Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2993-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
A5.-2993-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02718-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. G.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Edmundas Luotė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2993-1133/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02718-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 6.1; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, Boženai Voišvilienei,vertėjaujant rusų kalbos vertėjai Natalijai Reut, Olgai Macijauskienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G. (E. G.) ir jo atstovui advokatui Edmundui Luotei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. G., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. liepos 24 d., nuo 11 val., leido bendrovėje dirbti T. N., o nuo 13.30 val. A. K. teisės aktų tvarka nesudarius darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. G. visiškai pripažino savo kaltę. Duodamas parodymus dėl T. N., paaiškino, kad ji atėjo susipažinti su darbu. Ji buvo pakviesta, nes jie atleido valytoją ir tai vietai nebuvo darbuotojo. Pakvietė susipažinti, parodyti darbą, žmogus tik pažiūrėjo koks darbas, ką reikia daryti, kad galėtumėm priimti į darbą. Tatjana gyvenime niekur nedirbusi, nežinojo, ką reikia daryti, ką reikia pavalyti, kaip aparatu naudotis, todėl ten ji ir buvo. Ji nedirbo, tiesiog buvo virtuvėje. Mano, kad ji nedirbo, o stovėjo virtuvėje tuo metu, kai užėjo tikrinti. Buvo situacijos, kad įdarbini asmenį, jis pamato darbą ir antrą dieną neateina jau į darbą ir neįmanoma jam prisiskambinti. Žmogų oficialiai įformino kitą dieną. Duodamas paaiškinimus dėl A. K. nurodė, kad šis žmogus turi daug problemų su sutuoktiniu, jie skiriasi, susidariusi konfliktinė situacija. Žmogus norėdamas pakenkti savo žmonai rašė pareiškimą, sekė ją, o jie padėjo A. K., pamaitino, nes ji liko gatvėje. Ji ne tai, kad dirbo, tiesiog dažnai atvažiuodavo ir dabar atvažiuoja. Padeda jai iš žmogiškosios pusės, ji pas juos valgo. Ji yra savo srities specialistė, vyrėja ir patarinėja jiems. Patikrinimo metu ji buvo virtuvėje, nes turėjo vykti banketas, o ji parodė receptą kaip gaminti. Jis jai leido būti virtuvėje. Jie stengiasi nieko nepažeidinėti. Nuo tos dienos, kai jis tapo direktoriumi nelegaliai nieko nevyksta. K. C., akcininkas, virėjas, patikrinimo metu buvo civiliniais rūbais apsirengęs, nes dažnai lauke gamina maistą ir jam taip patogiau, o žmogus iš kitur nesuprato, kad tai ne apranga. Čia aš iš žmogiškosios pusės dėl A. K..

