- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-408-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14784-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Liuda Uckienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Baltijos realizacijos centro
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Liudos Uckienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. G. ieškinį ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo Baltijos realizacijos centro lizingas
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 7 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodė, kad jis 2016 m. balandžio 28d. pasirašė su atsakovu Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. GJELT 2155608. 2017 m. balandžio 17d. pastebėjo, kad apdraustas automobilis BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) pavogtas. Jis dėl vagystės kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18347-17. Nenustačius įtariamųjų ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau šis visais atvejais nurodė, kad sprendimas žalos byloje bus priimtas, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir susipažinta su jo medžiaga. 2018-04-27 ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. S04-731861, kuriame nurodyta, kad žalos administravimas baigtas. Jo metu nustatyta, kad nebuvo pranešta apie rizikos padidėjimą, susijusį su automobilio nuoma ir papildomų raktų pasigaminimu, todėl žalos dėl automobilio vagystės atlyginti negali. Ieškovas tvirtina, kad jokių papildomų raktų nesigamino, o automobiliu išimtinai naudojosi tik jis pats. Automobilio rinkos kaina vagystės dienai buvo 7700 Eur, todėl atskaičius besąlyginę 10 procentų išskaitą, iš atsakovo prašo priteisti 7000 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016-04-28 su ieškovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. GJELT Nr. 2155608, kuria nuo įvairų rizikų apdraudė automobilį BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-17 ieškovas pranešė apie pavogtą automobilį, tačiau draudikui negalėjo paaiškinti, kada tiksliai paskutinį kartą matė automobilį, kada ir kokiomis sąlygomis jį lizingavo UAB „BRC“, kaip draudė ir mokėjo už automobilį. Be to, ieškovas nurodė, kad po automobilio įsigijimo pasidarė raktelio dublikatą. Kur ir kada jį pirko – neatsimena. Taip pat atsakovas pažymi, kad jam buvo pateikta 2016-01-04 automobilio nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo automobilį UAB „Ancom“. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, 5.8 punktas numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma ir išmoka nebus mokama, jei transporto priemonė naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai sutartyje nurodyta kitaip. Draudimo taisyklių 10.2 punkte nurodyta, kad rizikos padidėjimu laikomi atvejai, kai transporto priemonė naudojama kitai, nei nurodyta draudimo sutartyje, paskirčiai. Taigi, rizikos padidėjimu laikomas transporto priemonės naudojimas nuomai. Draudimo liudijime įrašyta individualiai aptarta sąlyga, kad automobilis bus naudojamas nepadidintai rizikai, tame tarpe ir nuomai. Kadangi apdraustas automobilis įvykio metu buvo išnuomotas, o ieškovas pripažino, kad buvo pasigaminęs antrą raktelį, įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju ir išmoka negali būti priteisiama. Ieškovas pažeidė taisyklėse nustatytas pareigas, nes neinformavo draudiko apie rizikos padidėjimą, be to, nesirūpino automobilio saugumu, palikdavo be priežiūros atsitiktinėse vietose, savarankiškai gaminosi ir programavo raktelį, o iki vagystės apie savaitę laiko buvo palikęs nuošalioje vietoje, kad tiesiogiai lėmė automobilio vagystę.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Sprendime nurodė, kad atsakovas atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia tuo, kad ieškovas, apdraudęs savo automobilį transporto priemonių draudimu, apie galimą ar esamą rizikos padidėjimą jam nepranešė, kaip tai numato Transporto priemonių taisyklių Nr. 049 (toliau – Taisyklės) 10.1 punktas. Rizikos padidėjimu laikomi, be kita ko, atvejai, kai transporto priemonė naudojama kitai, nei nurodyta draudimo sutartyje, paskirčiai. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartyje buvo šalių individualiai sutarta, kad transporto priemonės naudojimo paskirtis: nepadidinta rizika. Tai reiškia, kad draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama taksi, mokamam keleivių pervežimui, nuomai, inkasavimui, operatyviniam naudojimui, mokymui vairuoti ir pan. Tačiau po automobilio vagystės paaiškėjo, kad ieškovo apdrausta transporto priemonė BMW X5 draudimo sutarties galiojimo metu buvo išnuomota UAB „Ancom“ (bylos 1 t., b. l. 7, 8). Remiantis nurodytomis Taisyklių nuostatomis atsakovas nuomos sutarties sudarymo faktą pagrįstai laiko padidinta rizika, apie kurią jis nebuvo informuotas. Be to, paaiškėjo, kad ieškovas buvo pasigaminęs papildomą raktą automobiliui atsidaryti, kurį pats užprogramavo, vadovaudamasis internete esančia informacija. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami galimo sukčiavimo aplinkybes, nustatė, kad abu automobilio BMW X5 raktai ne tik nėra gamykliškai sinchronizuoti su automobilio valdymo blokais, jo apsaugos nuo vagystės blokais, bet ir tai, kad tokie raktai automobilio neapsaugo nuo vagysčių, kaip tai numatyta gamintojo ir kas turėtų atitikti ir KASKO draudime numatytas sąlygas (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00373-17 medžiaga, 1 t., b. l. 138). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvadoje Nr. 140-(2773)-IS1-4700 konstatuota, kad tyrimui pateikti apdraustojo automobilio du raktai yra neoriginalūs, pritaikyti skirtingiems automobiliams, nefiksuoja jų panaudojimo datų ir laiko (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00373-17 medžiaga, 1 t., b. l. 40, 41). Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad papildomo rakto (jo dublikato) pasigaminimas pagal Taisyklių 10.2 punktą taip pat laikytinas rizikos padidėjimu, todėl draudikas, nustatęs rizikos padidėjimo veiksnius, apie kuriuos jis nebuvo draudėjo informuotas, konstatavęs nestandartinę riziką, pagrįstai automobilio vagystę pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, kaip tai numato Taisyklių 5.8 punktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino specialisto išvados turinį, kadangi ieškovo pasigamintas rakto dublikatas negalėjo užvesti automobilio, o galėjo tik jį atrakinti bei užrakinti. Kadangi raktas negalėjo atlikti savo funkcijų, t. y. negalėjo užvesti automobilio, jis negalėjo būti laikomas raktu. Tas lėmė netinkamą taisyklių 10.2 punkto taikymą.
6.2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo automobilis buvo išnuomotas. Automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad įmonėje būtų galima pagrįsti kuro nurašymą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal draudimo taisyklių 10.2 punktą rizikos padidėjimu taip pat laikoma, transporto priemonės raktų ar signalizacijos valdymo pulto praradimas, papildomų raktų pasigaminimas, transporto priemonės spynelių ar apsaugos priemonių sugadinimas, transporto priemonės nuolatinės registracijos numerių pakeitimas laikinos registracijos numeriais arba užsienio registracijos numeriais, taip pat transporto priemonės išregistravimas. 10.2 punkto taikymui nėra reikšminga, kurias konkrečiai funkcijas pagamintas raktas turėjo. Reikšmingas yra paties rakto pasigaminimo faktas, nes didina riziką palengvinti vagystę (atrakinti ar užvesti automobilį). Ieškovas rakto dublikatą pirko ne autorizuotame servise, o nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų. Draudimo taisyklių 5.8 punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma ir išmoka nebus mokama, jei transporto priemonė naudojama nestandartinei rizikai (atvejais, šių taisyklių, I dalies, 10 skyriuje apibrėžtais kaip rizikos padidėjimas), išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nurodyta kitaip. Draudimo taisyklių 10.2 punkte nurodyta, kad rizikos padidėjimu laikomi atvejai, kai transporto priemonė naudojama kitai, nei nurodyta draudimo sutartyje, paskirčiai. Taip pat, rizikos padidėjimu laikomas transporto priemonės naudojimas taksi, maršrutiniam taksi, nuomai, inkasavimui, operatyviniam naudojimui, mokymui vairuoti, dujų, skysto kuro, sprogstamųjų medžiagų pervežimui, nepriklausomai nuo to, ar krovinys vežamas apdrausta transporto priemone, ar jos velkamoje priekaboje ar puspriekabėje. Draudimo liudijime įrašyta individualiai aptarta sąlyga, kad automobilis bus naudojamas nepadidintai rizikai, t. y. nebus naudojamas taksi, mokamam keleivių pervežimui, nuomai ir kt. Apeliantas nurodo, kad automobilis iš tiesų nebuvo išnuomotas, nes juo naudojosi tik jis pats. Atsakovas su ieškovu negali sutikti. Iš 2016-01-04 automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties nuostatų matyti, kad priešingai nei nurodo ieškovas joje nėra nuostatų leidžiančių spręsti apie tai, kad transporto priemone naudosis tik M. G.. Priešingai, sutartyje nurodyta, kad M. G. išnuomoja UAB „Ancom“ automobilį laikinai juo naudotis ir valdyti. Be to, nuomininkas UAB Ancom pagal sutartį įsipareigojo užtikrinti automobilio techninę būklę ir sutarčiai pasibaigus grąžinti nuomotojui tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas. Taigi, sutarties nuostatos akivaizdžiai prieštarauja ieškovo nurodomiems sutarties tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to ar atsakovas – draudimo kompanija privalo išmokėti draudimo išmoką už galimai pavogtą automobilį.
