Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. nuteistas 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas perkvalifikuotas 260 straipsnio 3 dalį i 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus pataisos namų Lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu prašymas patvirtinti jos nutarimą, paleidžiant E. M. iš pataisos įstaigos, nustatant jam intensyvią priežiūrą, o jai pasibaigus taikant baudžiamojo poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio (toliau – BVK) 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį - pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems LR BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme;

Spręsdamas klausimą dėl E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintina ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis.).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra labai svarbu įvertinti tai, ar lygtinio paleidimo taikymas asmeniui, nebus prieštaringas visuomenės interesui, kuri visų pirma skiriant bausmę ir stengiamasi apsaugoti. Tokiu būdu vertinamas, nuteistojo elgesys iki atliekant laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, kas leistų įvertinti ar nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis ankščiau teistas 1 kartą. Pusė bausmės atliko 2019-10-19, neatliktos bausmės dalis yra 4 metai, 5 mėnesiai ir 12 dienų (nutarimo priėmimo dienai). Pirmojo teistumo metu jam buvo 18 metų, dabartinis teisės pažeidimas sunkesnis nei ankstesnis. Bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos sąlygas pažeidė 1 kartą, skatintas du kartus. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad jis priklauso žemai rizikos grupei, 31 balas.

Išanalizavęs teismui pateiktą asmens bylą, pateiktą socialinio tyrimo išvadą, teismas palankiai vertina tai, kad E. M. atsiribojo nuo asmenų su kuriais jis buvo susijęs nusikaltimų padarymo metu, laisvalaikį leidžia su drauge, dirba sandėlio darbuotojo, neturi vykdomųjų ryšių, palaiko artimus santykius su mama ir seserimi, tai, kad skatintas 2 kartus, dėmesingas, atidus ir besidomintis kitais, turi pakankamai žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigos užsiėmimuose, rengiamuose mokymuose, studijuoja, paleistas galės gyventi su mama. Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad E. M. yra linkęs taisytis, nori gyventi dorai ir tikėtina, jog daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgia į tai, kad vienas iš komisijos narių buvo nuomonės, jog atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, kad teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis lygtinis paleidimas netaikytas, teismas tam nepritaria, suteikiant galimybę E. M. pasitaisyti. Teismo vertinimu, tai negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su komisijos sprendimu taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, aukščiau išvardintų kitų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl komisijos nutarimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir yra tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-226 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti nuteistajam E. M. šias baudžiamojo poveikio priemones:

- neišeiti iš namų nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba

mokymusi iki 2024-04-19;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2024-04-19.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.