- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e1-1132-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24730-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- N. B.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas 12 kartų, paskutinius kartus:
2019 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 10 parų arešto bausme, 2020 m. sausio 31 d. bausmę atliko;
2022 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 12 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, vykdymas atidėtas 2 metams, 2023 m. rugsėjo 22 d. priežiūra nutraukta prieš terminą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. B. 2024 m. birželio 29 d., 23.10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. M., tyčia kumščiu sudavė jai tris kartus į kairę veido pusę, šiai pargriuvus ant grindų, po to ne mažiau kaip 10 kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas – į kairės kojos šlaunį, blauzdą, kairį petį, kairį šoną, į pilvo sritį ir krūtinę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą. Šiais veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su R. M. gyvena apie 9-erius metus, jiems abiem priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Su R. turi bendrą mažametį vaiką, dar kartu su jais gyvena du sugyventinės R. nepilnamečiai vaikai iš ankstesnių santykių. Su sugyventine R. visą laiką sutarė gerai, tačiau paskutiniu metu labai pasikeitė R. elgesys. Jis pradėjo įtarti, kad R. turi meilužį. Jam ne vienas draugas prasitarė, kad kuomet jo nebūdavo namuose, jie matydavo jo kieme stovint svetimą automobilį. Įvykio dieną, tai yra 2024 m. birželio 29 d., jis visą dieną žvejojo (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu žvejodamas, vartojo alkoholį. Vakare jam paskambino draugas ir pasakė, kad jo kieme ir vėl stovi tas pats svetimas automobilis. Įtardamas, kad pas sugyventinę R. atvažiavo meilužis, jis jai iš karto skambino, ši ragelio nekėlė. Tada jis paprašė to paties draugo, kad pavežtų iki namų, tikėjosi užtikti sugyventinę R. su meilužiu. Įtarime nurodytu laiku, tai yra 23.10 val., jis grįžęs namo, tik atidarius R. lauko duris, kaip ir nurodyta įtarime, prieš ją smurtavo. Buvo susijaudinęs, piktas ir neblaivus, todėl tik išvydęs R., pradėjo ją mušti. Jis jai sudavė kumščiu į veidą, po to jai pargriuvus ant žemės, dar spyrė jai į įvairias kūno vietas. Tikrai neprisimena, kiek kartų ir kur tiksliai smūgiavo, bet jei sugyventinė R. nurodo, kad tris kartus sudavė į veidą, po to gulinčiai ne mažiau dar dešimt kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, tiki, kad ji nemeluoja. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Blaivus tikrai būtų susivaldęs ir sugyventinės R. nemušęs. Laikinai, kol vyks ikiteisminis tyrimas pagyvens pas motiną (duomenys neskelbtini). Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti arešto bausmę.
3. Kaltinamojo N. B. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji kartu su sugyventiniu N. B. gyvena jai priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini). Kartu ne santuokoje gyvena apie 7 metus, augina mažametį sūnų T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su jais gyvena iš ankstesnės santuokos nepilnametės dukros R. ir R.. 2024 m. birželio 29 d., apie 23.10 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai tuo metu į namus grįžo sugyventinis N. B.. Jai atidarius lauko duris ir įsileidus į koridorių sugyventinį, kuris vizualiai atrodė neblaivus, šis iškart kumščiu sudavė jai tris smūgius į veidą. Nuo smūgių į veidą ji sukniubo koridoriuje ant grindų, bet sąmonės tuo metu neprarado. Jai gulint ant grindų sugyventinis pradėjo ją spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, kiek pamena, jautė smūgius į karės kojos šlaunį, blauzdą, kairį petį, kairį šoną, tai pat jautė spyrius į pilvo sritį ir krūtinę. Kiek tiksliai kartų sugyventinis smūgiavo – pasakyti negali, jautė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Spardydamas ją, jis vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir kaltino ją, neva ji miega su kitais vyrais. Jai pradėjus maldauti N. B., kad nustotų ją mušti, nes kambaryje yra sūnus, kuris išsigandęs verkia, sugyventinis atsitraukė nuo jos. Ji tuo metu staigiai išbėgo į kiemą ir pradėjo garsiai šauktis pagalbos, bei nubėgusi pas kaimynę, paskambino bendrajam pagalbos centrui, išsikvietė pagalbą. Grįžusi į kiemą sugyventinio jau nerado. Sūnus T. konflikto metu buvo savo kambaryje ir miegojo, konflikto negirdėjo, nes viskas vyko koridoriuje. Dukros R. M. ir R. M. namuose nebuvo, jos yra išvykusios pas tėvą atostogų. Tokiais savo veiksmais sugyventinis N. B. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą ir padarė fizinės žalos. Sukeltą fizinį skausmą vertina 5 balais. Atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo, po apžiūros paliko namuose gydytis ambulatoriškai. Sugyventinis N. B. yra ankščiau ne kartą smurtavęs prieš ją ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
5. 2024 m. birželio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Namų aplinka tvarkinga.
6. 2024 m. birželio 30 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose nurodoma, kad paprašius R. M. nurodyti sužalojimus ar skaudamas vietas, ji nurodė kairę veido pusę, viršutinę lūpą, kairę ranką, kairę koją, pilvo ir krūtinės sritį. Apžiūrint kairės pusės veidą ties akimi matomas paraudimas, tai pat matomas paraudimas ant skruosto. Apžiūrint viršutinę lūpą iš vidinės pusės matoma paraudusi žaizda. Apžiūrint kairės pusės ranką akivaizdžių sužalojimų nesimato, nurodo kaip juntamą skausmą ties pečiu ir bicepsu. Pilvo sritį ir krūtinės sritį nurodo kaip juntamą skausmą, tai pat nurodo juntamą skausmą kairės kojos išorinės šlaunies pusėje ir blauzdos išorinėje pusėje.
7. 2024 m. birželio 30 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad 2024 m. birželio 29 d., 23.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (pasišalino) N. B., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė blaivią sugyventinę R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai GMP pagalbą suteikė namuose. Informuotas SKPC ir VTAS. Namuose buvo mažametis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris konflikto nematė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. N. B. nesulaikytas, ieškomas.
Motyvuojamoji dalis
8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
9. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo N. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
10. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis N. B. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės R. M., atžvilgiu, t. y. 2024 m. birželio 29 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. M., tyčia kumščiu sudavė jai tris kartus į kairę veido pusę, šiai pargriuvus ant grindų, po to ne mažiau kaip 10 kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas – į kairės kojos šlaunį, blauzdą, kairį petį, kairį šoną, į pilvo sritį ir krūtinę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.
11. Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo N. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti N. B. per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
13. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
14. Teismas, skirdamas N. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas dvylika kartų, paskutinius kartus Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 parų arešto bausmė, 2020 m. sausio 31 d. bausmę atliko, taip pat Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, 2023 m. rugsėjo 22 d. priežiūra nutraukta prieš terminą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, taip pat atsižvelgia į N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, 2019 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta arešto bausmė, anksčiau yra teistas ir už smurtines nusikalstamas veikas, pagrindo atidėti bausmės vykdymą teismas nenustatė, bausmės vykdymo atidėjimu bausmės tikslai nebūtų pasiekti, teisingumo įgyvendinimas neužtikrinamas.
16. Į N. B. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 30 d. 16.54 val. iki 2024 m. liepos 1 d. 14.34 val. (1 para).
17. Kaltinamajam N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. B. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į N. B. paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 30 d. 16.54 val. iki 2024 m. liepos 1 d. 14.34 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad N. B. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti N. B. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (atlikus arešto bausmę).
Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Kaltinamajam N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.