10. Byloje nustatyta, kad 2016-04-28 ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį GJELT Nr. 20155608, kuria nuo įvairų rizikų buvo apdraustas ieškovui priklausantis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos 1 t., b. l. 3). Neatsiejama draudimo sutarties dalimi laikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (bylos 1 t., b. l. 34-82). 2017-04-17 pranešimu ieškovas pranešė draudikui apie apdraustos transporto priemonės vagystę (bylos 1 t. b. l. 29-31). Dėl automobilio vagystės 2017-04-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (bylos 1 t., b. l. 5). Nenustačius įtariamųjų, tyrimas sustabdytas (bylos 1t., b. l. 6). Administruodamas žalos bylą, 2017-05-16 draudikas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo. Nenustačius nusikalstamos veikos, 2018-03-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (bylos 1 t., b. l. 25-27). Draudikas įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką atsisakė dėl dvejų atskirų rizikos padidėjimo atvejų – automobilio nuomos ir papildomų raktų pagaminimo (bylos 1 t., b. l. 10, 11).
11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pagamino papildomus transporto priemonės raktus. Tokia ieškovo pozicija vertintina kritiškai. 2017-04-17 įvykio aplinkybių pranešimo protokole ieškovas aiškiai nurodė, kad jis pasidarė automobilio rakto dublikatą, o kur jį pirko nepamena. Aplinkybė, kad pasigamintasis raktas atliko ne visas funkcijas, rakto pasigaminimo fakto neeliminuoja.
12. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis automobilį nuomojo, tačiau byloje yra (b. l. 7- 8) M. G. ir UAB „Ancom“ direktorės A. M. sudaryta automobilio BMW X5 v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis iš kurios matyti, kad automobilis buvo išnuomotas net už 700 Eur mėnesio mokestį. Jei M. G. būtų naudojęs automobilį tik savo reikmėms, įmonė niekaip negalėtų mokėti tokio didelio nuomos mokesčio. Apelianto paaiškinimai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik siekiant pagrįsti (nurašyti) įmonės kuro sąnaudas, tik patvirtina apelianto nesąžiningumą.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini. Transporto priemonių draudimo sutarties Nr. GJELT Nr. 2155608 neatsiejama dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049.
14. Draudimo taisyklių 5.8 punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma ir išmoka nebus mokama, jei transporto priemonė naudojama nestandartinei rizikai (atvejais, šių taisyklių, I dalies, 10 skyriuje apibrėžtais kaip rizikos padidėjimas), išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nurodyta kitaip. Draudimo taisyklių 10.2 punkte nurodyta, kad rizikos padidėjimu laikomi atvejai, kai transporto priemonė naudojama kitai, nei nurodyta draudimo sutartyje, paskirčiai. Taip pat, rizikos padidėjimu laikomas transporto priemonės naudojimas nuomai. Draudimo liudijime įrašyta individualiai aptarta sąlyga, kad automobilis bus naudojamas nepadidintai rizikai, t. y. nebus naudojamas taksi, mokamam keleivių pervežimui, nuomai ir kt. Pagal draudimo taisyklių 10.2 punktą rizikos padidėjimu taip pat laikoma, transporto priemonės raktų ar signalizacijos valdymo pulto praradimas, papildomų raktų pasigaminimas, transporto priemonės spynelių ar apsaugos priemonių sugadinimas ir kt.
15. Kadangi apdraustas automobilis įvykio metu buvo išnuomotas, o ieškovas pripažino, kad buvo pasigaminęs antrą raktą – įvykis yra nedraudžiamasis ir išmoka negali būti priteisiama.
16. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovui iš ieškovo priteistinos apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.