3. Liudytojas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Darbo inspekcija) vyriausiasis darbo inspektorius T. V. teisme parodė, kad tyrimas buvo atliekamas gavus anoniminį pranešimą, kad kavinėje virtuvėje nelegaliai dirba A. K.. Tokia informacija buvo gauta ne pirmą kartą. Kiek pamena patikrinimas buvo 24 dieną, penktadienį, link darbo pabaigos. Į darbo pabaigą buvo priimtas sprendimas atlikti patikrinimą. Su kolega V. Ž. nuvyko nurodytu adresu ir atliko patikrinimą. Virtuvės patalpose buvo rasta A. K. su apranga, būdinga virtuvėje, su įrankiais, peiliu. Kita darbuotoja tuo metu plovė indus. Virtuvėje nebuvo jokių mokinių. Patikrinus SoDros duomenis nustatyta, kad A. K. ten nedirba, dėl to jos paprašė iš tos patalpos praeiti į kavinės patalpas, nes žmonių buvo minimaliai ir jie buvo lauke, kad pateiktų paaiškinimą. Kolega tikrino kitus darbuotojus, rastus salėje. Patikrinus T. N. duomenis taip pat paaiškėjo, kad ji ten nedirba bendrovėje. Ši darbuotoja aiškino, kad pirmą dieną dirba ir nepasirašė darbo sutarties, bet ruošiasi sudaryti. Atlikinėjo tam tikrus pagalbinius darbus: plovė grindis, lėkštes dėliojo, tai reiškia atlikinėjo darbines funkcijas nepasirašius darbo sutarties. A. K. raštu paaiškino, kad moko gaminti salotas, bet mokinių virtuvės patalpose nebuvo. Ji pasakė, kad mokė jau 5-6 kartus. Paaiškino, kad moko kaip gaminti tam tikrus patiekalus. Atkreipia dėmesį, kad jokių mokinių nebuvo, vieno darbuotojo buvo atliekamos darbinės funkcijos. A. socialiai drausta kito darbdavio ir ji su tuo darbdaviu konfliktuoja, nes jis neatleidžia jos iš darbo ir dėl to ji negali pereiti dirbti į kitą įmonę. Patikrinimo metu buvo apklaustas įmonės vadovas, čia sėdintis dešinėje (E. G.). Vadovas dėl T. N. neneigė darbinių funkcijų atlikimo ir gailėjosi dėl sutarties nesudarymo, nuoširdžiai gailėjosi. Jis gailėjosi ir paaiškino tokias pat aplinkybes dėl K., kad yra konfliktas su buvusiu darbdaviu ir reikia laiko, kol darbuotoja išsispręs visus reikalus su buvusiu darbdaviu. Be E. G. buvo darbuotojai ir vyriškis, kurį čia sutiko (K. C.), bet nežino kas jis. Tas vyras tuo metu kažkur vaikščiojo patalpose. Situacija nebuvo konfliktiška, teikė parodymus, tad nebuvo tikslo jo apklausti. Šis asmuo tuo metu tikrai nedirbo, jis buvo apsirengęs civiliai, nes jis prie mūsų prisijungė, kai vyko darbuotojų apklausa. Kur jis ten tiksliau buvo, tai jie fiziškai negalėjo nustatyti, bet virtuvės patalpose, šalia A., jo tikrai nebuvo Be A. virėjo virtuvės patalpose nebuvo. Apie teisme paaiškėjusias aplinkybes dėl A. padėties, jie tikrinimo matu nežinojo. Informacija anonimiškai buvo gauta ne vieną kartą ir kas siuntė jie nežino. O T. N. negalėjo pabandyti dirbti be darbo sutarties, nes ar nelaimingas atsitikimas, ar eis, paslys, bet kuriuo atveju turi būti sudaryta sutartis. Jos paaiškinime nurodyta, kad atlikinėjo darbus. Pozicija ji teisme derina su darbdaviu, bet ji ir dabar neneigia, kad atlikinėjo darbus. T. N. atlikinėjo darbus, o A. dirbo virtuvėje. Ten buvo priruošta salotų. Patikrinimo metu lauke buvo vienas klientas. Bendradarbiavimas su įmonės darbuotojais buvo geranoriškas, todėl kliento neapklausėm. Taip pat teisme paaiškėjo, kad A. turi laikiną leidimą gyventi, tai kyla klausimas ar leidimas gyventi gautas tarpininkaujant įmonei, ar kitaip. Galima dirbti su antra darbo sutartimi, bet ir dėl mokymo turi turėti sutartį tarp įmonės ir darbuotojo.

4. Liudytojas, Darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius V. Ž. teisme parodė, kad jo kolega T. V. buvo gavęs anoniminį pranešimą dėl galimai A. K. nelegalaus darbo restorane, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai buvo liepos 24 d. Tą pačią dieną, kažkur apie 14 val. nuvyko patikrinti šios informacijos. Ten dviejų aukštų pastatas, todėl jis ėjo per pirmą aukštą, o kolega — iš karto per centrinį įėjimą. Atėjęs jis pamatė, kad salėje yra dvi darbuotojos iš virtuvės, pats direktorius ir kaip paaiškėjo savininkas. Prie manęs buvo apklausta viena darbuotoja T. N., kuri paaiškinime parašė, kad ji dirba pirmą dieną. Kitą darbuotoją —K. apklausė kolega. T. N. buvo duotas blankas, išverstas blanko turinys, o tekstą ji pati rašė. Ji lyg sakė, kad darė darbus – šlavė grindis, lyg stikliukus statė. Vieną darbą anksčiau darė, o kitą vėliau.

5. Liudytoja T. N. teisme parodė, jog ji įvykio dieną atėjo į bendrovę atnešti dokumentų, kad ją priimtų į darbą ir pasiliko pasižiūrėti kaip dirbti, susipažinti su darbu, ką iš vis daryti, kaip naudotis indaplove, nes neteko ja naudotis. Pabuvo gal apie valandą. Susipažinusi su darbu išėjo namo. Iš pradžių teigė, jos susipažindama su darbais nieko nedarė, tačiau pagarsinus jos rašytinį paaiškinimą (b. l. 7-8) patvirtino, kad jame rašė taip kaip buvo, jai nesakė ką rašyti, dabar nelabai atsimena, kažką tai darė, kai mokėsi, šiek tiek bandė, nes susipažinti su darbu reikia, bet laiko nepamena. Rašytiniame paaiškinime tiesa parašyta.

6. Liudytoja T. N. rašytiniame paaiškinime, rašytu neplaninio patikrinimo dieną – 2020 m. liepos 24 d., nurodė, kad į darbą Įmonėje atėjo pirmą dieną, dirbti pradėjo nuo 11 val., darbą jai pasiūlė kaimynė. 2020 m. liepos 24 d. ji išplovė kavinės grindis ir kelias taures. Dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties sudarymo ir darbo sąlygų kalbėjosi su Įmonės direktoriumi (b. l. 8-9).

7. Liudytoja A. K. teisme parodė, kad prisimena liepos 24 d., ji atvažiavo į restoraną apie 15 val., turėjo būti banketas. J įvertino jų darbą. J turi daug stažo, žinau jų tradicinius patiekalus, tai juos pagyrė. Jai teko važiuoti į čempionatus. Ji turi daug problemų šeimoje ir jai vaikinai periodiškai padėdavo, todėl ji jiems taip pat padėdavo. Ji (duomenys neskelbtini) pilietė, turi tik leidimą gyventi Lietuvoje. Nepamena kaip buvo apsirengęs vyr. virėjas K., turbūt kaip darbo metu. Neatkreipė dėmesio į jo apsirangą. Kai atėjo inspekcija ji rankose nieko neturėjau. Pagarsinus jos rašytinį (b. l. 5-6) paaiškinimą nurodė, kad tada tiesą sakė, o dabar ne tai, kad netiesą sako, o tiek kiek pamena, tą ir sako. Darbo įrankiai buvo įmonės. Produktai taip pat įmonės. Nurodė, kad periodiškai einu pas vaikinus ir jiems padeda, nes jie jai padeda. Ji negalvoja, kad pas juos dirba, nes, kai dirbi, gauni atlyginimą. Tai tiesiog iš žmogiškosios pusės. Ji dirba kitoje darbovietėje, o čia tiesiog periodiškai padeda, nes ji su vyru bylinėjasi, turim civilinę bylą, dvi baudžiamąsias bylas. Pas juos labai mažai darbo ir jie patys susitvarko. Gal iš pradžių ir norėjo pas juos dirbti, bet turi bėdų su vyru. Dabar dirbu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Čia jos su vyru įmonė. 16 metų ji dirba virtuvėje, dirba su vyru kartu, bet vyras neduoda jai gyventi, persekioja, seka ją. Ji yra kreipusis į mokesčių inspekciją, kad neatleidžia jos iš darbo, jam buvo uždėta bauda dėl nusižengimų. Šiai dienai ji turi tik savo žinias. Jų darbo bylos yra Plungės rajono teisme ir Vilniaus teisme. Du kartus laimėjo teismą. Kreipėsi į policiją, nes nuolat stebi jos namą. Sutuoktinis turi galimybes ir daug pinigų, tai samdo žmones, kad ją sektų. Sužinojo, kad ją seka 90 mašinų. Jis ją du kartus darbe sumušė, žemina. Ten dideli pinigai ir jis daro viską, kad ji gyventų be pinigų ir be pažinčių, be pažįstamų pagalbos. Jis niekam neleidžia su ja bendrauti. Šie vaikinai vieninteliai, kurie jai padėjo. Jai tiesiog kartais baisu būti namie, nes mato, kad mašinos stovi. Po to, kai ji kreipėsi į policiją, jie sustojo. Dabar jos toks atlyginimas, kad nepragyvensi ir žmonės jai padeda, tai ir ji nori jiems padėti. Jie vieninteliai žmonės, kurie tokiu sunkiu momentu jai padėjo ir ji nenori, kad dėl jos jie nukentėtų ir taip jos sunki situacija, nes visi bijo su ja bendrauti. Aš liko viena Lietuvoje, net vaikai bijo su ja bendrauti. Labai mažai žmonių liko, kurie su ja bendrauja, nes sutuoktinis turi pinigų ir gali sau leisti viską.

