Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-21 · Byla Nr. N-575-2231-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
N-575-2231-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05245-2009-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2231/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05245-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. K. 2009 m. rugsėjo 23 d., apie 13.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Mazda 626“, persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „VW Vento“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 ir 232 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu V. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus įrodo nukentėjusiojo J. S. (J. S.) paaiškinimai, liudytojų L. J. ir S. A. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Pažymi, kad liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nenuoseklūs, klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės, o fotolentelė ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas nepatvirtina apelianto kaltės, jei toks įvykis ir buvo. Nurodo, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kada, kur ir kokiu būdu nukentėjusysis identifikavo V. K. kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį. Pažymi, kad su nukentėjusiuoju policijos komisariate visą laiką buvo jo mokyklos laikų pažįstamas, todėl šio asmens buvimas galėjo įtakoti objektyvaus tyrimo eigą, nes byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens tapatybę ir pareigas, nors tikėtina, kad jis dirba Vidaus reikalų sistemoje. Apeliantas pabrėžia, kad apgadinimai ant jo automobilio atsiradę anksčiau, nuo ankstesnių metų draudiminių įvykių, tačiau byloje nebuvo surinkti įrodymai, patvirtinantys automobilio „Mazda 626“ apgadinimus iki 2009 m. rugsėjo 23 d. Atkreipia dėmesį, jog byloje pateikta 2010 m. birželio 14 d. UAB „Matsuda“ pažyma Nr. 03-01, kuri paneigia galimą automobilių „Mazda 626“ ir „VW Vento“ kontaktą, tačiau dėl šio rašytinio įrodymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nevertino Švenčionių rajono savivaldybės Strūnaičio seniūnijos seniūno S. A., liudytojos J. K. ir paties apelianto parodymų. Taip pat apeliantas nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo automobilis buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir Kasko draudimu, be to, jis nebandė paslėpti transporto priemonės apgadinimo pėdsakų, nes jie padaryti iki 2009 m. rugsėjo 23 d. ir nėra niekaip susiję su J. S. vairuojamo automobilio apgadinimu. Nurodo, kad byloje nebuvo atliekama ekspertizė, ar ant automobilių yra likę kontakto žymių, taigi, spendžiant jo kaltės klausimą, buvo pasiremta išimtinai nukentėjusiojo parodymais. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, jog pažeidimas padarytas 2009 m. rugsėjo 23 d., todėl šešių mėnesių terminas suėjo dar 2010 m. kovo 23 d., tuo tarpu skundžiamas nutarimas priimtas 2010 m. rugsėjo 20 d. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas termino administracinei nuobaudai skirti, kol jo eiga dar nebuvo pasibaigusi, nepratęsė.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertinęs įrodymų visumą, rėmėsi įrodymais, kurie teismo manymu buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių, jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios. Institucijos nuomone, V. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Nukentėjusysis J. S. atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad jo automobilį kliudė būtent V. K. vairuojamas automobilis, pažeidėją nukentėjusysis atpažino. Pažymi, kad anksčiau, iki įvykio, pažeidėjo nepažinojo, todėl neturėjo jokių priežasčių apkaltinti asmenį be reikalo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

V. K. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padaręs minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus, be to, apelianto įsitikinimu, nuobauda jam buvo paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Pažymėtina, kad pastarąjį V. K. teiginį apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos duomenų matyti, kad iki pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui, nuobaudos skyrimo terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi buvo pratęstas (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn, priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti.

Kita vertus, vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik nekentėjusiojo J. S. rašytiniu paaiškinimu ir parodymais kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Matsuda“ pažymą (b. l. 92), kurioje padaryta išvada, jog automobilių „VW Vento“ ir „Mazda 626“ sąlyčio vietų nėra, be to, automobilio „VW Vento“ įbrėžimai neadekvatūs įlenkimams ir nubrozdinimams, kurie padaryti automobiliui „Mazda 626“. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės ir UAB „Matsuda“ pažymoje nustatytos aplinkybės skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus (tame tarpe, svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę, apklausti UAB „Matsuda“ gamybos vadovą D. K.), pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas, o byla gražinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas