Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. (Y. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. gegužės 26 d. neteisėto valstybės sienos perėjimo) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. gegužės 27 d. neteisėto valstybės sienos perėjimo) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė J. A. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai perėjo valstybės sieną.

J. A. 2013 m. gegužės 26 d., apie 1.00 val., Švenčionių rajone, Sarių seniūnijoje, ties Gelednės kaimu, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1274-1275, neteisėtai – neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos, neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir grįžo atgal,

J. A. 2013 m. gegužės 27 d., apie 24.00 val., Švenčionių rajone, Sarių seniūnijoje, ties Gelednės kaimu, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 1272, neteisėtai, neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos, neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

J. A. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

J. A., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013 m. gegužės 27 d., apie 24.00 Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardos veikimo teritorijoje Švenčionių rajone, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 1272, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nešdamasis su savimi, kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – supakuotus į ryšulius 3 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 3 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 43 846 litų, viršijanti 250 MGL dydžio sumą.

J. A. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai gabeno akcizas apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

J. A., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 2013 m. gegužės 27 d., apie 24.00 val., nuo valstybės sienos linijos, esančios Švenčionių rajone, Pabradės sen., Žukiškės kaime, Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardos saugomame valstybės sienos ruože, iki kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai, nešdamasis su savimi, kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: supakuotus į ryšulius 3 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 3 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 43 846 litų, viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį už neteisėtą valstybės sienos perėjimą 2013 m. gegužės 26 d. ir 2013 m. gegužės 27 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus. Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis laikomas akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas, pažeidžiant nustatytą tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius atsiranda tada, kai gabenamų daiktų vertė (Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis) ar akcizais apmokestinamų prekių vertė (Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalis) viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. neginčija, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas 2013 m. gegužės 27 d. J. A. neigia, kad Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai perėjo 2013 m. gegužės 26 d., prašo į tai atsižvelgti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino gabenęs cigaretes per Baltarusijos – Lietuvos valstybės sieną 2013 m. gegužės 26 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neigia 2013 m. gegužės 26 d. padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtina valstybės sieną 2013 m. gegužės mėn. kirtęs tik vieną kartą. Tokius nuteistojo J. A. skundo teiginius paneigia byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtų įrodymų visetas.

Teisiamajame posėdyje J. A. parodė, kad 2013 m. gegužės 26 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. gabeno cigaretes iš Baltarusijos Respubliką į Lietuvos Respubliką bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 161-162). Kaip matyti iš paskutinio teisiamojo posėdžio protokolo, J. A. ėmė tvirtinti, kad 2013 m. gegužės mėn. tik vieną kartą kirto Baltarusijos – Lietuvos valstybės sieną, tačiau, teisėjai paskelbus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nuostatas J. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir niekiniai; jie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti (t. 1, b.l. 175). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. A. prisipažino 2013 m. gegužės 26 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenant cigaretes ir nuosekliai bei detaliai parodė aplinkybes, kuriomis jis padarė šias nusikalstamas veikas (t. 1, b.l., 38-39, 75-76, 118-119). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad J. A. parodė vietą, kurioje kirto Baltarusijos – Lietuvos valstybės sieną 2013 m. gegužės 26 d. ir vietą, kurioje kirto valstybės sieną naktį iš 2013 m. gegužės 27 d. į 28 d. (t. 1, b.l. 77-80). Iš protokolo ir jo priedų (fotolentelės) matyti, kad J. A. nurodė 2013 m. gegužės 26 d. kirtęs valstybės sieną tarp ją žyminčių ženklų Nr. 1274 ir Nr. 1275, o 2013 m. gegužės 27 d. – ties valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1272. Šie jo parodymai sutampa su byloje esančių ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenimis, pagal kuriuos 2013 m. gegužės 26 d. buvo pastebėti pėdsakai per valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1274 ir Nr. 1275, o 2013 m. gegužės 27 d. – ties ženklu Nr. 1272 (t. 1, b.l. 8-9, 44-45). Byloje surinktų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ištirtų ir šioje nutartyje aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad J. A. du kartus neteisėtai kirto valstybės sieną, tame tarpe ir 2013 m. gegužės 26 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl J. A. kaltės ir teisingai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

J. A. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis, 199² straipsnio 1 dalis) ir dvi – nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už J. A. padarytus nusikaltimus, sankcijose laisvės atėmimas yra alternatyvi bausmė kitų rūšių bausmėms. Visų inkriminuotų straipsnių sankcijose numatyta ir kita bausmės rūšis: bauda, o Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalies sankcijoje – ir areštas. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmė numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. A. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nesvarstęs galimybės J. A. skirti sankcijose numatytą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo išvadą J. A. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirti griežtesnę sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, iš esmės nulėmė tai, kad jis anksčiau teistas Lietuvoje už panašią nusikalstamą veiką ir baustas administracine tvarka. Parenkant bausmės rūšį, būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo pavojingumą, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Be ankstesnio teistumo ir baustumo administracine tvarka, byloje nėra kitų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, savo kilmės valstybėje jis teistas nebuvo. Tai, kad J. A. nedirba ir nesimoko, nesukūręs šeimos savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Nors J. A. ir padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau veikos yra ne smurtinio pobūdžio, jomis nepadaryta reali žala valstybės ekonomikai, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme – antraeilis. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. A. nusikalto kitų asmenų įtakotas, pasinaudojant jo socialiniu nebrandumu. J. A. nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaip vienas iš laisvės atėmimo bausmės rūšies parinkimo motyvų nurodyta, kad J. A. yra užsienietis, neturi Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje. J. A., būdamas Baltarusijos Respublikos pilietis, negali būti diskriminuojamas dėl savo pilietybės, parenkant bausmės rūšį. Bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, įvertinus J. A. socialinį nebrandumą, šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už jo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti.

J. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį skirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį – 600 MGL dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį – 400 MGL dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. gegužės 26 d. neteisėto valstybės sienos perėjimo) – 100 MGL dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. gegužės 27 d. neteisėto valstybės sienos perėjimo) – 100 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir J. A. paskirti galutinę subendrinta bausmę – 600 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. kovo 27 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir J. A. laikyti atlikusiu bausmę.

J. A. iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.