- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-71-193-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00028-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-193/2011
Teisėja Vaida Dirgėlienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00028 -2010-3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. vasario 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. S. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) pasiėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo 2007-03-06 mirusio brolio A. S. pagal gydytojo paskyrimą nebaigtas naudoti psichotropines medžiagas – 1,2 g „Doltard 60 mg Morphinum“ jas neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos aiškiai per švelnios bausmės – A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija) ir skirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; daiktinius įrodymus - 1,2 g „Doltard 60 mg Morphinum“, kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – morfino – sunaikinti.
Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. S. žinojo, kad jis perduoda G. A. narkotines medžiagas – morfijų, jam buvo žinoma, kad šios medžiagos be recepto yra neparduodamos ir koks jų poveikis, nes jis pats 25 metus dirbo mediku. Dėl jo veikos atsirado neigiamos pasekmės nukentėjusiajam G. A. sutrikdyta sveikata nežymiai. BK 260 str. numatytos nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama A. S., sudėtis yra formali, t.y. nusikalstama veika laikoma baigta nuo pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo, turint tikslą parduoti, pradžios ir pasekmės bei reali žala – pardavimas ar kitoks išplatinimas – nėra būtinos. Šią veiką kvalifikuoti yra būtinas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra nusikaltimo sudėties dalis. Prokuroro nuomone bet kurioje stadijoje nuo pat įgijimo ar laikymo pradžios ši veika turi būti kvalifikuojama kaip narkotinių medžiagų platinimas, o A. S. veikla turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 260 str. l d. Netinkamai pritaikius BK 259 str. l d. ir A. S. veiką įvertinus kaip neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, teismui buvo vienas iš pagrindų skirti neteisingą aiškiai per švelnią bausmę. Nors A. S. anksčiau nebuvo teistas, tačiau padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Nežiūrint to, teismas A. S. skyrė bausmę nesivadovaujant bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei bausmių skyrimo nuostatomis, esant lengvinančių aplinkybių (BK 54 str. ir 61 str.). A. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų ir už jas numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, rodo didelį tų veikų pavojingumą visuomenei. Todėl skiriant bausmes už tokias veikas būtina labai tiksliai laikytis Lietuvos Respublikos BK VIII skyriuje numatytų bausmė skyrimo nuostatų. A. S. parodė, kad narkotines medžiagas jis perdavė G. A. žinodamas apie jų poveikį žmogaus organizmui bei dėl to galinčias atsirasti pasekmes, t.y. kaltinamasis atliko pakankamai aktyvų vaidmenį padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant bausmę reikėtų atsižvelgti ir į perduotos psichotropinės medžiagos kiekį bei apimtį. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų rekomendacijas“, A. S. inkriminuojamų parduotų narkotinių medžiagų kiekis gerokai viršija nedidelį kiekį. Nežiūrint to, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į gryną narkotinių medžiagų kiekį, bet ir į apimtis, į tai, kiek žmonių tas medžiagas galėjo vartoti. Todėl kaltinamajam paskyrus švelnią bausmę, kaltinamasis nebus tinkamai nubaustas ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaltinamajam turėtų būti skirta laisvės atėmimo bausmė, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Kadangi kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, gailisi padaręs nusikaltimą, A. S. turėjo būti skirta laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti įstatyme nustatytos bausmės vidurkio.
Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė bylos aplinkybes, bei neišsamiai ištyrė nuteistojo veiksmų subjektyviosios pusės turinį. Nevisapusiškai ištyręs surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręsti nuteistojo A. S. veiksmų kvalifikavimo bei bausmės skyrimo klausimai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
A. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Tie patys alternatyvūs požymiai numatyti ir BK 260 str. 1 d., skirtumas tik tas, kad asmuo padaro minėtas alternatyvias veikas, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teisme prisipažino neteisėtai įgijęs bei laikęs kaltinime jam nurodytas psichotropines medžiagas, taip pat neneigė davęs dalį turėtų psichotropinių medžiagų G. A.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to nelaikė platinimu, kas atitinkamai sąlygojo neteisingų klausimų dėl veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo išsprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo parodymai visų kitų byloje surinktų duomenų kontekste visiškai patvirtina BK 260 str. 1 d. apibrėžto tikslo buvimą A. S. veikoje bei patį platinimo faktą. Sutinkamai su teismų praktika, platinimu laikomas ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui, ar pan. Byloje esančiais duomenimis – nuteistojo A. S., nukentėjusiojo G. A. parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. dalį neteisėtai įgytų bei laikytų psichotropinių medžiagų vartojo pats bei taip pat dalį jų davė kitam asmeniui – G. A.. Nukentėjusysis parodė, kad jam A. S. davė visą dešimties tablečių lapelį, kurių, sutinkamai su specialisto išvada, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – morfino, kurio bendroji masė yra 0,600 g. Iš to darytina išvada, kad A. S. turėtos psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne tik jo reikmėms. A. S. parodė žinojęs, kad šitų vaistų be recepto duoti negalima, kad jie yra stipriai veikiantys, kas patvirtina jo supratimą apie šias medžiagas, jų poveikį. Tačiau net ir tai žinodamas, nors nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo G. A. teigimu gerų norų vedinas – danties skausmui numalšinti – A. S. neatlygintinai davė G. A. draudžiamų psichotropinių medžiagų. Taigi, nuteistasis suvokė, kad jo neteisėtai įgyta, laikoma ir G. A. duota medžiaga yra draudžiama, nes pats yra dirbęs 25 metus mediku, žinojo šios medžiagos poveikį asmens sveikatai, ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu sutinkamai su teismų praktika, net ir neatlygintinas psichotropinių medžiagų davimas kitam asmeniui, žinant apie disponavimo šiomis medžiagomis draudžiamumą laikytinas baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti nusikalstamo tikslo – platinti psichotropines medžiagas – buvimą A. S. veiksmuose. Net ir pripažinus, kad A. S. įgydamas psichotropines medžiagas neturėjo tikslo jas platinti, tačiau, jei vėliau jis nusprendė minėtas medžiagas ar jų dalį perduoti kitam asmeniui ir savo sumanymą įvykdė ar pradėjo vykdyti, visa jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 259 straipsnio 1 dalis A. S. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas netinkamai, todėl jo veika perkvalifikuotina į BK 260 str. 1 d. konstatuojant, kad A. S. 2007 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) pasiėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo 2007-03-06 mirusio brolio A. S. pagal gydytojo paskyrimą nebaigtas naudoti psichotropines medžiagas – 1,2 g „Doltard 60 mg Morphinum“, jas neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, neteisėtai platindamas psichotropines medžiagas perdavė 0,6 gramus šių psichotropinių medžiagų „Doltard 60 mg Morphinum“ G. A..
Dėl bausmės skyrimo
Prokuroras skundu prašo pagal BK 260 str. 1 d. kaltu pripažintam A. S. skirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas. Nors pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų, tačiau BK 54 str. 3 d. suteikia teismui teisę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. S. skiriant bausmę už BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą taikyti BK 54 str. 3 d.
A. S. padaryta BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, įstatymo sankcijoje už šią veiką išimtinai numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Šį tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą A. S. padarė būdamas neteistas, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, dirbantis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aukščiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes A. S. iš esmės pripažino nuo pat pradžių, nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių A. S. veiksmuose nenustatyta. Kolegijos nuomone, nuteistojo asmenybė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat pačios nusikaltimo padarymo aplinkybės (psichotropinių medžiagų įgijimo būdas bei dalies jų perdavimo kitam asmeniui motyvai, tam tikras instruktavimas dėl perduotos medžiagos vartojimo ir jos poveikio) bei nukentėjusiojo išreikšta valia dėl A. S. nubaudimo atskleidžia iš esmės išimtinių bylos aplinkybių turinį, kas rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant A. S. laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos manymu, šioje byloje kaltininkui paskirta bausmė, numatyta BK 260 str. 1 d. straipsnio sankcijoje, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nesant tam būtinų sąlygų, nuteistajam taikyti BK 62 str. 1 d. nėra pagrindo. Tokiu būdu, siekiant teisingos pusiausvyros tarp bausmės tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti, įvertinus visas bylos aplinkybes, A. S. skiriant bausmę už BK 260 str. 1 d. yra pagrindas vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Todėl už BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą A. S. skirtina švelnesnė nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei už sunkų nusikaltimą numatyto galimo baudos dydžio vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmės rūšis labiausiai atitinka padarytos veikos pavojingumą ir A. S. asmenybės pavojingumą.
Prokuroro apeliaciniame skunde argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu neišsprendė daiktinių įrodymų klausimo, teisingi – tai ištaisytina šį klausimą išsprendžiant šiuo teismo nuosprendžiu.
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.,
NUSPRENDŽIA:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti:
A. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti A. S. bausmę - 60 MGL (7800; septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą.
Baudą sumokėti per dvyliką mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitą pristatyti į Anykščių rajono apylinkės teismo raštinę.
Prie bylos esančius daiktinius įrodymus – po specialisto atlikto tyrimo likusias tabletes „Doltard 60 mg Morphinum“, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – morfino – sunaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.