Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, E. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai nurodė, kad ji su savo vaikais ir tėčiu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prižiūrėjo R. P., jį slaugė, juo rūpinosi. Po tėvo mirties pareiškėja ir toliau gyvena tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo vaikais, moka buto komunalinius mokesčius, naudojasi visais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis ir daiktais.

Liudytoja I. I. (I. I.) teisme parodė, kad pareiškėja yra jos kaimynė, ją pažįsta, pažinojo jos tėvus. Pareiškėja su savo dviem nepilnamečiais vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja rūpinosi namais ir dabar rūpinasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. P. tėvas R. P., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. P. motina B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad R. P. nuosavybės teise priklausė 4700/19000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir jos vaikai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties moka buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčius, t. y. išlaiko šį turtą bei rūpinasi juo. Taip pat nustatyta, kad po palikėjo R. P. mirties paveldėjimo byla Palangos miesto antrajame notarų biure nebuvo ir nėra užvesta.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimui įgyti įpėdiniai turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, prižiūri, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Vadovaujantis kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar pareiškėja K. S. priėmė R. P. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmais, patvirtinantys, jog pareiškėja siekė valdyti paveldėtą turtą kaip jo savininkė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, liudytojos I. I. (I. I.) parodymų nustatyta, kad R. P. nuosavybės teise priklausė 4700/19000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po savo tėvo R. P. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja po palikėjo mirties priėmė atsiradusį palikimą – pradėjo šį turtą valdyti, juo naudotis, rūpintis kaip savu, mokėti mokesčius. Byloje nustatyta, kad pareiškėja aukščiau nurodytame bute gyvena, moka mokesčius. Pareiškėja šiuos veiksmus atliko, nepraleisdama CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą iškart po palikėjo mirties. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo R. P. mirties likusį turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius, ji po savo tėvo mirties pradėjo rūpintis pastarajam priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi kaip savo ir tęsia aktyvius valdymo veiksmus iki šios dienos (CPK 185 straipsnis). Kiti įstatyminiai įpėdiniai, t. y. mirusiojo R. P. sūnus E. P., bei suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tėvo R. P. mirties likusį turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą, todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimo Nr. 56, 13 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkinamas, nustatant, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. P. mirties, konkrečiai to turto neįvardinant.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi šį paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.