- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-284-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36376-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- O. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys - antstolė D. M., uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“, viešoji įstaiga „Belvederio dvaras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. L. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės D. M. 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta stabdyti vykdomąją bylą Nr.0012/14/00825, prašė patvarkymą panaikinti ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr.0012/14/00825.
2. Nurodė, kad teisme nagrinėjama byla dėl pareiškėjos (fizinio asmens) bankroto, todėl vykdomoji byla, kuria siekiama realizuoti jos turtą, turi būti stabdoma nuo pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai, gavimo. Minėta nuostata taikoma ir tada, kai išieškojimas iš fizinio asmens yra nukreipiamas į kitų fizinių ar juridinių asmenų turtą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bankroto procese yra sprendžiama dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti ne bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą.
3. Antstolė 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pažymėjo, kad patvarkymu vykdomąją bylą Nr.0012/14/00825 atsisakyta sustabdyti, kadangi išieškojimas vykdomas iš įkaito davėjui VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausančio ir hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, o ne iš pačios pareiškėjos turto. Pabrėžė, kad pareiškėjos nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikytina, kadangi ji suformuota esant kitokioms faktinėms situacijoms.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Karpis“ su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja sąmoningai skunde nutyli, kad priverstinis išieškojimas yra vykdomas ne iš fizinio asmens turto, bet iš kitam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ir priverstine hipoteka įkeisto turto.
5. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Belvederio dvaras“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) imperatyviai nustato tik fizinio asmens, kurio pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas teisme, turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. FABĮ nereglamentuoja išieškojimo iš ne bankrutuojančio įkaito davėjo hipotekos kreditoriaus naudai, todėl nėra pagrindo stabdyti išieškojimą iš juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamo turto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnyje pateiktas baigtinis privalomų vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų stabdymo atvejų sąrašas, kuriame nėra numatyta, jog vykdomoji byla ar vykdymo veiksmai išieškojimo iš skolininko laiduotojo juridinio asmens privalo būti stabdomi, nes skolininkui fiziniam asmeniui keliama bankroto byla.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.0012/14/00825 yra vykdomas iš įkaito davėjo VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausančio nekilnojamojo turto, minėtam juridiniam asmeniui bankroto byla nėra iškelta, todėl nėra pagrindo stabdyti išieškojimą iš VšĮ „Belvederio dvaras“ nekilnojamojo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja O. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, panaikinti antstolės 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą Nr.0012/14/00825 ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0012/14/00825. Pareiškėjos tvirtinimu, skundžiama nutartis priimta neatskleidus bylos esmės ir neatsakius į pagrindą, kuriuo apeliantė skundė antstolės veiksmus.
10. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei išaiškino, jog „Skolininkės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, sustabdomas nuo pranešimo apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo“. Antstolė šią nutartį gavo. Tačiau ji atsisakė vykdyti nutartyje nurodytus veiksmus, įvardindama juos kaip atsisakymą stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0012/14/00825. Išieškojimo iš pareiškėjos turto sustabdymas iš esmės reiškia vykdomosios bylos Nr.0012/14/00825 sustabdymą ir turėjo būti antstolės atliktas, o antstolei neatlikus – atliktas pirmosios instancijos teismo.
11. Nurodė, jog FABĮ nuostatose nėra apibrėžta situacija, kai ketinančio bankrutuoti asmens skola išieškoma ne iš paties fizinio asmens, bet iš prievolės užtikrinimą pateikusio juridinio asmens turto. Tik, priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, situacijos nenurodymas reiškia ne tai, kad išieškojimas neturi būti stabdomas, o reiškia, kad nėra nustatyta jokia išimtis dėl trečiojo asmens turto ir turi visa apimtimi būti taikomos FABĮ nuostatos.
12. FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad nuo pranešimo apie priimtą pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. Minėta teisės norma nedaro jokios išimties, jeigu išieškojimas iš fizinio asmens yra nukreipiamas į kitų fizinių ar juridinių asmenų turtą, o siekia sustabdyti bet kokį išieškojimą, kad procedūros galėtų būti tęsiamos iškėlus (atsisakius iškelti) fizinio asmens bankroto bylą.
Šalies argumentai
13. Skunde atkreipė dėmesį, jog FABĮ 20 straipsnio 1 dalis taip pat nurodo, kad visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš fizinio asmens perduodami fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kas patvirtina, jog vykdomoji byla turi būti stabdoma, nes ji be vykdomojo dokumento negali būti tęsiama.
14. Pareiškėja atskirajame skunde papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normas, nes minėtoms normoms nenumačius išimties dėl išieškojimo iš trečiojo asmens turto stabdymo, taikoma bendroji nuostata ir stabdomi visi išieškojimai.
15. Skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pasisakoma dėl bankroto procese bankroto administratoriaus galimybės parduoti ne bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, todėl atmestini antstolės argumentai, kad perdavus vykdomąjį dokumentą fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui fizinio asmens bankroto administratorius neturėtų įgaliojimų parduoti ne fiziniam asmeniui priklausantį turtą.
Atsiliepimas
16. Antstolė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad CPK 745-748 straipsniai įtvirtina privilegijuotą hipotekinio kreditoriaus padėtį ir galimybę patenkinti savo reikalavimus į skolininką iš trečiojo asmens įkeisto turto, o FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią vykdomieji dokumentai perduodami fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, taikytina tik tada, kai turtas nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Išieškojimas vykdomas iš suinteresuotam asmeniui VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausančio turto, kurio realizacija negali būti vykdoma pagal FABĮ nustatyta tvarka, todėl išieškojimas vykdomas pagal CPK normas.
17. Pažymėjo, kad pritaikius FABĮ nuostatas ir vykdomąjį dokumentą pateikus fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, fizinio asmens bankroto administratorius neturėtų įgaliojimų vykdyti juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimą.
18. Atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus dėl teismų praktikos, kuri nustato, kad bankroto procese sprendžiama dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti ne bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, antstolė nurodė, kad minėta praktika netaikytina dėl visiškai skirtingų faktinių bylų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės D. M. veiksmų pripažinimo neteisėtais.
21. Pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo ji atsisakė stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0012/14/00825 ir atmetė prašymą dėl vykdomosios bylos stabdymo, nes išieškojimas vykdomas iš pareiškėjos laiduotojo VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausiančio turto, o ne iš pareiškėjai, kuriai yra keliama bankroto byla pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, priklausančio turto. Apeliantės tvirtinimu, jog atžvilgiu pradėjus bankroto procesą, visi išieškojimai, tarp jų ir atliekami iš kitų asmenų turto pagal pareiškėjos neįvykdytas prievoles, turi būti stabdomi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodytų skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.
22. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl CPK normų taikymo vykdymo procese, kai pareiškėjai (skolininkei) yra keliama bankroto byla, o FABĮ nereglamentavus išimties dėl išieškojimo iš trečiojo asmens (skolininko laiduotojo) turto stabdymo, taikoma bendroji nuostata ir stabdomi visi išieškojimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad FABĮ nuostatos taikomos tik fizinio asmens, kurio pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas teisme, turto realizavimui ir (ar) išieškojimui, todėl FABĮ nereguliuoja išieškojimo iš ne bankrutuojančio įkaito davėjo hipotekos kreditoriaus naudai. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas, duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus, fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pradėjus fizinio asmens bankroto procesą bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu. Minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad fizinio asmens bankroto proceso metu sprendžiama apie fiziniam asmeniui priklausantį turtą, jo vertę, disponavimą tik fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad išieškojimo vykdymui iš juridiniam asmeniui priklausančio turto taikytinos FABĮ nuostatos. Konstatavus, kad CPK, o ne FABĮ normos taikomos atliekant išieškojimą iš skolininko laiduotojui nuosavybės teise priklausančio turto, atmestini atskirojo skundo argumentai dėl visų išieškojimų stabdymo vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 6 dalimi.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl vykdomosios bylos stabdymo pagrindų nebuvimo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, CPK 626 straipsnyje pateiktas baigtinis vykdomosios bylos privalomo stabdymo pagrindų sąrašas, pareiškėja neįrodė, o teismas nenustatė, kad egzistuoja CPK įtvirtinti vykdomosios bylos stabdymo pagrindai, todėl tenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės D. M. atsiliepimo į skundą argumentu dėl teismų praktikos. Atskirajame skunde nurodytos civilinės bylos iš esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis ir aiškinamomis teisės normomis, todėl jų išaiškinimai negali būti taikomi esant skirtingoms faktinėms bylų aplinkybėms. Civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2014 kasacinės instancijos teismas sprendė klausimą dėl bendra hipoteka įkeistų kelių nekilnojamo turto objektų pardavimo, kai antstolis leido parduoti dalį hipoteka įkeisto turto iki varžytinių skolininko pasiūlytam pirkėjui. Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2S-1774-259/2017 buvo sprendžiama ar nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą, teismas pagrįstai ir teisėtai leido pareiškėjos bankroto administratoriui organizuoti nekilnojamojo turto, kuris priklauso pareiškėjai ir kitam asmeniui apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, pardavimą kaip vieną turtinį vienetą. Minėtų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.