Šalies argumentai

8. A. K. rašytiniame paaiškinime, rašytame neplaninio patikrinimo metu — 2020 m. liepos 24 d., nurodė, kad dėl darbo tarėsi su bendrovės vadovu, jis ir įleido ją į virtuvės patalpas. Ji užsidėjo darbinius rūbus ir parodė, kaip reikia gaminti salotas, salotas darė neatlygintinai. Tokius mokymus Įmonės darbuotojams atlikinėjo 5-6 kartus. Nespėjo sudaryti ir pasirašyti darbo sutarties. Visi darbo įrankiais ir maisto produktai buvo Įmonės (b. l. 6-7).

9. Liudytojas K. C. teisme parodė, kad patikrinimo dieną jie dirbo, atėjo patikrinimas, bet šioje situacijoje A. K. atėjo pasižiūrėti kaip pagamintas maistas, konsultuoti, parodyti, o T. atėjo pasižiūrėti kaip dirbti, nes jiems reikėjo darbuotojo, kadangi prieš dieną vieną darbuotoją atleido. Jų padavėja pasakė, kad jos kaimynė gali ateiti pasižiūrėti ir jei tiks darbas, tai ji dirbs. Ji atėjo, jie jai rodė ką jai reikės daryti, nes ji tokioje sferoje niekada nedirbusi buvo ir taip sutapo su patikrinimu. Bendrovėje jis tą dieną dirbo, dirbo ir virėju ir šefu. Jo virėju darbo stažas 30 m. Restorane virėju tik jis dirba. Buvo apsirengęs paprastai, nes kepė lauke. Prijuostės nesideda, nes karšta. Jo nuomone T. N. nieko nedarė tą dieną, nes buvo gal koks pusvalandis praėjęs nuo jos atėjimo. Darbo kaip tokio taip pat nebuvo, nes klientų nebuvo. Jie restoraną atidaro 11 val. Teismui pagarsinus T. N. rašytinį paaiškinimą nurodė, kad T. N. pabandė, stengėsi pabandyti, bet nesakysiu, kad buvo purvina, nes nebuvo prekybos, nebuvo visai žmonių. Visą dieną tuščia buvo. Kai atėjo patikrinimui, tai visa salė tuščia buvo. Gal vakarop tik atėjo klientai.

10. Nelegalaus darbo 2020 m. rugsėjo 18 d. tyrimo aktu Nr. NDA 1015-0589 ir 2020 m. liepos 24 d. tyrimo veiksmų protokolu, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. liepos 24 d. darbo inspektoriai T. V. ir V. Ž. atliko tyrimą pagal 2020 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus virėjos A. K. darbo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Patikrinimas buvo atliekamas 2020 m. liepos 24 d., 14.10 val. Jo metu nustatyta, kad veiklą skundžiamu adresu vykdo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Įmonės virtuvės patalpose buvo rasta darbines funkcijas atlikinėjanti pranešime minima A. K., o salės patalpose rasta T. N., kaip vėliau, pagal VSDFV duomenų bazę buvo nustatyta, pranešimų dėl jų socialinio draudimo pradžios, pateikta nebuvo. VSDFV duomenimis Įmonė 2020 m. liepos 25 d. pateikė pranešimą apie T. N. socialinio draudimo pradžią (b. l. 3-5).

Žemesnės instancijos teismas

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. rašytiniame paaiškinime, rašytame neplaninio patikrinimo metu – 2020 m. liepos 24 d., nurodoma, kad A. K. atėjo į Įmonės virtuvę padėti 2020 m. liepos 24 d., nuo 13.30 val., į patalpas ją įleido jis, darbo sutarties nespėjo pasirašyti. T. N. į darbą atėjo 2020 m. liepos 24 d., 11 val., darbo sutartį sudarys (b. l. 10-11).

12. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp pateiktų darbuotojų A. K. registruota nebuvo, o T. N. pradėta drausti nuo 2020 m. liepos 25 d. (b. l. 12-13).

Žemesnės instancijos teismas

13. Valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) „Registrų centras“ išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu paskirtas E. G. (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

14. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

15. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Žemesnės instancijos teismas

16. Darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

17. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būdamas atsakingas už bendrovėje dirbančius asmenis, jų tinkamą priėmimą į darbą, teisės normas atitinkančių duomenų pateikimą VSDFV, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad bendrovėje nebūtų neteisėtai dirbančių asmenų A. K. ir T. N., tačiau to nepadarė ir minėtiems asmenims leido bendrovėje dirbti nelegaliai .

18. Neplaninio patikrinimo metu E. G. savo kaltę pripažino visiškai, teisme iš pradžių teigė, kad darbai nebuvo dirbami, tačiau antro posėdžio metu sutiko, kad leido nelegaliai dirbti dviem darbuotojoms, o taip atsitiko, nes iš esmės nemanė, kad tai nelegalus darbas. Liudytojos A. K. ir T. N. iš pradžių teisme taip pat iš dalies keitė savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes dėl darbo, stengėsi poziciją priderinti prie pirminių E. G. parodymų, tačiau pagarsinus jų rašytinius paaiškinimus, abi nurodė, kad juose rašyta tiesa, t. y. tokios faktinės aplinkybės, kokios buvo patikrinimo metu. Iš A. K. ir E. G. atstovo advokato E. Luotės paaiškinimų teisme matyti, kad A. K. duodama parodymus bijo pakenkti E. G., nes yra patekusi į sunkią padėtį dėl šeiminių aplinkybių, o šio restorano savininkai yra bene vieninteliai ištiesę jai pagalbos ranką. T. N. buvo bendrovėje įdarbinta kitą dieną, todėl matyti, kad jos parodymų keitimas yra susijęs su noru nepakenkti darbdaviui. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti patikrinimą atlikę Darbo inspekcijos inspektoriai. Todėl šiuo atveju didesnę svarbą įgyja abiejų liudytojų rašyti rašytiniai paaiškinimai patikrinimo dieną, o jų parodymais duotais teisme teismas vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

19. Taigi, tyrimo metu surinkti duomenys, t. y. nelegalaus darbo aktas Nr. NDA 1015-0589-0321 ir 2020 m. liepos 24 d. tyrimo veiksmų protokolas; A. K., T. N. ir E. G. parodymai teisme ir rašytiniai paaiškinimai, rašyti neplaninio patikrinimo metu, kuriuose nurodytų aplinkybių tikrumą asmenys patvirtino apklausiami teisme; neplaninį patikrinimą atlikusių inspektorių T. V. ir V. Ž. parodymai bei duomenys iš VSDFV patvirtina, kad A. K. ir T. N. atlikto darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vietoje, dirbo 2020 m. liepos 24 d., jų santykiai turėjo darbo sutarties požymių, nors A. K. 2020 m. rugsėjo 18 d. duomenimis iš viso nebuvo įdarbinta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o T. N. buvo įdarbinta tik kitą dieną, t. y. nuo 2020 m. liepos 25 d.

20. Pažymėtina, kad nors A. K. nurodo, kad salotas darė neatlygintinai, tačiau tai nepaneigia, jog tarp jos ir V. G. buvo susiklostę darbiniai santykiai. Visų pirma tai patvirtina jos pačios rašytinis paaiškinimas ir parodymai teisme, jog į patalpas ją įleido E. G., ji dėvėjo darbinius rūbus, virtuvėje buvo 5-6 kartus, kur padėjo apmokyti, dirbo su Įmonės įrankiais ir produktais. Taip pat ji pati patvirtino, jog nebuvo sudariusi darbo sutarties, nes ji dirba sutuoktinio įmonėje, nėra Lietuvos Respublikos pilietė, turi leidimą gyventi Lietuvoje, sutuoktinis neleidžia jai išeiti iš darbo, tarp jos ir sutuoktinio vyksta teisminiai ginčai, ji yra persekiojama, E. G. ir K. C. yra vieninteliai žmonės, kurie jai padeda šiuo sunkiu laikotarpiu ir ji jiems kartais padeda. E. G. taip pat paaiškino, kad A. K. atėjo padėti, jis ją įleido į patalpas, o jie A. K. padeda, nes žmogus yra patekęs į sunkią padėtį. Iš darbo inspekcijos atstovo T. V. parodymų matyti, kad jam atėjus į virtuvę A. K. kaip virėja buvo viena. A. K. rankoje laikė peilį, buvo pagamintos salotos. Jokių „mokinių“ virtuvėje nebuvo. Iš K. C. ir E. G. parodymų matyti, kad virėju bendrovėje dirba K. C., tuo metu jis dirbo lauke prie kepsninės, virtuvėje patikrinimo metu nebuvo, bendrovės patalpose vaikščiojo ne su virėjo darbo rūbais (nedėvėjo prijuostės, galvos apdangalo ir pan.). Iš K. C., E. G. ir A. K. parodymų matyti, kad tai nebuvo vienintelis atvejis, kai A. K. ateina padėti jiems virtuvėje. Bylos duomenimis tarp šalių jokios sutarties (paslaugų teikimo ar pan.) nebuvo sudaryta. O iš A. K. ir E. G. paaiškinimų matyti, jog jie abu suprato, kad tarp jų susiklostė darbiniai santykiai, abu suprato ir patvirtino, kad tarp jų turėjo būti sudaroma darbo ar kitokio pobūdžio sutartis. Visa tai rodo, jog A. K. buvo leidžiama bendrovėje nelegaliai dirbti.

21. Kartu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

22. Taip pat byloje nustatyta, kad T. N. neplaninio patikrinimo dieną bendrovėje atliko darbines funkcijas. Iš jos rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji į darbą 2020 m. liepos 24 d. atėjo 11 val.; išplovė grindis salėje ir kelias taures. Apklausiama teisme patvirtino, kad rašė paaiškinimą savarankiškai, jai niekas nenurodė ką jame rašyti ir, kad rašytiniame paaiškinime nurodyta tiesa. Bylos duomenimis neplaninis patikrinimas atliktas 14.35 val. Iš liudytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko K. C. parodymų matyti, kad restoranas atsidaromas 11 val.; kad dieną prieš atleido darbuotoją ir jie ieškojo kito darbuotojo, todėl T. N. atėjo pažiūrėti, koks darbas turi būti dirbamas ir jie norėjo pažiūrėti, ar jiems darbuotoja tinka. Atkreiptinas dėmesys, kad DK 36 straipsnis numato, kad sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui. Tačiau ir šiuo atveju yra privalu sudaryti rašytinę darbo sutartį su darbuotoju, aptariant su jais bandomąjį laikotarpį, o apie jų įdarbinimą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Taigi, nustatyta, kad T. N. buvo restorane nuo pat jo darbo pradžios, jai buvo suteiktos priemonės darbui, ji ne tik stebėjo koks darbas turės būti dirbamas, bet ir buvo apmokoma dirbti bei dirbo darbdavio prižiūrima, o įdarbinta buvo tik kitą darbo dieną. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad T. N. atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo nelegaliai, nes su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos darbą nepranešta VSDFV, ką imperatyviai numato tiek DK, tiek UĮ (DK 42 straipsnio bei UĮ 56 straipsnio 1 punktas).

23. Apibendrinant išdėstytą konstatuojama, kad E. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2020 m. liepos 24 d., nuo 11 val. leido dirbti T. N., o nuo 13.30 val. A. K., esant darbo sutarties požymiams, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė VSDFV apie darbuotojų A. K. ir T. N. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tokiu būdu nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl jo veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

24. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į E. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

25. E. G. administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaltę pripažino. Yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. E. G. yra jauno amžiaus, per paskutinius tris metus penkis kartus baustas administracine tvarka, visi pažeidimai susiję su transportu ir kelių ūkiu, baudos sumokėtos (b. l. 17-19), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje neteistas.

26. Visgi, nors padarytas nusižengimas atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekęs administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, tačiau padaryta veika jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė. Tai yra pirmasis jo tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, iki jo padarymo nė karto nėra padaręs ir baustas už jokį administracinį nusižengimą asmens darbo ir socialinėms teisėms. Be to, bylos duomenimis, yra objektyvių aplinkybių, kliudančių šiuo metu A. K. įsidarbinti kitoje įmonėje (žr. jos ir advokato E. Luotės paaiškinimus teisme), o ji yra patekusi į keblią ir sunkią padėtį, kas iš esmės ir lėmė sprendimą leisti jai dirbti nesudarius jokio sutarties. Svarbu ir tai, kad A. K. darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio, jos teigimu „padėjo“ ji tik apie 5 kartus, o T. N. buvo įdarbinta jau kitą dieną. Mokesčių vengimo požymių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį E. G., o atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, nedidelį pavojingumą, net ir minimalios, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1 000 Eur) paskyrimas, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti E. G. pakaks šiuo atveju skirti 200 Eur, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes mano, kad E. G. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

E. G. (E. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. E. G. nutarimą per dvidešimt kalendorinių dienų gali skųsti nuo nutarimo vertimo į rusų kalbą gavimo dienos.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:20123045187.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė