus pateiks KPV Paieškos skyriui.

Išraše iš Policijos registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d., 13.34 val. paskambinęs pranešėjas, prisistatęs I. P. (P.) vardu, pranešė, jog kieme jo automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė mėlynos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (489), ir iš įvykio vietos pasišalino.

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti automobilių išsidėstymas eismo įvykio metu ir jų apgadinimai.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės apžiūros ir sugretinimo protokole Nr. AV2-1723/478 nurodyti automobilių Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.

Vaizdo medžiagoje užfiksuota dalis įvykio aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmenį galima pripažinti kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tik nustačius žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą bei faktą, kad asmuo yra padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei V. M. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai (tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio ir tyrimo metu, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų, transporto priemonės apžiūros ir sugretinimo protokolo duomenys), kurie sudaro pagrindo spręsti, kad V. M. 2016 m. balandžio 21 d., apie 12.12 val., vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. Stanevičiaus g. 100, Vilniuje, buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad V. M. suvokė (turėjo suvokti), kad ji sukėlė eismo įvykį, bei tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto nuostatas. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad savo paaiškinime V. M. nurodė, jog, gavusi pranešimą iš Kelių policijos valdybos, ji „suprato, kur tai įvyko“, t. y. suprato dėl kokio įvykio yra kviečiama. Be to, abu tiesiogiai įvykį matę liudininkai (S. L. ir A. P.) patvirtino, kad V. M., atlikusi paskutinį manevrą, kuriuo jai pavyko išsukti iš vietos, kurioje buvo pastatytas jos automobilis, ir kurio metu buvo kliudytas nukentėjusiojo automobilis, sustojo, o pagal liudytojo S. L. paaiškinimą tyrimo metu ir liudytojos A. P. paaiškinimą teisme, dar ir išlipo iš savo vairuojamo automobilio bei apžiūrėjo automobilius. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. suprato (turėjo suprasti), jog kliudė nukentėjusiojo automobilį, patvirtina ir pakankamai žymus nukentėjusiojo automobilio apgadinimas, ant kurio akivaizdžiai matosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio spalvos žymės. Vien tai, kad V. M. nurodo nesupratusi, jog įvyko eismo įvykis, jog tikslo šalintis iš eismo įvykio vietos jai nebuvo, negali būti vertinama kaip šalinanti jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Juolab kad, esant tokiai situacijai, kai ypatingai sunkiai V. M. sekėsi išvažiuoti iš vietos, kurioje buvo pastatytas jos automobilis, V. M. turėjo būti itin atsargi ir išvažiuodama įsitikinti, jog savo veiksmais ji nepadarė žalos kito asmens turtui. Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. M., pasitraukusi iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą V. M., atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (eismo įvykis įvyko dieną, šviesiu paros metu, ilgai bandant išvažiuoti iš automobilio stovėjimo vietos, atliekant manevrus į priekį ir atgal, manevrų atlikimo metu asmuo vis išlipdavo pažiūrėti, ar yra pakankamai vietos tarp šalia stovinčių automobilių tęsti manevrą, tačiau paskutinio manevro metu buvo kliudytas šalia stovėjęs nukentėjusiojo automobilis ir jo apgadinimo žymės buvo aiškiai matomos), į tai, kad V. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė (apie 125 Eir), nukentėjusysis pretenzijų neturi, draudimo kompanija jo automobilį jau sutvarkė, V. M. atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti padarytą žalą, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į tai, kad nustatyta V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi, pergyvena dėl įvykio (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgiama ir į pažeidėjos asmenybę – aukštojo išsilavinimo, dirba, turi šeimą, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padariusi neblaivi, administracine tvarka nebausta, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista, teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga susisiekimo tikslais bei siekiant tinkamai pasirūpinti globojamais pensinio amžiaus asmenimis.

Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju V. M. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 300 Eur bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgęs į V. M. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei V. M. teismo posėdžio nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, sprendžia, kad yra pagrindo V. M. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 100 Eur (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti V. M. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti V. M. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. M. paskirti galutinę 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 100 (vieną šimtą) eurų, iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16057551281 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė