Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-28 · Civilinė byla Nr. 2S-880-112/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-28
Bylos Nr.
2S-880-112/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Skolininkas
G. Ž., V. R.
Kreditorius
V. S.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Laurinonienė Civilinė byla Nr. 2S-880-112/2012
Procesinio sprendimo kategorija 110.4; 122.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko G. Ž. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus V. S. pareiškimą skolininkams G. Ž. ir V. R. dėl teismo įsakymo išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. sausio 23 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismas kreditoriaus V. S. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, skolininkams priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 41000 Lt sumos.

Šalies argumentai

Skolininkas G. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes kreditoriaus išdėstyti teiginiai yra neteisingi, nepagrįsti, teismas jų visiškai nesiaiškino. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nemotyvuotas. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nenurodant jokių areštuojamą+ turtą identifikuojančių duomenų, neatitinka įstatymų reikalavimų ir nepagrįstai riboja skolininko turtines teises.

Atsiliepimas

Kreditoriaus V. S. atstovė advokatė E. Trečiokienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundžiamą Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo motyvuotas, prašoma priteisti suma didelė, o skolininko dėstomos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-23 Tauragės rajono apylinkės teismas kreditoriaus V. S. pareiškimo pagrindu išdavė teismo įsakymą. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Tauragės rajono apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ir nenagrinėjo ginčo iš esmės. Skolininko turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atmestinas apelianto argumentas, jog kreditorius nenurodė aplinkybių, būtinų arešto taikymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę kreditoriaus interesams. Kreditorius nurodė, jog skolininkams sumokėjo už daiktą, tačiau juo negali naudotis ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka dėl skolininkų nesąžiningų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra fiziniai asmenys, o ginčijama suma didelė – 41000 Lt, todėl teismas tai vertino kaip grėsmę galimiems kreditoriaus interesams.

Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo specifika lemia tai, kad teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų (CPK 436 str.). Tik skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, teismas kreditoriaus reikalavimu pareiškimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne pareikšto reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog išduotas teismo įsakymas ar galimas palankus kreditoriui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismas, išdavęs teismo įsakymą ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėjo reikalavimo iš esmės ir nevertino jo pagrįstumo.

Pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas nepranešus skolininkui (CPK 147 str. 1 d.). Tokiu atveju teismui nėra žinoma skolininko turtinė padėtis, pozicija ir ketinimai, todėl teismas vertino kreditoriaus nurodytas aplinkybes bei grėsmę jo interesams (CPK 185 str.), užtikrindamas tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapsunkintų tolesnio normalaus skolininko gyvenimo, jo būtinųjų kasdieninių poreikių tenkinimo, nes pirmiausia areštuotas skolininko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik jo nesant, ir piniginės lėšos. Skolininkui tokiu atveju suteikiama teisė būti išklausytam vėliau (reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, vėliau teikti atsiliepimą į ieškinį) ir, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti panaikintas.

Be to, apeliantas turi teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 146 ir 148 straipsniuose įtvirtintomis garantijomis ir bylos nagrinėjimo eigoje prašyti pakeisti ar panaikinti anksčiau nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę, atlyginti nuostolius ir pan.

Taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog teismas, nenurodydamas tikslių areštuojamo turto duomenų, pažeidė įstatymų nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiama nutartimi pareiškimo užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant reikalavimo sumos, t.y. 41000 Lt, ribų. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, nežinodamas, kiek ir kokio turto turi skolininkas, pagrįstai nutartyje nenurodė išsamių turto duomenų, nes nutarties rezoliucinėje dalyje jos vykdymą pavedė kreditoriaus pasirinktam antstoliui, kuris ir nustatys, kokį konkretų turtą turi skolininkas ir ar jo pakanka pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 147 str. 6 d.). Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriaus atstovė nurodė, kad dėl skundžiamos nutarties vykdymo jau yra kreiptasi į antstolį. Kadangi skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodytas konkretus areštuotas turtas, apeliantas turi teisę pats kreiptis į antstolį ir nurodyti, kuriam konkrečiai turtui taikyti suvaržymus, neperžengiant reikalavimo sumos ribų, ar sumokėti reikalaujamą sumą į depozitinę sąskaitą. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti panaikintas (CPK 148 str. 2 ir 3 d.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. 2012 m. sausio 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rimvida Zubernienė